Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

Miserere mihi
BIBLIJOS VOTUMAS

Kristus Jėzus sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą
savo Evangelija (2Tim.1,10b).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Būk man gailestingas, Viešpatie, *
Nes visą dieną šaukiuosi tavęs.
Juk tu, Viešpatie, geras ir atlaidus, *
Kupinas ištikimos meilės visiems, kurie tavęs šaukiasi.
(Ps.) Viešpatie, atsuk į mane ausį ir išklausyk mane, *
Nes aš vargšas ir beturtis.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.86,3.5.1)

[Būk man gailestingas, Viešpatie, *
Nes visą dieną šaukiuosi tavęs.
Juk tu, Viešpatie, geras ir atlaidus, *
Kupinas ištikimos meilės visiems, kurie tavęs šaukiasi.]

DIENOS MALDA

Viešpatie, tavo malonė nuolatos telydi mus ir tepasitinka; tu visuomet skatink daryti mus tai, kas tau patinka; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Viešpatie Dieve, dangiškasis Tėve, siųsk į mūsų širdis šventąją Dvasią ir amžinai išlaikyk savo malonėje bei tiesoje, kad mes tavo Šventąjai Dvasiai padedant, apsaugoti nuo visų pagundų, gyventume pagal tavo valią ir nuolatos džiaugtumės tavo malone; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

SENASIS TESTAMENTAS

Ištikimoji Viešpaties meilė niekada neišsenka, gailestingumo jam niekada nepristinga. Kas rytą jie nauji; didelė tavo ištikimybė! “Viešpats yra mano dalia, ­ sakau sau, ­ todėl į jį dėsiu viltis.” Geras yra Viešpats tiems, kurie jo laukia, žmogui, kuris jo ieško. Gera laukti kantriai, kol išgelbėjimas ateis iš Viešpaties. Juk Viešpats neatmeta amžinai. Juk jei jis ir plaka, tai ir vėl pasigaili dėl savo ištikimosios meilės gausybės.

Rd.3, 22-26.31-32

LAIŠKAS

Dievas juk davė mums ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir savitvardos dvasią. Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo nei manęs, jo kalinio, bet drauge su manimi kentėk Evangelijos labui galia Dievo, kuris mus išgelbėjo bei pašaukė šventuoju pašaukimu, ne atsižvelgdamas į mūsų darbus, bet savo laisvu nutarimu bei malone, kuri dovanota mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus. Ji dabar tapo regima, pasirodžius mūsų Išganytojui Kristui Jėzui, kuris sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą savo evangelija.

2Tim.1, 7-10

ALELIUJA POSMAS

Savo tautai jis siuntė atpirkimą, sudarė su jais amžiną Sandorą. Šventas ir šiurpulingas jo vardas! Aleliuja!
(Ps.111,9)

EVANGELIJA

Buvo vienas ligonis ­ Lozorius iš Betanijos kaimo, kur gyveno Marija ir jos sesuo Morta.
Marija buvo toji pati moteris, kuri patepė Viešpatį kvepalais ir nušluostė plaukais jo kojas. Jos brolis Lozorius dabar sirgo.
Seserys nusiuntė žinią: “Viešpatie! Tas, kurį tu myli, serga!”
Atėjęs Jėzus rado Lozorių jau keturias dienas išgulėjusį kapo rūsyje. O Betanija buvo arti Jeruzalės ­ maždaug penkiolikos stadijų atstu. Daug žydų buvo atėję pas Mariją ir Mortą paguosti jų dėl brolio mirties. Morta, išgirdusi, kad ateinąs Jėzus, išėjo jo pasitikti. Marija liko namie. Morta tarė Jėzui: “Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs. Bet ir dabar žinau: ko tik paprašysi Dievą, Dievas tau duos.” Jėzus jai pasakė: “Tavo brolis prisikels!” Morta atsiliepė: “Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis.” Jėzus jai tarė: “Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?” Ji atsakė: “Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį.”
Jie nurito akmenį. Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo: “Tėve, dėkoju tau, kad mane išklausei. Aš žinojau, kad visuomet mane išklausai. Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų, kad jie įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs.” Tai pasakęs, jis galingu balsu sušuko: “Lozoriau, išeik!” Ir numirėlis išėjo iš kapo. Jo rankos ir kojos dar buvo suvystytos aprišalais, o veidas apvyniotas drobule. Jėzus jiems įsakė: “Atraišiokite jį ir leiskite jam eiti.” Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo jį.

Jn.11, 1 (2) 3.17-27 (41-45)