Archyvas - 2009

Naujus Viešpaties metus Bažnyčia pasitiko su nauju giesmynu

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčioje yra susiklosčiusi tradicija – kiekvienų metų pradžioje, dažniausiai šeštadienį prieš Išminčių, arba Trijų Karalių, šventę, vienoje kurioje parapijoje į iškilmingas įžangines Naujų metų pamaldas susirenka visos Lietuvos liuteronų kunigai bei kiti tikintieji, kad tikėjimo namiškių bendrystėje su giesme, malda ir Dievo žodžio apmąstymu įžengtų į dar vienus Viešpaties metus. 2008-ųjų įžanginėms pamaldoms Konsistorija išrinko Vilniaus evangelikų liuteronų parapiją – vieną seniausių Lietuvoje, savo istoriją skaičiuojančią nuo 1555 m.

Šiemet pamaldomis sausio 12 d., dalyvaujant ekumeniniams svečiams, paminėtas ir itin reikšmingas įvykis – pristatytas ką tik išleistas naujas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios giesmynas (dėl šios priežasties pamaldos įvyko savaite vėliau nei numatyta: prireikė daugiau laiko, kol Kinijoje dešimties tūkstančių egzempliorių tiražu išspausdintas giesmynas pasiekė Klaipėdos uostą bei buvo atliktos visos muitinės procedūros). Šiuo giesmynu tęsiama turtinga lietuvių liuteronų giedojimo tradicija, kurios pamatus paklojo kunigai M.Mažvydas, J.Bretkūnas, D.Kleinas, L.Zengštokas, F.Kuršaitis ir daugelis kitų. Siekiant parodyti ryšį su bažnyčios paveldu, knyga pavadinta "Krikščioniškos giesmės", pirmojo lietuviškojo giesmyno vardu. Šiuo metu daugelis Lietuvos ev. liuteronų parapijų naudojasi 1988 m. bei 1997 m. laidos giesmynu.

Vyskupas ir kunigai po šventinių pamaldų. Nuotr. V. Sabutienės

Naujajame 2007 m. pabaigoje išleistame giesmyne po šimtmečių pertraukos giesmės (o jų – 580) pateikiamos su gaidomis, knygoje taip pat spausdinama liturgija, rytmetinių ir vakarinių pamaldų tvarka, litanija, psalmynas, maldynas, M.Liuterio Mažasis Katekizmas, liturginis kalendorius ir kiti bažnyčios nariams reikalingi liturginiai tekstai. Iškilmingose pamaldose vyskupui Mindaugui Sabučiui palaiminus naująjį giesmyną, nuo šiol jis paskelbtas oficialia Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios giesmių ir maldų knyga. Ją sudarant remtasi ankstesniais Lietuvoje bei išeivijoje leistais giesmynais. Vengiant archaizmų bei svetimybių, iš pagrindų atnaujinta giesmių kalba.

Naujojo giesmyno parengimo darbai užtruko penkiolika metų, redakcinė komisija buvo sudaryta 1992 m., vadovaujant vyskupui Jonui Kalvanui, vyresniajam (1914-1995), pastaruosius trejus metus komisijai vadovavo kun.dr. Darius Petkūnas, ypač daug pastangų rengiant giesmyną įdėjo kun. Liudvikas Fetingis. Jiems bei kitiems giesmyno rengėjams bei rėmėjams pamaldose Vilniuje nuskalbėjo daug šiltų padėkos žodžių. Artimiausiu metu naujojo giesmyno pristatymo renginių numatoma Klaipėdoje bei kitose Lietuvos vietose.


Kęstutis Pulokas


„Krikščioniškos giesmės“ - po šimtmečių petrūkio...

Sausio pradžioje vienoje iš Lietuvos liuteroniškųjų bažnyčių tradiciškai vyksta Viešpaties metų pradžios pamaldos, kurios ne tik suteikia progą tos parapijos liuteronims patirti šventę, bet ir sutelkia bendrai maldai bei apmąstymams kone po visą šalį - ne tik Vakarų Lietuvoje - išsibarsčiusius kunigus. 2008-ųjų pradžios pamaldos įvyko Vilniuje. Tiesa, kiek pavėluotai – sausio dvyliktą, nors šiaip orientuojamasi į artimiausią Trijų Karalių šventei šeštadienį. Tačiau vėlavimas buvo „proginis“, tad ir šventė ypatinga! Būsimojoje Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios istorijoje neabejotinai ryškia eilute turės būti įrašyta ir ši data: 2008. 01.12. Tądien liuteronų bendruomenei buvo oficialiai pristatytas („įvestas“) naujasis giesmynas „Krikščioniškos giesmės“.

Į Vilniaus liuteronų bažnyčią šeštadienio rytą rinkosi ne tik sostinės parapijiečiai, bet ir oficialūs ar neoficialūs – dėl to ne mažiau garbingi – svečiai (štai persimetėm žodžiu su nepažįstamąja, kuri pasisakė kartu su vyru atvykusi iš Panevėžio). Jau vien pilnut pilnutėlė bažnyčia kūrė nuotaiką „kaip per Velykas“... Dar momento svarbą liudijantys „televizininkai“ (laukim LRT „Kelio“!)... Dar pakilūs trimitų garsai, aidintys iš balkono! Ir jų gaubiama link altoriaus žengianti ilga dvasininkų procesija; šventinių liturginių rūbų iškilmingas baltumas (kur ne kur „užakcentuotas“ solidžiu tradiciniu juodumu)!

Pamaldos vyko pagal įprastą liturginę tvarką: melstasi, giedota, skaitytas Dievo Žodis, išklausytas vyskupo pamokslas, rengtasi Šventajai vakarienei... Bet juk giedota jau paėmus į rankas naująsias, 2007-ųjų data pažymėtas, „Krikščioniškas giesmes“! O istorinę šio giesmyno reikšmę pagrįstai akcentavo vyskupas, dėkodamas už ilgų metų triūsą jo sudarytojui kun. Liudvikui Fetingiui, redakcinei komisijai (kun.Fetingis, doc.dr. Dalia Kisieliūnaitė, doc. Bronislavas Skirsgilas), ypač jos pastarųjų metų pirmininkui kun.dr. Dariui Petkūnui, kitiems talkininkams.

Taigi šis giesmynas – ne šiaip dar vienas „perleidimas“, tai pirmasis giesmynas su natomis po šimtmečių pertrūkio (su natomis giesmių knygos leistos XVI-XVII a.)! Ir pavadintas jis taip kaip pirmasis, M.Mažvydo parengtas, giesmynas. Kaip nurodo „Pratarmėje“ kun.dr. Darius Petkūnas: „Šiuo giesmynu tęsiama sena lietuvių liuteronų giedojimo tradicija, kurios pamatus padėjo kunigai M.Mažvydas, J.Bretkūnas, D.Kleinas, L.Zengštokas, Fr.Kuršaitis ir daugelis kitų“. Rengiant šias „Krikščioniškas giesmes“, remtasi ir vėlesniais giesmynais (1936 m. spausdintu Klaipėdoje, 1957 m. - išeivijoje, 1991 m. vėlgi Lietuvoje, pastarąjį redagavo vyskupas Jonas Kalvanas), į leidinį įtraukta ir naujai išverstų giesmių. „Krikščioniškos giesmės“, nuo šiol tapusios vieninteliu Lietuvos liuteronų liturgijoje naudojamu giesmynu, - penkiolikos metų triūso rezultatas. Šiam darbui vyskupo Jono Kalvano iniciatyva susiburta dar 1992-aisiais, deja, nei vyskupas J.Kalvanas vyresnysis, nei komisijos pirmininko postą vėliau perėmęs vyskupas Jonas Kalvanas jaunesnysis naujojo giesmyno nesulaukė. Vyskupas Sabutis liūdnai juokavo, jog daugelis talkininkų abejojo sulauksią šios svajonės išsipildymo, gi diskusijos dėl vienos giesmės (barbarybių, pasenusių žodžių keitimo galimybių) trukdavusios valandų valandas! Naujos liuteroniško giesmyno laidos parengimas – toli gražu ne vien “techninis” darbas. Žinome XVIII a. pabaigoje K.G.Milkaus įžiebtą diskusiją dėl G. Ostermejerio išleisto giesmyno, trukusią visą dešimtmetį ir liudijusią, koks opus reikalas - senųjų giesmių kalbos tobulinimas… Vilkimės, kad naujasis giesmynas ne tik labiau atitiks jaunimo lūkesčius, bet nesukels ir senosios kartos pasipriešinimo. Ak, gal ir suvirpa iš jaudulio širdis, begiedant: “Pons Dievs yra pilis drūta” (o kai kam ir gotiškas šrifštas tebėra pats “tinkamiausias” liuteroniškai giesmei), bet juk ne mažiau iškilmingai skamba ir : “Tvirčiausia apsaugos pilis…” Atšventėme gražią šventę, dabar, tikėkimės, “Krikščioniškos giesmės” taps mūsų kasdienos dalimi.

Astrida Petraitytė

Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ svetainė,

www.mazoji-lietuva.lt