Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

Justus es Domine
BIBLIJOS VOTUMAS

Pergalė, nugalinti pasaulį yra mūsų tikėjimas (1Jn.5,4c).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Tu teisus, Viešpatie, *
Teisūs tavo sprendimai.
Elkis su savo tarnu *
Pagal savo ištikimąją meilę.
(Ps.) Laimingi, kurių kelias be priekaišto, *
Kurie gyvena pagal Viešpaties Įstatymą.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.119,137.124a.1)

[Tu teisus, Viešpatie, *
Teisūs tavo sprendimai.
Elkis su savo tarnu *
Pagal savo ištikimąją meilę.]

DIENOS MALDA

Padėk, Viešpatie, savo žmonėms išvengti šėtono pinklių ir visa širdimi tarnauti tik tau, vieninteliam Dievui; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Viešpatie Dieve, dangiškasis Tėve, suteik mums tiesos ir ramybės Dvasios, kad mes visa širdimi išpažintume, kas tau patinka, ir tai vykdydami vis tinkamiau elgtumės; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

SENASIS TESTAMENTAS

Išgirskite mane, salos, atkreipkite dėmesį, tolimosios tautos! Mane Viešpats pašaukė dar negimusį, dar motinos įsčiose tebesantį; jis ištarė mano vardą. Jis padarė iš manęs aštrų kalaviją ir paslėpė savo rankos šešėlyje. Jis padarė mane aštria strėle ir įsidėjo į savo strėlinę. “Tu mano tarnas, ­ pasakė man, ­ Izraeli, per tave apreikšiu savo šlovę!” Bet aš pagalvojau: “Veltui aš triūsiau, tuščiai ir be naudos jėgas eikvojau; mano byla ­ pas Viešpatį, ir mano atlygis ­ mano Dievo rankoje. Dabar tvirtai nusprendė Viešpats, kuris mane padarė savo tarnu dar motinos įsčiose, kad jam parvesčiau Jokūbą, kad Izraelis pas jį būtų surinktas. Aš pagerbtas Viešpaties akyse, mano Dievas ­ mano jėga!” “Per maža, ­ sako jis, ­ tau būti mano tarnu, prikelti Jokūbo gimines ir sugrąžinti Izraelio likutį. Aš padarysiu tave ir tautų šviesa, kad mano išganymas pasiektų žemės pakraščius.”

Iz.49, 1-6

LAIŠKAS

Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas ­ į išganymą. Raštas juk sako: Kas tik jį tiki, neliks sugėdintas. Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turįs turtų visiems, kurie jo šaukiasi: Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.
Kaipgi jie šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?! O kas gi skelbs nesiųstas? Juk parašyta: Kokios dailios kojos skelbiančių gerąją naujieną! Bet ne visi pakluso evangelijai. Antai Izaijas sako: Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu? Taigi tikėjimas ­ iš klausymo, klausymas ­ kai skelbiamas Kristaus žodis.
Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo?! Kaipgi ne! Po visą žemę pasklido jų garsas, iki pasaulio pakraščių ­ jų žodžiai.

Rom.10, 9-17 (18)

ALELIUJA POSMAS

Kas pagarbiai bijo Viešpaties, kas Viešpačiu pasitiki, tų pagalba ir skydas jis yra. Aleliuja! (Ps.115,11)

EVANGELIJA

Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kanaanietė ir šaukė: “Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!” Bet Jėzus neatsiliepė. Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: “Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos šaukdama!” Jėzus tarė: “Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis.” Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės, maldaudama: “Viešpatie, padėk man!” Jis atsakė: “Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams.” O ji sako: “Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo.” Tuomet Jėzus tarė jai: “O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.” Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.

Mt.15, 21-28