Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

12 SEKMADIENIS PO TREJYBĖS

Deus in adjutorium
BIBLIJOS VOTUMAS

Palaužtos nendrės jis neįlauš, nei blėstančio dagčio neužgesins.
Jis neš tikrą teisingumą (Iz.42,3).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Dieve, ateik manęs gelbėti! *
Viešpatie, skubėk man padėti!
Tebūna nugalėti ir apstulbinti, *
Kurie kėsinasi į mano gyvastį.
(Ps.) Tesitraukia ir tebūna sugėdinti, *
Kurie džiaugiasi mano nelaime.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.70,2-4)

[Dieve, ateik manęs gelbėti! *
Viešpatie, skubėk man padėti!
Tebūna nugalėti ir apstulbinti, *
Kurie kėsinasi į mano gyvastį.]

DIENOS MALDA

Visagali, gailestingasis Dieve, savo malone tu tikintiesiems padedi vertai ir tinkamai tau tarnauti; padėk mums ištikimai tave garbinti ir neklumpant siekti to, ką tu esi pažadėjęs; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Visagali Dieve, amžinasis Tėve, tu priešiniesi išdidiesiems, bet teiki malonę nuolankiesiems; maloningai apsaugok mus nuo teisuoliškumo ir dvasinio išdidumo ir išlaikyk mums nuolankias širdis; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

Senasis test.: Iz.29, 17-24 III Apd.3, 1-10 IV
Laiškas: Apd.9, 1-9 (10-20) II Mk.8, 22-26 V
Evangelija: Mk.7, 31-37 I 1Kor.3, 9-15 VI

SENASIS TESTAMENTAS

Argi ne tiesa, kad netrukus Libanas pavirs vešliais laukais, o vešlieji laukai bus laikomi sodu? Tą dieną kurčiai išgirs knygos žodžius, aklieji praregės iš savo niūrios tamsybės. Kuklieji vėl džiaugsis Viešpačiu, vargšai džiūgaus dėl Izraelio Šventojo. Engėjų nebebus, šaipūnai prapuls, ir sunaikinti bus piktanoriai, kurie žodžiu padaro žmogų nusikaltėliu, spęsdami vartuose pinkles jo gynėjui ir palikdami teisųjį tuščiomis rankomis.
Tikrai šitaip kalba Viešpats, Jokūbo namų Dievas, kuris išpirko Abraomą: “Dabar Jokūbui nebereikės gėdytis, jo veidas nebeblykš iš baimės. Matydamas savo vaikus, kuriuos padarė mano rankos, jis šlovins mano vardą, garbins Jokūbo Šventąjį, pagarbiai pripažins Izraelio Dievo galybę. Tuomet klaidžiojantiems dvasia grįš išmanymas, murmantieji leisis pamokomi.

Iz.29, 17-24

LAIŠKAS

Tuo tarpu Saulius, tebealsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius, nuėjo pas vyriausiąjį kunigą ir išgavo raštus Damasko sinagogoms, kad, užtikęs to kelio sekėjus vyrus ir moteris, galėtų juos suiminėti ir gabenti į Jeruzalę. Kai atjojo netoli Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa. Nukritęs žemėn, jis išgirdo balsą: “Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?” Jis klausė: “Kas tu esi, Viešpatie?” Šis atsakė: “Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Kelkis, eik į miestą; tenai tau bus pasakyta, ką turi daryti.” Jo kelionės draugai stovėjo be žado: mat girdėjo balsą, tačiau nieko nematė. Saulius atsikėlė nuo žemės, bet, atmerkęs akis, nieko nebematė. Paėmę už rankų, jie nuvedė jį į Damaską. Jis tris dienas išbuvo neregintis, nieko nevalgė ir negėrė.
Damaske gyveno mokinys, vardu Ananijas. Jam apsireiškęs Viešpats prabilo: “Ananijau!” Šis atsakė: “Štai aš, Viešpatie.” Viešpats tęsė: “Nueik į gatvę, vadinamą Tiesiąja, ir Judo namuose teiraukis tarsiečio, vardu Sauliaus. Štai jisai meldžiasi ir regėjime pamatė vyrą, vardu Ananiją, ateinantį ir uždedantį ant jo rankas, kad praregėtų.” Ananijas atsakė: “Viešpatie, iš daugelio esu girdėjęs apie tą žmogų, kiek pikta jis yra padaręs tavo šventiesiems Jeruzalėje. Ir čia jis turi aukštųjų kunigų įgaliojimus suiminėti visus, kurie šaukiasi tavojo vardo.” Viešpats jam tarė: “Eik, nes jis yra mano rinktinis įrankis, kuris neš mano vardą tautoms, karaliams ir Izraelio vaikams. Aš jam parodysiu, kiek daug jam teks iškentėti dėl mano vardo.” Taigi Ananijas nuėjo į tuos namus, uždėjo ant Sauliaus rankas ir tarė: “Broli Sauliau! Viešpats Jėzus, kuris tau pasirodė kelyje, atsiuntė mane, kad tu vėl regėtum ir taptum pilnas Šventosios Dvasios.” Bematant jam nuo akių lyg žvynai nukrito, ir jis atgavo regėjimą. Pakilęs priėmė krikštą ir užvalgęs įgijo jėgų. Kelias dienas jis buvo su Damasko mokiniais ir beregint ėmė skelbti sinagogose, kad Jėzus yra Dievo Sūnus.

Apd.9, 1-9 (10-20)

ALELIUJA POSMAS

Visuomet Viešpatį garbinsiu, jo šlovė nuolat bus mano lūpose! Aleliuja! (Ps.34,2)

EVANGELIJA

Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį. Ten buvo atvestas jam sunkiai kalbantis kurčius ir prašyta uždėti ant jo ranką. Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios įleido savo pirštus į jo ausis, paseilino ir palietė jam liežuvį, pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: “Efata!” ­ tai yra: “Atsiverk!” Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia. Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė. Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: “Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba.”

Mk.7, 31-37