Nors dalyvių šįkart susirinko palyginti nedaug, lietuvių grupelė buvo ganėtinai gausi. Kaip paprastai BIEN festivaliuose, dauguma Lietuvos atstovų buvo liuteronai, tačiau šiemet pirmą kartą dalyvavo ir ortodoksas, kuris kelionės įspūdžiais jau spėjo išsamiai pasidalyti internete, žiūr. čia. „Lietuvos evangelikų kelio“ skaitytojams apie festivalį pasakoja Vilniaus ev. liuteronų parapijos narė.

Rugpjūčio 1-5 dienomis Sankt Peterburge vyko BIEN (Baltijos tarpkultūrinis ekumeninis tinklas) festivalis. Nuo 2000 m. gyvuojanti organizacija šiemet po metų pertraukos sukvietė įvairių krikščioniškų konfesijų jaunimą iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos ir Rusijos.

Pasirinkęs šūkį „Take a piece of peace“ (angl. „Paimk gabalėlį taikos“), BIEN festivalis šiemet apsibrėžė pagrindinę savo ekumeninės veiklos kryptį – taiką. Apie ją, taikos projektus tiek savo bendruomenėse, tiek visuomenėje, valstybėje, tiek darbo aplinkoje atvirai dalijomės mintimis, mėgindami perimti gerąją patirtį bei sukurti planą, kokius bendrus taikos projektus galėtume įgyvendinti per artimiausius metus. Pasėtos labai svarbios idėjų sėklos, kurias ruošiamės įgyvendinti kartu diskutuodami ir dalydamiesi sėkmingų projektų pavyzdžiais virtualioje erdvėje. Viena iš artimiausių idėjų – prisidėti Pasaulio Taikos Dieną rugsėjo 21 d. minint savo bendruomenėse, parapijose.

Antrą bei trečią festivalio dieną daug laiko skyrėme vadinamosioms dirbtuvėms, kurių metu pasiskirstę grupelėmis ne tik smagiai, bet ir naudingai leidome laiką. Kulinarai kepė ir margino tradicinius meduolius: mokėsi tešlos gaminimo paslapčių, įvairiausių marginimo būdų, o vėliau kepinius perdavė beglobiais vaikais, benamiais bei kurčiaisiais besirūpinančioms organizacijoms. Muzikantų grupelė sukūrė ne tik koncertinę programą, bet ir šūkiu paremtą festivalio himną (džiuginusį aplinkinius Sankt Peterburgo metro ir bene kiekvienoje senamiesčio gatvėje). Aplinkosaugos tema diskutavo ekologų dirbtuvės komanda, ne tik vėliau pristačiusi savo diskusijos išvadas, bet ir spėjusi sutvarkyti vieną Sankt Peterburgo parką bei atlikti ekologinį tyrimą. Nuostabų trumpametražį filmuką sukūrė kinematografų komanda, gražius piešinius nutapė ikonų dailininkai-kaligrafai. Kiekvienos dirbtuvės tikslas buvo susietas su taika: taika per muziką, vaizdą ar piešinius (nesvarbu, ant popieriaus ar ant sausainių), taika su gamta, aplinka ir visais, kurie toje aplinkoje yra.

Ketvirtosios dienos popietę skyrėme socialiniams vizitams ir pasiskirstę komandomis vykome į kurčiųjų dienos centrą, laikinosios globos vaikų namus bei benamių nakvynės namus. Taip pat buvome svetingai priimti Šv. Teodoro Dievo Motinos ikonos katedroje, vienuose liberaliausių ortodoksų maldos namų Sankt Peterburge, bei supažindinti su katedros istorija.

Atskiros pastraipos verta Šv. Petro ev. liuteronų bažnyčia, kurioje praleidome daugiausia laiko, pradedant rytinėmis, vakarinėmis pamaldomis ir baigiant muzikų dirbtuvės koncertu bei taikos projektų pristatymais. Sovietmečiu bažnyčia buvo paversta baseinu: grindys išgriautos, šonuose pastatytos aukštos tribūnos su suolais. Apie 1990 m. parapijai atgavus bažnyčią, dėl lėšų trūkumo taip ir nepavyko visiškai atkurti pradinio jos interjero, tačiau virš baseino buvo paklotos naujos grindys. Šiuo metu renkamos lėšos naujiems vargonams. Bažnyčios baseinas ir rūsys po juo dabar yra sutvarkyti. Sienas puošiantys spalvoti, net kiek vaikiški piešiniai, ant žemės išdėlioti margi skėčiai ir serija freskų, vaizduojančių bažnyčios bei parapijos istoriją, primenanti apie bažnyčios uždarymą ir parapijiečių tremtį, paliko gilų, bet slogų įspūdį.

Likusį laiką skyrėme pažinti Sankt Peterburgą ir jo gigantišką puošnų senamiestį, taip pat susipažinti vieniems su kitais. Supratome, kad pusdienis Ermitažui yra gerokai per mažai, tačiau penkių dienų užmegzti draugystę užtenka. Intensyvi festivalio programa turbūt išsunkė paskutines fizines jėgas, bet taip pat pripildė širdis teigiamos energijos, o mintis – taikos idėjų. Norėdama užtikrinti BIEN festivalio tęstinumą, lietuvių delegacija vos grįžusi jau puoselėja idėją kitąmet surengti festivalį Lietuvoje.

Kristina Abromaitytė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.7-8