Teologinės konferencijos dalyviai. Klaipėda 2003 m. Nuotr. G. Poškos

Tai jau antroji tokia konferencija (pirmoji įvyko 2002 m.), kurią organizavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia, Fort Wayne teologinė seminarija ir Liuteronų Paveldo Fondas (Lutheran Heritage Foundation). Į konferenciją atvyko virš 50 dalyvių, atstovavusių Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Rusijos, JAV, Ukrainos, Kazachstano, Moldavijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos ir Ingrijos liuteronų bažnyčias.
Konferencijoje buvo skaitomi pranešimai, kuriuose autoriai nagrinėjo liuteroniškosios katechezės metodikas ir galimybes šiandieninėje sekuliarioje visuomenėje. Vokietijos savarankiškos liuteronų bažnyčios vyskupas Dr. Jobst Schöne supažindino su katechetine situacija Vokietijos bažnyčiose. Autorius pastebėjo, kad geriausia katechezė yra toji, kuri tampriai susieta su Dr. M. Liuterio Mažuoju katekizmu bei jame pateiktais paaiškinimo tekstais. Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios “Liuterio Akademijos” Rygoje rektorius Dr. Reinhard Slencska skaitė pranešimą apie katechezę bei Liuteroniškuosius tikėjimo išpažinimo raštus. Rektorius teigė, kad katechezė yra centrinė bei kertinė liuteronų Bažnyčios Tikėjimo išpažinimo dalis, kuri, deja, dažnai paviršutiniškai suvokiama. Šiandien katechezė dažnai siejama su formalia programa, kurią turi praeiti konfirmacijai besiruošiantis jaunimas. Autorius priminė, kad toks požiūris nutolsta nuo M. Liuterio požiūrio, kuris akcentavo, kad katekizmas turėtų taptų kiekvieno krikščionio kasdieninio dvasinio gyvenimo dalis. Fort Wayne teologijos seminarijos profesorius David Scaer skaitė pranešimą apie Eucharistinės katechezės motyvus Mato evangelijoje. Supažindinęs su Mato evangelijos parašymo principais autorius teigė, kad šioji evangelija nuo pat pirmųjų krikščionybės laikų buvo pagrindinis katechetinis įrankis mokant žmones tikėjimo tiesų bei ruošiant juos susitikimui su Kristumi šventoje vakarienėje. Suomijos evangelikų liuteronų bažnyčios kun. Juhana Pohjola supažindino su galimybėmis ir metodais katechizuojant jaunimą. Autorius pastebėjo, kad Suomijos jaunimas beveik nieko nežino apie M. Liuterio katekizmą. Viena svarbiausių šiandieninio liuteronų kunigo užduočių turėtų būti šios žinios perdavimas.
Kita aktuali konferencijos tema buvo liuteroniškoji tapatybė. Dr. Jan Bygstadt nagrinėjo liuteroniškosios tapatybės ypatumus Norvegijos liuteronų bažnyčioje. Jis minėjo, kad liuteronybė šiandieninėje Norvegijoje pergyvena krizę ir susiduria su iki tol neregėtais iššūkiais. Vis labiau liberalėjanti Norvegijos bažnyčia šiandien praranda daug savo narių. Nors daugelis liuteronų yra oficialūs Norvegijos valstybinės liuteronų bažnyčios nariai, jie mieliau lankosi nepriklausomose liuteronų bažnyčiose, kuriose vyrauja tradicinė teologija ir kurios didelį dėmesį skiria liuteroniškajam mokymui. Kun. Darius Petkūnas konferencijos dalyvius supažindino su liuteroniška tapatybe Lietuvos liuteronų bažnyčioje istorijos bėgyje ir šiandien. Ypatingo dėmesio susilaukė Helsinkio universiteto istorijos profesoriaus Jouko Talonen pranešimas “Latvijos evangelikų liuteronų teologijos gimimas ir vystymasis”. Istorikas parodė kaip vystėsi Latvijos liuteronų teologija nuo 1918 iki 1934 metų, papasakojo apie įtampą, kuri tvyravo tarp liberaliosios ir tradicinės teologijos atstovų prieškarinėje Latvijoje.
Dalyviams paliko gerą įspūdį ne tik aukšto akademinio lygio teologiniai pranešimai, bet ir galimybė kartu pabendrauti su kitų šalių liuteronų bažnyčių atstovais. Trylikos skirtingų liuteronų bažnyčių nariai dalinosi įspūdžiais apie konferenciją, pristatė jų bažnyčias, diskutavo apie aktualiausius bažnyčios gyvenimo klausimus ir tikslus. Dalyviai susidarė gerą įspūdį apie Lietuvą bei Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčią. Kitais metais tokia konferencija įvyks Wittenberge. Jos tema bus: “Išteisinimo doktrina 16 amžiuje ir šiandien”.

Kun. Darius Petkūnas