Ekumenija

„Žmogaus teisės ir Bažnyčios požiūris į nuodėmę“ – diskusijos ekumeninėje konferencijoje Maskvoje.

„Antikristas ateina į Europą prisidengęs žmogaus teisėmis“ – tokių posakių buvo galima išgirsti Baltijos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (SNG) stačiatikių, liuteronų ir katalikų konfesijų konferencijoje, kuri vyko šių metų vasario 27-28 d., Maskvoje. Konferencijos tema buvo: „Dabartinė Europa: Dievas, žmogus, visuomenė. Žmogaus teisės ir moralinė dimensija“.

Susitikimo tikslas buvo pasiruošti trečiąjai ekumeninei asamblėjai, kuri įvyks šiais metais Rumunijoje, Sibiu mieste. Šią asamblėją sukviečia Pasaulio Bažnyčių Taryba (PBT), kurią sudaro 348 stačiatikių, liuteronų, ir protestantų tradicijos Bažnyčios, kartu jungiančios apie 560 milijonų tikinčiųjų, gyvenančių 110 šalių.
Sveikindamas susitikimo dalyvius Smolensko ir Kaliningrado metropolitas Kirilas pastebėjo, kad Europoje vėl atgyja susidomėjimas religija ir tai vyksta dėka greito Islamo plitimo. Islamas metė iššūkį ne tik Europos kultūrai, bet ir religijai, todėl žmonės su didesniu dėmesiu ėmė žvelgti į savo krikščioniškas tradicijas. Kita vertus, Europoje taip pat pastebima įtampa tarp sekuliariosios bei religinės pasaulėžiūros, tarp bažnyčios skelbiamų vertybių ir žmogaus teisių, tarp sekuliariųjų standartų ir krikščionybės.
Viena iš svarbių temų šiandien yra antropologija, tai yra požiūris į žmogaus prigimtį ir vertybes. Sekuliarioji Europos politika šiandien toleruoja tai, ką bažnyčia per amžius vadino nuodėme, o jei bažnyčia apie tai garsiai prabyla, tuomet Europos šalių vyriausybės,

Konferencijos dalyviai. Pirmas iš kairės: Smolensko ir Kaliningrado metropolitas Kirilas

Europos Parlamento bei Komisijos atstovai bažnyčią apkaltina netolerancija ir jai priešpastato žmogaus teises. Konferencijos dalyviai pastebėjo, kad per amžius bažnyčios skelbtos vertybės – moralė, tikėjimas, meilė tėvynei dvasiniu požiūriu nėra žemesnės, lyginant su tomis, kurios yra propaguojamos sekuliariose žmogaus teisėse. Europos politikai prisidengdami žmogaus teisėmis šiandien įteisina tokias nuodėmes, kaip homoseksualizmą, tos pačios lyties partnerystę, abortus, o kai kur net ir eutanaziją. Kitaip mąstantys vadinami homofobais, jie apkaltinami netolerancija. Prisidengę žmogaus teisėmis sekuliaristai palaipsniui išstumia dvasines vertybes iš visuomenės. Pavyzdžiui, Britų Orolinijos (British Airways) 2006 m. uždraudė savo personalui nešioti kryžius. Krikščionims kryžius simbolizuoja Dievo meilę, atpirkimą, kurį savo mirtimi užtarnavo Jėzus Kristus bei amžinąjį gyvenimą, o tuo tarpu Britų Orolinijos nusprendė, kad šis simbolis įžeidžia kitaip mąstančius. Ne mažiau aktualus dalykas yra homoseksualizmo propaganda, kuri vykdoma prisidengiant žmogaus teisėmis. „Mes nesikišame į jų privatų gyvenimą“ – kalbėjo susirinkimo dalyviai, - „tačiau negalime sutikti, kuomet politikai homoseksualizmą laiko norma, o tos pačios lyties asmenų partnerystes vadina santuokomis“. Tokiai bažnyčios pozicijai politikai ir vėl priešpastato žmogaus teises. Švedijoje kunigai nebeturi teisės cituoti Šventojo Rašto vietų, kuriose homoseksualizmas vadinamas nuodėme ir šia tema pamokslauti, nes, priešingu atveju, jiems iškviečiama policija. Per pasaulį nuskriejo žinia, kai už pamokslavimą prieš homoseksualizmą prieš kelerius metus vienas Švedijos sekmininkų dvasininkas buvo pasodintas į kalėjimą. Ši homoseksualizmo propaganda atšliaužia ir į Baltijos valstybes. Latvijos Romos katalikų bažnyčios atstovas kun. Ilmaras Tolstovcas minėjo, kad Latvijoje buvo bandyta priimti įstatymą, leidžiantį bausti 150 minimalių mėnesinių atlyginimų bauda tuos, kurie pasisako prieš gėjų propagandą. „Krikščioniškos bažnyčios turi konsoliduoti jėgas kovoje už krikščionišką etiką ir moralę, nes priešingu atveju krikščionybė palaipsniui bus išstumta iš Europos gyvenimo“, - pabrėžė Tolstovcas.
Konferencijos dalyviai pastebėjo, kad kai kuriose Europos šalyse bažnyčios jau pasiduoda sekuliariems standartams ir norma laiko tai, ką jos pačios anksčiau vadino nuodėme. Pavyzdžiui, Švedijoje liuteronų bažnyčia 2006 m. sudarė „santuokos liturgiją“, skirtą tos pačios lytiems partneriams. Požiūris į šeimą ir antropologiją šiandien skaldo ir Anglikonų bažnyčią, kurios didelė dalis pasisako prieš tos pačios lyties partnerystes, o kita dalis gina taip vadinamas gėjų teises į šeimą. Metropolitas Kirilas pastebėjo, kad tokia „kapituliacijos“ dvasia palaipsniui persiduoda į Europos Bažnyčių Tarybą, kuri ekumeniniuose susitikimuose jau vengia kalbėti apie Europos krikščionybę skaldančias moralės problemas. „Jei teologija sutampa su sekuliariu standartu, ji vadinama pažangia, teisinga, priimtina, o jei prieštarauja, tuomet ji radikali, fundamentalistinė, atmestina.“ Rytų Europos liuteronų, stačiatikių ir katalikų atstovai akcentavo, kad turi vykti lygiavertis dialogas tarp bažnyčios ir sekuliaristų. „Mes turime tokias pat teises, kaip ir netikintieji, todėl ir mūsų balsas privalo būti girdimas visuomenėje“ – skelbiama konferencijos komunikate.
Maskvos susitikimo dalyviai pabrėžė, kad šiais metais įvyksianti Trečioji Ekumeninė Asamblėja turi skirtis nuo ankstesnių. Jos delegatai, nesibaimindami gręsiančios kritikos, ragina drąsiai kalbėti apie Europoje susidariusią įtampą tarp krikščioniškų moralinių vertybių ir žmogaus teisių. Atėjo metas nustoti kalbėti „politiškai korektišku tonu“, bet ryžtingai pasisakyti prieš homoseksualizmo propagandą, gėjų paradus, tos pačios lyties partnerystes, abortus, eutanaziją ir kitokias nuodėmes. Konferencijos dalyviai sutiko, kad būtina vieningai paliesti susikaupusias visuomenės moralines problemas ir tai daryti reikia pačiuose aukščiausiuose ekumeniniuose susitikimuose, tokiuose kaip rugsėjo mėnesį įvyksianti asamblėja. „Arba tai bus didžiulė asamblėja, arba ji bus paskutinė“ – pabrėžė Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovai, neatmesdami galymybės pasitraukti iš Pasaulio Bažnyčių Tarybos, jei toji toliau užmerks akis į susidariusią įtampą tarp krikščionybės ir sekuliariųjų Europos standartų. „Mes turime drąsiai liudyti Kristų ir tai daryti ne pasyviai, bet nebijodami martyrijos (kankinystės), tai yra kainos, kurią mums už tai teks sumokėti“.

Kun. dr. Darius Petkūnas