Archyvas - 2004
Susitikimas su Vokietijos Savarankiška evangelikų liuteronų bažnyčia
2004 m. lapkričio 17 d. Lietuvos ev. liuteronų bažnyčią aplankė Vokietijos Savarankiškos evangelikų liuteronų bažnyčios (SELK) vyskupas Diethardt Roth, kartu su propstu Wilhelm Torgerson ir konsistorijos atstovu Ulrich Schröder.
Vizito tikslas - aptarti būsimąją partnerystės sutartį su Lietuvos bažnyčia.
Vilniuje įvykusiame susitikime su konsistorija, kurią atsovavo vysk. Mindaugas Sabutis, konsistorijos prezidiumo nariai kun. Saulius Juozaitis ir kun. dr. Darius Petkūnas, Milita Poškienė ir komunikacijos bei leidybos centro direktorius Gintas Poška buvo aptartas sutarties projektas bei bažnyčių tarpusavio bendradarbiavimo gairės. Pristatydamas Lietuvos bažnyčią vysk. M. Sabutis ją apibūdino kaip konservatyvią, labiau ortodoksinės krypties bažnyčią. Vyskupas minėjo, kad Lietuvos bažnyčia yra vieninga teologiniu požiūriu ir joje nėra teologinių nesutarimų ar prieštaraujančių pozicijų. Kita vertus, bažnyčia turi toliau tobulinti kunigų teologines žinias. M. Sabutis padėkojo kun. dr. Charles Evansonui, kuris jau ketverius metus praveda kunigų seminarą. Bažnyčia turi gerinti savo administraciją bei infrastruktūrą, stiprinti viešuosius ryšius, gilinti santykius su visuomene, gerinti diakonijos darbą, vystyti bažnyčios veiklą Lietuvos kariuomenėje. Kaip ypatingai svarbų dalyką M. Sabutis pabrėžė santykius su valstybe. „Svarbi yra sutartis tarp bažnyčios ir valstybės. Tačiau Lietuvoje dalis evangeliškų bažnyčių nori bendros sutarties su valstybe, kuri būtų skirta visoms bažnyčioms. Tai reikštų, kad Lietuvoje galėtų įsisteigti trys, penkios ar daugiau liuteroniškų bažnyčių. Mes nesutinkame, kad visos protestantiškos bažnyčios būtų sulygintos, kaip to nori kai kurių bažnyčių atstovai, nes Lietuvos liuteronų bažnyčia padarė didžiulę įtaką Lietuvos kultūrai ir raštijai“.
Vyskupas D. Roth, trumpai pristatydamas SELK bažnyčią, pranešė, kad jo bažnyčia susideda iš 200 parapijų, kuriose tarnauja virš 130 kunigų. Šioje bažnyčioje didelis dėmesys skiriamas teologiniam pamatui, tai yra konfesiniams raštams. Šiandien Vokietijos liuteronybė susiduria su sunkumais, nes žmonės nedaug žino apie tikėjimą bei tikėjimo išpažinimo raštus, todėl 2004-2005 metus SELK bažnyčia skiria parapijiečių supažindinimi su šiais raštais. Už misijinį darbą atsakingas Ulrich Schröder pranešė, kad bažnyčia ypatingą reikšmę teikia misijai. Jis minėjo, kad Rytų Vokietijoje tik apie 20 procentų žmonių priklauso kuriai nors bažnyčiai, todėl SELK jos teritorijoje įsteigė tris naujas misijos parapijas. „Nors vakarinėje Vokietijos dalyje mūsų bažnyčioje lankosi apie 30 proc. narių, lyginant su 15 proc. EKD bažnyčioje (Evangelische Kirche Deutschland), mūsų kunigai tuo vis tiek dar nesidžiaugia. Žmonės dažnai klausia: ‚Kunige, kada jūs pagaliau liksite patenkintas parapijiečų lankomumu?‘ Kunigai į šį klausimą turėtų atsakyti taip: ‚kai į pamaldas ateis kiekvienas narys ir atsives dar po vieną‘“. SELK bažnyčia turi savo kunigų seminariją, radijo tarnybą, ligoninę, vaikų bei senelių namus. Skirtingai nei Lietuvoje, Vokietijoje diakoninę veiklą dosniai finansuoja valstybė. Bažnyčia palaiko partnerystės ryšius su Prancūzijos, Danijos, Belgijos liuteronų bažnyčiomis. Suirus Rytų blokui atsivėrė galimybės užmegzti ryšius su centrinės bei rytų Europos liuteronais. Prieš keletą metų SELK pasirašė partnerystės sutartis su Latvijos, Ingrijos bei kitomis bažnyčiomis.
Susitikime buvo aptartas partnerystės sutarties projektas. Abiejų bažnyčių atstovai sutiko, kad bažnyčios galėtų bendradarbiauti teologinėje srityje, kartu vykdyti misijos projektus, dalintis ištekliais, vystyti jaunimo veiklą, bendrauti parapijų lygmenyje. Veiklai koordinuoti vysk. D. Roth pasiūlė kasmetinius konsistorijų arba vyskupų susitikimus. Sutarties projekto parengimui LELB konsistorija paskyrė kun. Saulių Juozaitį. Lietuvos bažnyčia ją siūlys priimti 2005 metų sinode.
Kun. dr. Darius Petkūnas
