Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

Respice Domine
BIBLIJOS VOTUMAS

Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų
mažiausiųjų mano brolių, man padarėte (Mt.25,40).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Pažvelk į savo Sandorą! *
Tenesitraukia šalin nusivylę nuskriaustieji.
Pakilk, Dieve, gink savo bylą, *
Neužmiršk savo priešų rėkavimo.
(Ps.) Kodėl, Dieve, amžinai mus atstumi? *
Kodėl rusena tavo įniršis ant tavo ganyklos avių?
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.74,20a.21a.22a.23a.1)

[Pažvelk į savo Sandorą! *
Tenesitraukia šalin nusivylę nuskriaustieji.
Pakilk, Dieve, gink savo bylą; *
Neužmiršk savo priešų rėkavimo.]

DIENOS MALDA

Visagali amžinasis Dieve, sustiprink mūsų tikėjimą, viltį ir meilę, kad gautume, ką esi pažadėjęs, ir mylėtume, ką esi paliepęs; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Visagali Dieve, dangiškasis Tėve, tu mums dovanojai savo Sūnų ir per jį išgelbėjai nuo šėtono karalystės; išlaikyk mus prie savo žodžio ir linksmink liūdesyje bei sunkumuose, ir maloningai atleidęs mūsų nuodėmes, pašventink bei išganyk mus per savo šventąją Dvasią, kad mes amžinai garbintume ir šlovintume tavo malonę bei gailestingumą; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

SENASIS TESTAMENTAS

Vyras pažino savo žmoną Ievą, ji pastojo ir pagimdė Kainą. “Viešpaties padedama, gavau berniuką,” ­ pasakė ji. Po to ji pagimdė jo brolį Abelį. Abelis tapo aviganiu, o Kainas žemdirbiu. Laikui bėgant, Kainas aukojo Viešpačiui žemės derliaus atnašą, o Abelis savo ruožtu aukojo savo kaimenės rinktines pirmienas. Viešpats maloniai pažvelgė į Abelį ir jo atnašą, o į Kainą ir jo atnašą nepažvelgė. Todėl Kainas buvo labai piktas ir prislėgtas. Viešpats užkalbino Kainą: “Dėl ko tau taip pikta? Kodėl esi toks prislėgtas? Jei gera darai, argi nebūsi pripažintas? Bet jei gera nedarai, prie durų iš pasalų tykoja nuodėmė. Ji geidžia tavęs, bet tu gali ją įveikti.”
Kainas apsibarė su savo broliu Abeliu. Kai jie buvo laukuose, Kainas pakilo prieš brolį ir užmušė jį. Tuomet Viešpats paklausė Kainą: “Kurgi tavo brolis Abelis?” ­ “Nežinau! Argi aš savo brolio sargas?!” ­ atsakė jis. O Viešpats jam tarė: “Ką tu padarei? Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs iš žemės! Todėl būk prakeiktas toli nuo žemės, kuri atvėrė savo burną priimti tavo brolio kraują iš tavo rankos. Kai dirbsi žemę, ji nebeduos tau daugiau savo derliaus. Tu būsi bėglys ir klajūnas žemėje.” Kainas atsakė Viešpačiui: “Per daug didelė man bausmė, negaliu jos pakelti! Šiandien išvarei mane nuo žemės, turiu slėptis nuo tavo veido ir tapti bėgliu bei klajūnu žemėje; kas tik mane sutiks, galės užmušti.” Tuomet Viešpats jam tarė: “Taip nebus! Jei kas užmuštų Kainą, už Kainą bus atkeršyta septyneriopai”. Ir Viešpats paženklino Kainą žyme, kad kas nors, jį užtikęs, neužmuštų. Po to Kainas paliko Viešpaties Artumą.

1Moz.4, 1-16a

LAIŠKAS

Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė. O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį. Meilė ­ ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes. Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus. Dievo niekas niekuomet nėra matęs. Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir jo meilė mumyse tampa tobula.

1Jn.4, 7-12

ALELIUJA POSMAS

Šlovinkite Viešpatį! Šlovinkite, Viešpaties tarnai, šlovinkite Viešpaties vardą. Tebūna jo vardas šlovinamas dabar ir per amžius. Aleliuja! (Ps.113,1.2)

EVANGELIJA

Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas jį, paklausė: “Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?” Jėzus tarė: “O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?” Tas atsakė: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį. Jėzus jam tarė: “Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi.”
Norėdamas pasiteisinti, anas paklausė Jėzų: “O kas gi mano artimas?” Jėzus prabilo: “Vienas žmogus leidosi žemyn iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio. Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse. O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį. Kitą dieną jis išsiėmė du denarus, padavė užeigos šeimininkui ir tarė: ‘Slaugyk jį, o jeigu išleisi ką viršaus, sugrįžęs aš tau atsilyginsiu.’ Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?” Jis atsakė: “Tas, kuris parodė jam gailestingumą.” Jėzus atsakė: “Eik ir tu taip daryk!”

Lk.10, 25-37