Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

Deus in loco
BIBLIJOS VOTUMAS

Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę (1Pt.5,5b).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Dievas savo šventoje buveinėje, *
Dievas duoda benamiams namus,
Izraelio Dievas teikia galybę *
Ir jėgą tautai.
(Ps.) Pakyla Dievas, išsisklaido jo priešai; *
Bėga nuo jo veido tie, kurie jo neapkenčia.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai.
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.68,6b.7a.36b.2)

[Dievas savo šventoje buveinėje. *
Dievas duoda benamiams namus,
Izraelio Dievas teikia galybę *
Ir jėgą tautai.]

DIENOS MALDA

Visagali amžinasis Dieve, būdamas be galo gailestingas tu mums suteiki daugiau gero, nei mes meldžiame; parodyk mums savo gailestingumą, atleisk mūsų sąžinę bauginančias nuodėmes ir padovanoki mums tai, ko nedrįstame tavęs prašyti; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Visagali gailestingasis Dieve, tu širdingai trokšti mūsų išganymo ir daugeriopais būdais ragini mus nuolankiai apmąstyti, kas mums teikia ramybę; siųsk mums savo šventąją Dvasią, kad širdingai tikėtume tavo didinga meile ir ištikimybe ir suteiktos malonės laiko neleistume veltui, bet, kol dar diena, sektume tavo balsą; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

SENASIS TESTAMENTAS

Dievas nusiuntė pranašą Nataną pas Dovydą. Atėjęs pas jį, šis tarė: “Du žmonės gyveno viename mieste. Vienas buvo turtuolis, o kitas skurdžius. Turtuolis turėjo labai daug avių ir galvijų, o skurdžius turėjo tik vieną mažą avelę, kurią buvo nusipirkęs. Ją užaugino; ji užaugo su juo ir jo vaikais; dalydavosi jo duonos kąsniu, gerdavo iš jo puoduko, glausdavosi jam ant kelių. Ji buvo jam kaip duktė. Vieną dieną pas turtuolį atėjo pakeleivis. Turtuolis nenorėjo imti savo avies ar galvijo valgiui parengti atėjusiam keleiviui, paėmė skurdžiaus avelę ir parengė ją svečiui.” Ant to žmogaus labai įširdęs Dovydas tarė Natanui: “Kaip gyvas Viešpats, žmogus, kuris tai padarė, turi mirti! Be to, už avį jis turi atsilyginti keturgubai, nes padarė tokį dalyką ir nepasigailėjo.”
Natanas tarė Dovydui: “Tu esi tas žmogus! Taip kalbėjo Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš patepiau tave Izraelio karaliumi ir išgelbėjau iš Sauliaus rankų. Atidaviau tau tavo valdovo namus bei tavo valdovo žmonas kaip nuosavybę ir atidaviau tau Izraelio bei Judo namus. Jei tai būtų buvę per maža, būčiau dvigubai daugiau davęs. Tad kodėl paniekinai Viešpaties žodį ir darei, kas nedora jo akyse? Tu užmušei Ūriją Hetitą kalaviju ir paėmei jo žmoną sau žmona. Amonitų kalaviju jį užmušei. Užtat kalavijas niekada nepaliks tavo namų, nes mane paniekinai ir paėmei Ūrijos Hetito žmoną sau žmona.’ Dovydas tarė Natanui: “Nusidėjau Viešpačiui!” Natanas atsakė Dovydui: “Viešpats atleidžia tavo nuodėmę. Tu nemirsi. Bet kadangi tai darydamas paniekinai Viešpatį, tau gimęs kūdikis mirs.” Natanas nuėjo namo.

2Sam.12, 1-10.13-15a

LAIŠKAS

Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi ­ jūs juk esate išgelbėti malone, ­ prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje, kad ateinančiais amžiais beribį savo malonės lobį parodytų savo gerumu mums Kristuje Jėzuje. Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana, ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų. Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.

Ef.2, 4-10

EVANGELIJA

Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: “Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. Fariziejus atsistojęs sau vienas taip meldėsi: ‘Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės ­ plėšikai, sukčiai, svetimautojai ­ arba va kaip šis muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę nuo visko, ką įsigyju.’ O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!’ Sakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.”

Lk.18, 9-14