Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

Venite adoremus
BIBLIJOS VOTUMAS

Su džiaugsmu dėkokite Tėvui, kuris padarė mus tinkamus
paveldėti šventųjų dalį šviesoje (Kol.1,12).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Ateikime, pagarbinkime ir pulkime kniūbsti, *
Klaupkimės prieš Viešpatį, mūsų Kūrėją!
Juk jis mūsų Dievas, *
O mes tauta, kurią jis gano, kaimenė, kurią jis veda.
(Ps) Ateikite, džiaugsmingai giedokime Viešpačiui, *
Šaukime iš džiaugsmo mūsų išganymo uolai!
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.95,6.7.1)

[Ateikime, pagarbinkime ir pulkime kniūbsti, *
Klaupkimės prieš Viešpatį, mūsų Kūrėją!
Juk jis mūsų Dievas, *
O mes tauta, kurią jis gano, kaimenė, kurią jis veda.]

DIENOS MALDA

Pažadink, Viešpatie, savo žmonių norus, kad patyrę gailestingą tavo pagalbą jie atneštų daug tikėjimo vaisių ir būtų gausiai palaiminti; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Visagali Dieve, dangiškasis Tėve, maloningai pasigailėk savo žmonių ir valdyk bei apgink jų kūnus ir sielas; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

Senasis test.: Mok.3, 1-14 III
Laiškas: Kol.1, (9-12) 13-20 II
Evangelija: Mt.9, 18-26 I

SENASIS TESTAMENTAS

Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. Laikas gimti ir laikas mirti, laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta. Laikas žudyti ir laikas gydyti, laikas griauti ir laikas statyti. Laikas verkti ir laikas juoktis, laikas gedėti ir laikas šokti. Laikas išmėtyti akmenis ir laikas juos surinkti, laikas glamonėtis ir laikas nesiglamonėti. Laikas ieškoti ir laikas pamesti, laikas laikyti ir laikas išmesti. Laikas perplėšti ir laikas susiūti, laikas tylėti ir laikas kalbėti. Laikas mylėti ir laikas nekęsti, laikas karui ir laikas taikai.
Tad kokia nauda dirbančiajam iš jo triūso? Stebėjau užsiėmimus, kuriais užsiimti žmonėms Dievas lėmė. Visa, ką jis daro, tinkama tam laikui. Be to, jis įdiegė amžinybę į jų širdį, bet žmogus negali perprasti nei pradžios, nei pabaigos to, ką Dievas daro.
Taip suvokiau, kad žmogui nėra nieko geriau, kaip būti laimingam ir patirti malonumo savo gyvenime. Iš tikrųjų, kai žmogus gali valgyti, gerti ir savo užsiėmime rasti pasitenkinimo, tai Dievo dovana. Suvokiau, kad visa, ką Dievas daro, išliks amžinai: nieko negalima prie to pridėti, nieko negalima iš to atimti. Taip Dievas veikia, kad žmonės jaustų jam pagarbą.

Mok.3, 1-14

LAIŠKAS

Todėl ir mes nuo tos dienos, kada tai išgirdome, nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu, kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktumėte, nešdami visokių gerų darbų vaisių ir augdami Dievo pažinimu, kad, visokeriopai sustiprinti jo šlovės galia, pilni ištvermės ir kantrybės, su džiaugsmu dėkotumėte Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje.
Jis išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę; jame mes turime atpirkimą, nuodėmių atleidimą. Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos Kūrinijos pirmagimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios. Visa sukurta per jį ir jam, jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi. Ir jis yra Kūno ­ Bažnyčios galva. Jis ­ pradžia, mirusiųjų pirmagimis, kad visame kame turėtų pirmenybę, nes Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir, darydamas jo kryžiaus krauju taiką, per jį sutaikinti su savimi visa, kas yra žemėje ir danguje.

Kol.1, (9-12) 13-20

ALELIUJA POSMAS

Viešpats mums padarė didžių dalykų; kokie mes buvome laimingi! Aleliuja! (Ps.126,3)

EVANGELIJA

Jam taip bekalbant, prisiartino vienas [sinagogos] vyresnysis, pagarbino jį ir tarė: “Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis.” Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su mokiniais.
Ir štai moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė jo apsiausto apvadą. Mat ji pati sau kalbėjo: “Jei tik palytėčiau jo drabužį, išgyčiau.” Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: “Nenusimink, dukterie, tavo tikėjimas išgydė tave.” Ir tą pačią akimirką moteris pagijo.
Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei raudančią minią, Jėzus paliepė: “Išeikite, nes mergaitė ne mirus, o miega.” Jie tik juokėsi iš jo. Kai minia buvo išvaryta, jis įžengė vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ta atsikėlė. Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą.

Mt.9, 18-26