Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

Introduxit
BIBLIJOS VOTUMAS

Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius
ir turiu mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus (Apr.1,18).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Viešpats atvedė tave į kraštą, tekantį pienu ir medumi. Aleliuja. *

(Ps) Dėkokite Viešpačiui, šaukitės jo vardo, *

Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *

(2Moz.3,5.9b; Ps.105,1)

[Viešpats atvedė tave į kraštą, tekantį pienu ir medumi. Aleliuja. *

DIENOS MALDA

Dieve, tu iškilmingu Velykų laiku suteikei pasauliui išganymą; apdovanok savo žmones dangiškos malonės dovanomis, kad jie galėtų vaikščioti visiškai laisvi ir gauti amžinąjį gyvenimą; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Visagali Dieve, dangiškasis Tėve, dėkojame tau iš širdies, kad per šlovingą tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus prisikėlimą tu įveikei mirties galybę, sugrąžinai gyvastį bei amžinąjį išteisinimą ir prisikėlimo viltimi mus pačius paženklinai; prikelk mus iš nuodėmių ir maloningai vesk iš šio pasaulio bei mirties į amžinąją tėviškę; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

SENASIS TESTAMENTAS

Jis visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo visų veidų. Savo tautõs gėdą jis pašalins visur žemėje. Tikrai tai įvyks, nes taip kalbėjo Viešpats! Tą dieną bus sakoma: “Štai mūsų Dievas! Juo mes pasitikėjome, ir jis mus išgelbėjo! Štai Viešpats! Juo mes pasitikėjome! Džiūgaukime ir linksminkimės, kad jis mus išganė!”

Iz.25, 8-9

LAIŠKAS

Skelbiama apie Kristų, kad jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaipgi kai kurie jūsų sako, jog nesą mirusiųjų prisikėlimo?! Jeigu nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas. Tuomet mes liekame melagingi Dievo liudytojai, nes liudijome Dievo akyse, kad jis prikėlęs Kristų, kurio jis nėra prikėlęs, jeigu mirusieji negali būti prikelti. Juk jei mirusieji negali būti prikelti, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias, ir jūs dar tebesate savo nuodėmėse. Taip pat ir užmigusieji Kristuje yra žuvę. Ir jei vien dėl šio gyvenimo dėjome savo viltis į Kristų, tai mes labiausiai apgailėtini iš visų žmonių. Bet dabar Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių kaip užmigusiųjų pirmagimis.

1Kor.15, 12-20

ALELIUJA POSMAS

Ši diena Viešpaties duota, tad linksminkimės ir džiūgaukime! Aleliuja! (Ps.118,24)

EVANGELIJA

Ir štai tą pačią dieną du [mokiniai] keliavo į kaimą už šešiasdešimt stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu. Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius. Jiems taip besikalbant ir besiginčijant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu. Jų akys buvo lyg migla aptrauktos, ir jie nepažino jo. O Jėzus paklausė: “Apie ką kalbate, eidami keliu?” Tie nuliūdę sustojo. Vienas jų, vardu Kleopas, atsakė jam: “Nejaugi tu būsi vienintelis ateivis Jeruzalėje, nežinantis, kas joje šiomis dienomis atsitiko!” Jėzus paklausė: “O kas gi?” Jie tarė jam: “Su Jėzumi Nazarėnu, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse. Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai pareikalavo jam mirties bausmės ir atidavė jį nukryžiuoti. O mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko. Be to, kai kurios mūsiškės moterys mus sutrikdė. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo ir nerado jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios pasirodžiusius angelus, kurie sakę Jėzų esant gyvą. Kai kurie mūsiškiai buvo nuėję pas kapą ir rado viską, kaip moterys sakė, bet jo paties nematė.”

Jėzus jiems tarė: “O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai! Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir įžengti į savo garbę?!” Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta.

Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, o Jėzus dėjosi einąs toliau. Bet jie privertė jį pasilikti, prašydami: “Pasilik su mumis! Jau vakaras arti, diena jau besibaigianti...” Tuomet jis užsuko pas juos. Įsitaisęs su jais prie stalo, paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė jiems. Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių. O jie kalbėjo: “Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?”

Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten rado susirinkusius Vienuolika su savo draugais, kurie sakė: “Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui.” O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.

Lk.24, 13-35