Konferencijos tikslas buvo iškelti liuteroniškos tapatybės svarbą šiuolaikiniame pasaulyje ir Bažnyčioje, todėl pa­sirinkta tema - "Liuteronų tapatybė" buvo plati, kon­ceptualiai neapibrėžta. Ši konferen­cija buvo vadinama "laisva" todėl, kad bažnyčių atstovai nebuvo įpa­reigoti kalbėti oficialiai savo bažny­čių vardu, tai buvo labiau pasidali­jimas patirtimi.
Norėdami pateikti kuo platesnį požiūrių ir situacijų įvairiose pasau­lio vietose spektrą, buvo pakviesti atstovai iš įvairių šalių ir bažnyčių. Be organizatorių, profesorių Timothy'o Quill'o ir Charles'o Evanson'o, iš JAV atvyko kunigai Daniel'is Preus'as, John'as Fehrmann'as, dr. Kurt'as Marquart'as, dr.Mathew Harrison'as ir kt. Iš Vokietijos ne­priklausomos liuteronų bažnyčios (SELK) atvyko buvęs jos vyskupas Jobst'as Schone ir propstas Wilhelm'as Torgerson'as. Į konferenciją buvo pakviesti visų aplinkinių liuteronų bažnyčių atsto­vai iš Latvijos, Estijos, Rusijos (ELCROS ir Ingrijos baž­nyčių), Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, Sibiro, Len­kijos, Suomijos, Vokietijos, o taip pat iš Afrikos atvyko misionieriai dr. Ansi Simojoki, Reino Toika, buvo pakvies­ti, tačiau dėl vizų problemos negalėjo atvykti Kenijos, Sudano liuteronų bažnyčių atstovai.

Rytmetinės pamaldos

Pirmasis pranešimą skaitęs kunigas iš St. Louiso (JAV), Daniel'as Preus'as, iškėlė klausimą konferencijos daly­viams, o taip pat ir visiems liuteronams, kurį turėjo pats atsakyti prieš daug metų, konfirmacijos pamokų metu: "Kas aš esu, krikščionis ar liuteronas?" Klausimas žino­ma kontraversiškas, tarsi ironiška užuomina į tai, kad tik liuteronai yra krikščionys. Tačiau jis iš tiesų yra vienas svarbiausių šiais laikais, kai krikščioniška moralė, krikš­čioniškas tikėjimas nėra vertinami, Biblijos mokymas (doktrina) sumenkinami iki paviršutiniškų, neesminių taisyklių. Apie tai kalbėjo daug konferencijos dalyvių, vie­nas iš jų, suomis
Rytmetinės pamaldos
Juhana's Pohjola' teigė, kad Suomijoje neordinuojami tie, kurie pasisako prieš moterų ordinaciją. Visais kitais klausimais, netgi esminiais: Šventos Va­karienės, krikšto, Švento Rašto įkvėpimo ir kt. galima pasisakyti netgi laisvamaniškai, tačiau besilaikantys Biblinės pozicijos yra nepriimtini. Ir tokios bažnyčios žino­ma taip pat vadinamos krikščioniškos. Taigi ką reiškia būti liuteronu? Į šį klausimą tiesiausiai atsakė prof. Kurt'as Marquart'as, iškėlęs du dalykus, kurie yra esminiai krikščioniškame mokyme ir bažnyčios vienybėje. Tai mo­kymas apie išteisinimą ir mokymas apie Šventąją vaka­rienę. Išteisinimas iš Dievo malonės dėl Kristaus nuopel­no per tikėjimą, bei Kristaus kūnas ir kraujas yra Evan­gelija duota mums iš Dievo, kai šito mokslo laikomės ir mokome, esame krikščionys, o kadangi mūsų Liuteronų bažnyčia ir jos išpažinimo raštai to moko, Liuteronų baž­nyčia yra Krikščionių bažnyčia. D. Preus'o atsakymas buvo toks: "Aš esu liuteronas".
Tai buvo pirma tokio masto ir lygio teologinė konfe­rencija Lietuvoje. Ir dalyviai, ir organizatoriai liko paten­kinti, todėl jau planuojama rengti konferenciją ir kitais metais.

Kun. Mindaugas Dikšaitis

Lietuvos Evangelikų Kelias. 2002 m. Nr.2