Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms
1 GAVĖNIOS SEKMADIENIS
Invocavit
BIBLIJOS VOTUMAS
Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad velnio darbus sugriautų (1Jn.3,8b).
ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS
Kai jis šauksis manęs, išklausysiu, *
Būsiu su juo varge, išgelbėsiu ir pagerbsiu.
Pasotinsiu jį ilgu amžiumi, *
Pagirdysiu savo išganymu.
(Ps) Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėje, *
Pasilieka Visagalio pavėsy.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.91,15.16.1)
[Kai jis šauksis manęs, išklausysiu, *
Būsiu su juo varge, išgelbėsiu ir pagerbsiu.
Pasotinsiu jį ilgu amžiumi, *
Pagirdysiu savo išganymu.]
DIENOS MALDA
Viešpatie, gailestingai išklausyk mūsų maldas ir prieš visa, kad mums priešinga, ištiesk savo visagalę dešinę; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
Viešpatie Dieve, dangiškasis Tėve, tu savo Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, siuntei į šį pasaulį sugriauti šėtono darbus; išlaikyk mumyse šį tikėjimą ir per Šventąją Dvasią maloningai padėk visuose gundymuose, kad iki pabaigos būtume apsaugoti nuo visų tavo žodžio priešų ir galiausiai taptume amžinai išgelbėti; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius
ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI
Senasis test.: 1Moz.3, 1-19 (20-24) | III | 2Kor.6, 1-10 | IV | ||||
Laiškas: Hbr.4, 14-16 | II | Lk.22, 31-34 | V | ||||
Evangelija: Mt.4, 1-11 | I | Jok.1, 12-18 | VI |
SENASIS TESTAMENTAS
O žaltys buvo sumanesnis už visus kitus laukinius gyvūnus, kuriuos Viešpats Dievas buvo padaręs. Jis paklausė moterį: “Ar tikrai Dievas sakė: ‘Nevalgykite nuo jokio medžio sode!’?” Moteris atsakė žalčiui: “Sodo medžių vaisius mes galime valgyti. Tik apie vaisių to medžio, kuris sodo viduryje, Dievas sakė: ‘Nuo jo nevalgysite nei jį liesite, kad nemirtumėte!’” Bet žaltys tarė moteriai: “Jūs tikrai nemirsite! Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta.” Kai moteris pamatė, kad tas medis geras maistui, kad jis žavus akims ir kad tas medis žada duoti išminties, ji skynėsi jo vaisių ir valgė, davė ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir šis valgė. Tuomet abiejų akys atsivėrė, ir jiedu suprato esą nuogi. Jie susiuvo figmedžio lapus ir pasidarė juosmens aprišalus.
Išgirdę Viešpatį Dievą vaikščiojantį sode pavakario vėjeliui dvelkiant, žmogus ir jo žmona pasislėpė nuo Viešpaties Dievo veido tarp sodo medžių. Bet Viešpats Dievas pašaukė žmogų ir paklausė: “Kur tu?” Jis atsiliepė: “Išgirdau tave vaikščiojantį sode ir nusigandau, nes buvau nuogas; todėl pasislėpiau.” [Dievas] jo klausė: “Kas gi tau pasakė, kad tu nuogas? Gal valgei vaisių nuo medžio, kurio vaisių buvau tau įsakęs nevalgyti?” Žmogus atsakė: “Moteris, kurią man davei būti su manimi, davė man vaisių nuo to medžio, aš ir valgiau.” Viešpats Dievas kreipėsi į moterį: “Kodėl taip padarei?” Moteris atsakė: “Žaltys mane apgavo, aš ir valgiau.”
Viešpats Dievas tarė žalčiui: “Kadangi tu tai padarei, esi prakeiktas tarp visų gyvulių ir tarp visų žvėrių. Ant pilvo šliaužiosi ir dulkes ėsi visas savo gyvenimo dienas.
Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo ainijos ir jos ainijos; ji trupins tau galvą, o tu kirsi jai į kulną.”
O moteriai jis tarė: “Aš padauginsiu tavo skausmus per nėštumą; skausme gimdysi vaikus, bet aistringai geisi savo vyro, o jis valdys tave”.
O žmogui jis tarė: “Kadangi tu paklausei savo žmonos balso ir valgei nuo medžio, apie kurį buvau tau įsakęs: ‘Nuo jo nevalgysi!’ tebūna už tai prakeikta žemė; triūsu maitinsies iš jos visas savo gyvenimo dienas. Erškėčius ir usnis ji tau želdins, maitinsiesi laukų augalais. Savo veido prakaitu valgysi duoną, kol sugrįši žemėn, nes iš jos buvai paimtas. Juk dulkė esi ir į dulkę sugrįši!”
Žmogus pavadino savo žmoną Ieva, nes ji buvo visų gyvųjų motina. Viešpats Dievas padarė drabužius iš kailių žmogui bei jo žmonai ir aprengė juos.
Tuomet Viešpats Dievas tarė: “Tik pažiūrėk! Žmogus tapo kaip vienas iš mūsų, žinantis gera ir pikta. Kad tik jis kartais neištiestų rankos, nepasiimtų ir nuo gyvybės medžio, nevalgytų ir negyventų amžinai!” Todėl Viešpats Dievas išsiuntė jį iš Edeno sodo dirbti žemės, iš kurios buvo paimtas. Išvaręs žmogų, jis pastatė į rytus nuo Edeno sodo kerubus ir liepsna švytruojantį kalaviją kelio prie gyvybės medžio saugoti.
1Moz.3, 1-19 (20-24)
LAIŠKAS
Mes turime didį vyriausiąjį kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų, taigi tvirtai laikykimės tikėjimo išpažinimo. Mes juk turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, o, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį. Todėl visiškai pasitikėdami artinkimės prie malonės sosto, kad patirtume gailestingumą ir rastume malonę gauti pagalbą deramu laiku.
Hbr.4, 14-16
AMEN POSMAS
Jis išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę! Amen! (Kol.1,13)
EVANGELIJA
Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas. Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: “Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.” Bet Jėzus atsakė: “Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.”
Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens ir sako: “Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: Jis lieps savo angelams globoti tave, ir jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį.” Jėzus jam atsako: “Taip pat parašyta: Negundyk Viešpaties, savo Dievo.”
Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę, taria: “Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane.” Tada Jėzus atsako: “Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!” Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo.
Mt.4, 1-11