Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

Dic animae meae
BIBLIJOS VOTUMAS

Gydyk mane, Viešpatie, kad tikrai būčiau išgydytas;
gelbėk mane, kad būčiau išgelbėtas (Jer.17,14).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Sakyk man: “Aš tavo išgelbėjimas!” *
Šaukiasi teisieji pagalbos, Viešpats klausosi,
Jis išgelbsti juos iš visų vargų. *
Šis Dievas mūsų Dievas per amžių amžius.
(Ps.) Klausykis, mano tauta, mano Įstatymo, *
Klausykis ausis ištempusi ausis žodžių iš mano lūpų.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.33,3b; Ps.34,18; Ps.48,15a; Ps.78,1)

[Sakyk man: “Aš tavo išgelbėjimas!” *
Šaukiasi teisieji pagalbos, Viešpats klausosi
Jis išgelbsti juos iš visų vargų. *
Šis Dievas mūsų Dievas per amžių amžius.]

DIENOS MALDA

Visagali, gailestingasis Dieve, pašalink nuo mūsų visa, kas mums kenkia, kad išlaisvinti nuo pikto galėtume siela ir kūnu tau tarnauti; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Visagali Viešpatie Dieve, padėk mums tvirtai tikėti Jėzų Kristų, nuodėmingos sąžinės išgąstyje nepajudinamai pasitikėti tavo gailestingumu ir ištikimai mylėti tave bei visus žmones; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

SENASIS TESTAMENTAS

Mozė atsiskėlė iš akmens dvi plokštes, tokias kaip pirmąsias, ir, atsikėlęs anksti rytą, pakilo kopti į Sinajaus kalną, nešinas dviem akmens plokštėmis, kaip Viešpats buvo jam įsakęs. Nužengęs debesyje, Viešpats buvo ten su juo ir ištarė savo vardą “Viešpats”. Ir Viešpats praėjo pro jį, tardamas: “Viešpats, Viešpats, esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, gausus gerumo ir ištikimybės, lydintis gerumu lig tūkstantosios kartos, atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę, tačiau nepaliekantis kaltųjų be bausmės, bet baudžiantis už tėvų kaltę vaikus ir vaikų vaikus lig trečios ir ketvirtos kartos.”
Mozė tuojau pat nusilenkė ligi žemės ir pagarbino. Jis tarė: “Jei radau malonę tavo akyse, prašyčiau, Viešpatie, eiti su mumis, nors ši tauta ir yra kietasprandė. Atleisk mūsų kaltę ir mūsų nuodėmę, priimk mus kaip savo paveldą.”
[Viešpats] atsakė: “Štai aš sudarau Sandorą. Visai tavo tautai regint, padarysiu tokius nuostabius darbus, kokių nėra buvę padaryta visoje žemėje ir jokioje tautoje. Visi žmonės, tarp kurių gyveni, pamatys Viešpaties darbus, nes tai, ką tau darysiu, yra baimę keliantis dalykas.

2Moz.34, 4-10

LAIŠKAS

Privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais, atnaujinti savo proto dvasią, apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.
Tad, pametę melus, kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui, nes mes esame vieni kitų nariai. Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės! Ir nepalikite vietos velniui. Kas vogdavo, tegu nebevagia, bet imasi triūso, dirbdamas savo rankomis gerą darbą, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam. Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; kalbėkite vien kas gera, kas prireikus ugdo ir duoda malonę klausytojams. Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate paženklinti atpirkimo dienai. Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis. Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus.

Ef.4, 22-32

ALELIUJA POSMAS

Viešpatie, tavo ištikimoji meilė amžina! Neatmesk savo rankų darbo. Aleliuja! (Ps.138,8b)

EVANGELIJA

Po kelių dienų, kai Jėzus vėl atėjo į Kafarnaumą, žmonės išgirdo jį esant namuose, ir tiek daug prisirinko, jog nė prie durų nebeliko vietos. O jis skelbė jiems žodį. Tada keturi vyrai atnešė paralyžiuotą žmogų. Negalėdami dėl minios prinešti jo prie Jėzaus, jie praplėšė stogą namo, kur jis buvo, ir, padarę skylę, nuleido žemyn neštuvus, ant kurių gulėjo paralyžiuotasis. Išvydęs jų tikėjimą, Jėzus kreipėsi į paralyžiuotąjį: “Sūnau, tau atleidžiamos nuodėmės!”
Tenai sėdėjo keletas Rašto aiškintojų, kurie svarstė savo širdyje: “Kaip jis drįsta taip kalbėti? Juk jis piktžodžiauja! Kas gi gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?!” Jėzus, iš karto savo dvasia perpratęs jų mintis, tarė: “Kam taip manote savo širdyje? Kas lengviau ­ ar pasakyti paralyžiuotam: ‘Tau atleidžiamos nuodėmės’, ar liepti: ‘Kelkis, pasiimk neštuvus ir vaikščiok’? Bet, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turint galią atleisti žemėje nuodėmes, ­ čia jis tarė paralyžiuotajam, ­ sakau tau: kelkis, imk savo neštuvus ir eik namo!” Šis atsikėlęs tuojau pasiėmė neštuvus ir visų akyse nuėjo sau. Visi be galo stebėjosi ir šlovino Dievą, sakydami: “Tokių dalykų mes niekada nesame matę.”

Mk.2, 1-12