Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms
2 KALĖDŲ DIENA
Šventas Steponas, pirmasis kankinys
(Gruodžio 26 diena)
Sederunt principes
BIBLIJOS VOTUMAS
Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę (Jn.1,14).
ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS
Didžiūnai suėjo ir sąmokslauja prieš mane, *
Nedorėliai kėsinasi mane pražudyti.
Padėk man, [Viešpatie],*
Nes laikausi tavo įsakų.
(Ps.) Palaiminti, kurių kelias be priekaišto, *
Kurie gyvena pagal Viešpaties Įstatymą.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.119,23a.95a.86b.22b.1)
[Didžiūnai suėjo ir sąmokslauja prieš mane, *
Nedorėliai kėsinasi mane pražudyti.
Padėk man, [Viešpatie],*
Nes laikausi tavo įsakų.]
DIENOS MALDA
Padėk mums, Viešpatie, kad sekdami pavyzdžiu to, kurio gimimo dieną mes šiandien švenčiame, išmoktume mylėti net savo priešus, kaip jis už savo persekiotojus meldė mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
Gailestingasis Dieve ir Tėve, tebūnie palaimintas tavo šventasis vardas, nes tu mums atsiuntei savo Sūnų ir per jį padarei mus savo vaikais bei amžinojo gyvenimo paveldėtojais; padėk mums, teisingai supratusiems tavo meilės stebuklą, sustiprėti tikėjime ir patirti tavo ramybę; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI
| Senasis test.: Iz.11, 1-9 | III | Jn.8, 12-16 | IV | ||||
| Laiškas: Hbr.1, 1-3 (4-6) | II | Apr.7, 9-12 (13-17) | V | ||||
| Evangelija: Jn.1, 1-5 (6-8) 9-14 | I | 2Kor.8, 9 | VI |
SENASIS TESTAMENTAS
Iš Jesės kelmo išaugs atžala, iš jo šaknies pražys pumpuras. Ant jo ilsėsis Viešpaties dvasia: išminties ir įžvalgos dvasia, patarimo ir narsumo dvasia, pažinimo ir Viešpaties baimės dvasia; jo džiugesys bus Viešpaties baimė. Jis teis ne pagal išorę, spręs ne pagal nuogirdas. Pagal teisumą jis teis vargšus, nešališkai spręs krašto vargdienių bylas. Savo burnõs rykšte nuplaks žemę, savo lūpų pūstelėjimu atneš mirtį nedorėliui. Teisumas bus jo juosmens diržas, ištikimybė strėnų juosta.
Tada vilkas viešės pas avinėlį, leopardas guls greta ožiuko. Veršis ir liūtukas maitinsis kartu: juos prižiūrės mažas vaikas. Karvė ir lokė ganysis šalia, kartu gulės jų jaunikliai. Liūtas ės šiaudus kaip jautis. Kūdikis žais prie angies landynės, mažylis kiš ranką į gyvatės urvą. Visame mano šventajame kalne nebus vietos jokiai skriaudai nė jokiai niekšybei, nes žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų.
Iz.11, 1-9
LAIŠKAS
Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė visatos paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas, palaikantis savo galingu žodžiu visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse.
Jis tapo tiek pranašesnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos paveldėjo vardą. Kuriam gi angelų kada nors buvo pasakyta: Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau?! Ir vėl: Aš jam būsiu tėvas, o jis bus man sūnus. Toliau, įvesdamas Pirmagimį į pasaulį, jis sako: Tepagarbina jį visi Dievo angelai.
Hbr.1, 1-3 (4-6)
ALELIUJA POSMAS
Skaudi Viešpačiui jo ištikimųjų mirtis, tad atnašausiu tau bendravimo auką ir šauksiuosi Viešpaties vardu! Aleliuja! (Ps.116,15.17)
EVANGELIJA
Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.
Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą.
Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė. Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę. Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.
Jn.1, 1-5 (6-8) 9-14
P.s. Jei parapijoje nebuvo pamaldų 1 Kalėdų šventės dieną, tuomet jas pravesti ne pagal švento Stepono, bet pagal Kalėdų šventės (1 Kalėdų dienos) tvarką.
