Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms
1 SEKMADIENIS PO TREJYBĖS
Domine speravi
BIBLIJOS VOTUMAS
Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina (Lk.10,16).
ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS
Aš pasitikiu tavo ištikimu gerumu, *
Mano širdis džiūgaus, nes tu mane išgelbėsi.
Giedosiu Viešpačiui: *
“Jis buvo man geras!”
(Ps) Kiek ilgai, Viešpatie? Nejau amžinai mane užmirši? *
Kiek ilgai slėpsi savo veidą nuo manęs?
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.13,6.2)
[Aš pasitikiu tavo ištikimu gerumu, *
Mano širdis džiūgaus, nes tu mane išgelbėsi.
Giedosiu Viešpačiui: *
“Jis buvo man geras!”]
DIENOS MALDA
Dieve, tu esi stiprybė tų, kurie į tave deda savo viltis; atverk savo ausį mūsų maldoms ir kadangi mes, nuodėmingi žmonės, be tavęs nepajėgiame daryti gero, pats padėk mums vykdyti tavo įsakymus, kad tau patiktume savo norais ir darbais; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
Viešpatie Jėzau Kristau, dėkojame tau, kad tu žemėje įkūrei savo šventąją bažnyčią, kurioje yra skelbiamas sutaikinimo žodis; atsiųsk savo šventąją Dvasią, kad mes pažintume išganančią tiesą ir kartu su tavimi gyventume kaip dangiškojo tėvo vaikai; meldžiame to tave, kuris gyveni ir viešpatauji, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI
| Senasis test.: 5Moz.6, 4-9 | III | Jn.5, 39-47 | IV | ||||
| Laiškas: 1Jn.4, 16b-21 | II | Jer.23, 16-29 | V | ||||
| Evangelija: Lk.16, 19-31 | I | Mt.9, 35-38; 10,1 (2-4) 5-7 | VI |
SENASIS TESTAMENTAS
Klausykis, Izraeli! Viešpats yra mūsų Dievas, vien tik Viešpats. Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis. Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau. Įdiek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi. Prisirišk juos kaip ženklą ant rankos. Tebūna jie kaip žymė tau ant kaktos. Užsirašyk juos ant durų staktos savo namuose ir ant vartų.
5Moz.6, 4-9
LAIŠKAS
Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame. Tuo meilė pasiekia mumyse tobulumą, kad mes turime tvirtą pasitikėjimą teismo dieną, nes koks jis yra, tokie ir mes esame šiame pasaulyje. Nebėra meilėje baimės, bet tobula meilė išveja baimę. Baimė numato bausmę, taigi kas bijo, tas dar netobulai myli. Mes mylime, nes Dievas mus pirmas pamilo. Jei kas sakytų: “Aš myliu Dievą”, o savo brolio nekęstų, tasai melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato. Mes turime tokį jo įsakymą, kad, kas myli Dievą, mylėtų ir savo brolį.
1Jn.4, 16b-21
ALELIUJA POSMAS
Visi žemės karaliai šlovins tave, Viešpatie, nes išgirdo tavo pažadus. Aleliuja!
(Ps.138,4)
EVANGELIJA
Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas.
Kentėdamas mirusiųjų pasaulyje, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. Jis sušuko: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje.’ Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. Be to, tarp mūsų ir jūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus.’
Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus; aš gi turiu penkis brolius juos teįspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą.’ Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso!’ O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų.’ Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų.’”
Lk.16, 19-31
