Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms
4 SEKMADIENIS PO TRIJŲ KARALIŲ
Adorate Deum
BIBLIJOS VOTUMAS
Ateikite ir pamatykite, ką Dievas padarė;
savo darbais jis kelia pagarbią žmonių baimę (Ps.66,5).
ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS
Didesnis už galingų vandenų griausmą, *
Galingesnis už jūros mūšą didingas Viešpats aukštybėse!
Jie matė Viešpaties darbus, *
Jo nuostabius veiksmus gelmėse.
Jam paliepus, kilo audros ir sukėlė aukštas jūros bangas. *
Jie kilo aukštyn ligi dangaus, nėrė žemyn į gelmes, ir širdis jiems stiro iš baimės.
Tada, būdami varge, jie šaukėsi Viešpaties, *
Ir jis ištraukė juos iš bėdų,
Šėlstančią audrą nuramino, *
Ir jūros bangos buvo nutildytos.
(Ps) Tedėkoja jie Viešpačiui už jo ištikimąją meilę, *
Už nuostabius darbus žmonijai.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai.
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.93,4; Ps.107,24-26.6.29; Ps.107,8)
[Didesnis už galingų vandenų griausmą *
...
Ir jūros bangos buvo nutildytos.]
DIENOS MALDA
Dieve, tu žinai, kad mes, apsupti daugybės pavojų, dėl silpnos žmogiškos prigimties savo jėgomis nepajėgiame atsilaikyti; nugalėk mūsų kūne ir sieloje tai, ką mes kenčiame dėl savo nuodėmių ir išgelbėk mus; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
Gailestingasis Dieve ir Tėve, tu mus pakvietei iš tamsos į tavo mielojo Sūnaus išpažinimo šviesą; valdyk mus per šventąją Dvasią, kad kasdien tokiame tikėjime tvirtėtume, tavo įsakymus šventai ir nepriekaištingai vykdytume ir galiausiai kartu su visais tikinčiaisiais įgytume amžinąjį gyvenimą; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI
| Senasis test.: Iz.51, 9-16 | III | Mt.14, 22-23 | IV | ||||
| Laiškas: 2Kor.1, 8-11 | II | Ef.1, 15-20a | V | ||||
| Evangelija: Mk.4, 35-41 | I | 1Moz.8, 1-12 | VI |
SENASIS TESTAMENTAS
Pabusk, pabusk, apsivilk tvirtybe, Viešpaties ranka! Pabusk, kaip senovės dienomis, praėjusiais amžiais! Argi ne tu sukapojai Rahabą, nudūrei slibiną? Argi ne tu išdžiovinai jūrą, didžiosios bedugnės vandenis? Kas padarė kelią iš jūros dugno, kad išpirktieji galėtų pereiti? Viešpaties išpirktieji sugrįš ir, amžinu džiaugsmu vainikuoti, įžengs į Sioną. Juos lydės džiaugsmas ir linksmybė, o liūdesys ir aimanos pasitrauks.
“Tai aš, tai aš esu tas, kuris jus guodžia! Ko tu bijai? Žmogaus? Jis marus! Žmogaus sūnaus? Jis ne daugiau kaip žolė! Kodėl užmiršai Viešpatį, savo Kūrėją, kuris išskleidė dangus ir padėjo žemės pamatus? Kiaurą dieną tave kankina baimė dėl engėjo įtūžio, norinčio tave sunaikinti. Bet kurgi tas engėjo įtūžis? Pančiais surakintieji greitai bus išvaduoti, nemirs ir neis į kapą, nė duonos nestokos. Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris taip įaudrina jūrą, jog bangos ima šėlti.” Galybių Viešpats yra jo vardas! “Savo žodžius įdėjau tau į lūpas ir savo rankos šešėliu apdengiau tave. Aš tas, kuris išskleidė dangus ir padėjo žemės pamatus. Aš sakiau Sionui: ‘Tu mano tauta!’”
Iz.51, 9-16
LAIŠKAS
Mes norime, kad jūs, broliai, sužinotumėte apie Azijoje mus ištikusią negandą, kuri baisiai mus prislėgė, tiek viršydama mūsų jėgas, jog nebesitikėjome išliksią gyvi. Mes ir patys širdies gilumoje buvome ištarę sau mirties sprendimą, todėl nebepasitikėjome savimi, o tik Dievu, kuris prikelia mirusius. Tai jis mus išgelbėjo iš mirties nasrų ir tebegelbi. Viliamės, jog jis ir toliau mus gelbės, prisidedant jums maldomis už mus, kad už daugelio mums išmelstą malonę daugelis mūsų vardu dėkotų.
2Kor.1, 8-11
ALELIUJA POSMAS
Ateikite, džiaugsmingai giedokime Viešpačiui, šaukime iš džiaugsmo mūsų išganymo Uolai! Aleliuja! (Ps.95,1)
EVANGELIJA
Tą pačią dieną, atėjus vakarui, jis tarė mokiniams: “Irkitės į aną pusę!” Atleidę žmones, jie taip jį ir pasiėmė, kaip jis valtyje sėdėjo. Drauge plaukė kelios kitos valtys. Tuomet pakilo didžiulis viesulas, ir bangos ėmė lietis į valtį taip, kad valtį jau sėmė. Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino jį, šaukdami: “Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?” Atbudęs jis sudraudė vėją ir įsakė ežerui: “Nutilk, nurimk!” Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu. O Jėzus tarė: “Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!” Juos pagavo didi baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: “Kas gi jis toks? Net vėjas ir marios jo klauso!”
Mk.4, 35-41
