Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

3 KALĖDŲ DIENA

Šv. Jonas, apaštalas ir evangelistas
(Gruodžio 27 diena)
Media ecclesia
BIBLIJOS VOTUMAS

O kokios dailios kalnuose šauklio kojos, to, kuris ateina su linksmąja žinia, skelbdamas ramybę, nešdamas gerąją naujieną, garsindamas išganymą (Iz. 52,7).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Viešpats atvėrė jam burną surinkime. *

Ir pripildė jį dieviškos dvasios -

Išminties bei supratimo dvasios *

Ir apvilko garbės rūbu.

(Ps.) Viešpatie, kaip gera šlovinti tave, *

Giedoti šlovės giesmes tavo vardui, Aukščiausiasis.

Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai.

Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.

(Sir.15,5; 2Moz.31,3; Sir.6,31; Ps.92,2)

[Viešpats atvėrė jam burną surinkime. *

Ir pripildė jį dieviškos dvasios -

Išminties bei supratimo dvasios *

Ir apvilko garbės rūbu.]

DIENOS MALDA

Apšviesk, Viešpatie, maloningai savo Bažnyčią, kad ji, šventojo Jono, apaštalo ir evangelisto, mokymu nuolatos laikytųsi tavo dovanų; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

Senasis test.: Oz.11, 1-4 III
Laiškas: 1Jn.1, 1-4 (5-10) II
Evangelija: Jn.21, 20-24 I

SENASIS TESTAMENTAS

Kai Izraelis buvo vaikas, aš jį pamilau ir iš Egipto pašaukiau savo sūnų. Juo daugiau juos šaukiau, juo labiau jie traukėsi nuo manęs, aukodami Baalams ir degindami smilkalus stabams. Aš pats mokiau Efraimą vaikščioti, savo rankomis juos nešiojau, tačiau jie nepripažino, kad aš jais rūpinausi. Siejau juos su savimi žmogiškais saitais, meilės ryšiais. Buvau jiems kaip tie, kurie glaudžia kūdikius prie skruosto. Nusileidau ligi jų, kad juos pamaitinčiau.

Oz.11, 1-4

LAIŠKAS

Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką patyrėme ir mūsų rankos lietė, tai skelbiame apie gyvenimo Žodį. Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums. Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. Ir tai mes rašome, kad mūsų džiaugsmas būtų tobulas.

 

Tai žinia, kurią esame išgirdę iš jo ir skelbiame jums, kad Dievas yra šviesa ir jame nėra jokios tamsybės. Jei sakytume, kad bendraujame su juo, o vaikščiotume tamsoje, meluotume ir nevykdytume tiesos. O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir jo Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių. Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos. Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių. Jei sakytume, kad nesame nusidėję, darytume jį melagiu, ir nebūtų mumyse jo žodžio.

1Jn.1, 1-4 (5-10)

ALELIUJA POSMAS

Džiūgaukite, teisieji, Viešpatyje; dera, kad dorieji jį šlovintų! Aleliuja! (Ps.33,1)

EVANGELIJA

Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris per vakarienę buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: “Viešpatie, kas tave išduos?” Pamatęs jį, Petras tarė Jėzui: “Viešpatie, o kas šitam bus?” Jėzus atsakė: “Jei aš noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!” Ir taip pasklido gandas tarp brolių, jog tasai mokinys nemirsiąs. Bet Jėzus juk nesakė: “Jis nemirs”, tik: “Jei noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau?” Tai ir yra mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras.

Jn.21, 20-24