Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms
20 SEKMADIENIS PO TREJYBĖS
Justus Dominus Deus
BIBLIJOS VOTUMAS
Žmogau, jis tau pasakė, kas gera ir ko iš tavęs reikalauja Viešpats:
tik daryti, kas teisinga, mylėti ištikima meile ir nuolankiai eiti su savo Dievu (Mch.6,8).
ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS
Viešpats, mūsų Dievas, teisus dėl visko, ką padarė, *
Nes mes neklausėme jo balso.
Viešpatie, savo vardui teik garbę; *
Atsigręžk į mane iš savo didžio gailestingumo.
(Ps) Viešpats didis ir labai vertas šlovės *
Mūsų Dievo mieste, jo šventame kalne.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Dan.9,14b; Ps.119,124; Ps.48,1)
[Viešpats, mūsų Dievas, teisus dėl visko, ką padarė, *
Nes mes neklausėme jo balso.
Viešpatie, savo vardui teik garbę; *
Atsigręžk į mane iš savo didžio gailestingumo.]
DIENOS MALDA
Viešpatie, gailestingai atleisk savo žmonėms kaltes ir suteik jiems ramybę, kad išlaisvinti nuo nuodėmių jie galėtų tau ramia siela tarnauti; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
Visagali amžinasis Dieve, tu mus šiame laikiname amžiuje iki šiol maloningai globojai ir šiandien per tavo Sūnaus evangeliją pakvietei amžinajam dangaus džiaugsmui; pasilik maloningai šalia mūsų ir atnaujink mūsų dvasios mintis, kad mes galėtume šventybėje ir tau tinkamoje teisybėje tarnauti; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI
| Senasis test.: 1Moz.8, 18-22 | III 1Kor.7, 29-31 | IV |
| Laiškas: 1Tes.4, 1-8 | II Mk.2, 23-28 | V |
| Evangelija: Mk.10, 2-9 (10-16) | I 2Kor.3, 3-9 | VI |
SENASIS TESTAMENTAS
Išlipo tat Nojus drauge su sūnumis ir žmona bei sūnų žmonomis. Visi gyvuliai, visi ropliai ir visi paukščiai visa, kas juda žemėje išlipo iš laivo šeimomis. Tuomet Nojus pastatė Viešpačiui aukurą ir, parinkęs iš visų švariųjų gyvulių ir visų švariųjų paukščių, paaukojo ant aukuro deginamąsias atnašas. Užuodęs malonų kvapą, Viešpats tarė sau: “Niekada daugiau nebepasmerksiu žemės už žmonių kaltes, nes žmogaus širdies polinkiai pikti nuo pat jaunumės. Niekada daugiau nebenaikinsiu visų gyvūnų, kaip esu padaręs. Ligi tik žemė tvers, sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis nesiliaus.”
1Moz.8, 18-22
LAIŠKAS
Pagaliau, broliai, prašome ir raginame jus Viešpatyje Jėzuje: jeigu išmokote iš mūsų, kaip privalote elgtis ir patikti Dievui o jūs taip ir elgiatės, tai darykite vis daugiau pažangos! Jūs juk žinote, kokių nurodymų esame jums davę Viešpaties Jėzaus vardu. Tokia gi Dievo valia jūsų šventėjimas. Susilaikykite nuo svetimavimo! Kiekvienas jūsų teišmoksta laikyti savąjį indą šventai ir pagarbiai, nepasiduodamas nežabotiems geismams, kaip esti tarp pagonių, kurie nepažįsta Dievo. Tegul niekas neperžengia ribų ir neapgaudinėja savo brolio šituo reikalu, nes Viešpats keršija už visus tokius nusižengimus, kaip jau esame sakę ir patvirtinę. Dievas mus pašaukė ne susitepimui, bet šventėjimui. Todėl, kas tai atmeta, ne žmogų atmeta, bet Dievą, kuris jums duoda savo Šventąją Dvasią.
1Tes.4, 1-8
ALELIUJA POSMAS
Puolu kniūbsčias prie tavo šventųjų Namų, dėkoju tavo šventajam vardui už tavo gerumą ir ištikimybę! Aleliuja! (Ps.138,2)
EVANGELIJA
Tada atėjo fariziejų, kurie, spęsdami jam pinkles, klausė jį, ar galima atleisti žmoną. Jis atsakė jiems: “O ką jums yra įsakęs Mozė?” Jie tarė: “Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti.” Tuomet Jėzus prabilo: “Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą. O nuo sutvėrimo pradžios Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį. Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie jau nebe du, o vienas kūnas. Tad ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!”
Namie mokiniai vėl klausė Jėzų apie tą dalyką. Jis atsakė: “Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja.”
Žmonės jam nešdavo vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė. Tai pamatęs, Jėzus užsirūstino ir tarė jiems: “Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė. Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, neįeis į ją.” Ir jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.
Mk.10, 2-9 (10-16)
