Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms
5 SEKMADIENIS PO TREJYBĖS
Exaudi Domine
BIBLIJOS VOTUMAS
Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana (Ef.2,8).
ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS
Išgirsk mano balsą, Viešpatie, kai šaukiuosi; *
Tu buvai mano pagalba,
Neatmesk manęs, nepalik manęs, *
Dieve, mano Gelbėtojau.
(Ps) Viešpats mano šviesa ir išgelbėjimas, *
Tad ko turėčiau bijotis?
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.27.7a.9b.1a)
[Išgirsk mano balsą, Viešpatie, *
Kai šaukiuosi; tu buvai mano pagalba,
Neatmesk manęs, nepalik manęs, *
Dieve, mano Gelbėtojau.]
DIENOS MALDA
Dieve, tu paruošei daug gero tiems, kurie tave myli; uždek mūsų širdis savo meile, kad mylėtume tave visuomet ir labiau už viską, ir laikytumės tavo pažadų, pranokstančių visus mūsų lūkesčius; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
Visagali amžinasis Dieve, tu per savo Sūnų pažadėjai nuodėmių atleidimą, išteisinimą ir amžinąjį gyvenimą; pažadink ir vesk mūsų širdis šventąja Dvasia, kad mes kasdienėje maldoje prieš visas pagundas tavyje ieškotume pagalbos ir, tvirtai pasitikėdami tavo žodžiu bei pažadu, ją rastume ir gautume; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI
| Senasis test.: 1Moz.12, 1-4a | III Jn.1, 35-42 | IV |
| Laiškas: 1Kor.1, 18-25 | II Lk.14, 25-33 | V |
| Evangelija: Lk.5, 1-11 | I 2Tes.3, 1-5 | VI |
SENASIS TESTAMENTAS
Viešpats tarė Abromui: “Eik iš savo gimtojo krašto, savo tėvo namų, į kraštą, kurį tau parodysiu. Padarysiu iš tavęs didelę tautą ir palaiminsiu tave; išaukštinsiu tavo vardą, ir tu būsi palaiminimas. Laiminsiu tave laiminančius ir keiksiu tave keikiančius; visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą.” Abromas išėjo, kaip Viešpats jam buvo liepęs.
1Moz.12, 1-4a
LAIŠKAS
Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė. Juk parašyta: Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu gudriųjų gudrybę. Kur išminčius? Kur Rašto aiškintojas? Kur šio amžiaus tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė pasaulio išminties kvailyste? O kadangi pasaulis išmintimi Dievo nepažino iš Dievo išminties veikalų, Dievas panorėjo skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki. Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims kvailystė. Bet pašauktiesiems tiek žydams, tiek graikams skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones, ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones.
1Kor.1, 18-25
ALELIUJA POSMAS
Juk Viešpats Dievas yra ir saulė, ir skydas; jis teikia malonę ir garbę. Viešpats negaili nieko tiems, kurie gyvena, dorai elgdamiesi! Aleliuja! (Ps.84,12)
EVANGELIJA
Kartą, kai minios veržėsi prie Jėzaus klausytis Dievo žodžio, jis stovėjo prie Genezareto ežero ir pamatė dvi valtis, sustojusias prie ežero kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir plovė tinklus. Įlipęs į vieną valtį, kuri buvo Simono, jis paprašė jį truputį atsistumti nuo kranto ir atsisėdęs mokė minias iš valties. Baigęs kalbėti, jis tarė Simonui: “Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui.” Simonas jam atsakė: “Mokytojau, mes, kiaurą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus.” Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net tinklai pradėjo trūkinėti. Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tiems atplaukus, jie pripildė žuvų abi valtis, kad jos kone skendo. Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui į kojas, sakydamas: “Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš nusidėjėlis!” Mat jį ir visus jo draugus suėmė išgąstis dėl to valksmo žuvų, kurias jie buvo sugavę, taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai. O Jėzus tarė Simonui: “Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi.” Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nuėjo paskui jį.
Lk.5, 1-11
