Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms
1 SEKMADIENIS PO KALĖDŲ
Dum medium
BIBLIJOS VOTUMAS
Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę (Jn.1,14).
ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS
Kai visa buvo apgaubusi švelni tyla ir naktis jau buvo įpusėjusi, *
Tavo visagalis žodis žengė iš dangaus, nuo karališkojo sosto.
(Ps.) Viešpats yra Karalius; jis apsisiautęs didybe. *
Viešpats apsisiautęs, jis susijuosęs jėga.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Išm.18,14; Ps.93,1)
[Kai visa buvo apgaubusi švelni tyla ir naktis jau buvo įpusėjusi, *
Tavo visagalis žodis žengė iš dangaus, nuo karališkojo sosto.]
DIENOS MALDA
Visagali, amžinasis Dieve, vadovauk mūsų gyvenimams savo gerąja valia, kad vardan tavo mylimo Sūnaus mes taptume turtingi gerais tikėjimo darbais; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
Viešpatie Dieve, dangiškasis Tėve, tu savo Sūnų mums paskyrei Išganytoju, kad jis būtų šviesa pagonims ir garbė Izraeliui; apšviesk mūsų širdis, kad jame mes pažintume tavo malonę bei tėvišką valią, ir išganyk mus; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI
| Senasis test.: Iz.49, 13-16 | VI | Mt.2, 13-18 (19-23) | III | ||||
| Laiškas: 1Jn.1, 1-4 | II | 1Jn.2, 21-25 | IV | ||||
| Evangelija: Lk.2, (22-24) 25-38 (39-40) | I | Jn.12, 44-50 | V |
SENASIS TESTAMENTAS
Džiūgaukite dangūs! Iš džiaugsmo šokinėk, žeme! Tegu plyšta kalnai nuo džiaugsmo giesmės! Juk Viešpats paguodė savo tautą, pasigailėjo savo varguolių.
Bet Sionas sako: “Paliko mane Viešpats, užmiršo mane Dievas.” Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, aš tavęs niekada neužmiršiu. Žiūrėk! Įrėžiau tavo vardą savo rankos delne; tavo mūrus nuolat turiu prieš akis.
Iz.49, 13-16
LAIŠKAS
Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką patyrėme ir mūsų rankos lietė, tai skelbiame apie gyvenimo Žodį. Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums. Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. Ir tai mes rašome, kad mūsų džiaugsmas būtų tobulas.
1Jn.1, 1-4
ALELIUJA POSMAS
Jis atsiminė savo gerumą ir ištikimybę Izraelio namams. Visi žemės pakraščiai pamatė mūsų Dievo išganymą! Aleliuja! (Ps.98,3)
EVANGELIJA
Pasibaigus Mozės įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus.
Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: “Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę.”
Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: “Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.”
Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo.
Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.
Lk.2, (22-24) 25-38 (39-40)
