Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

5 SEKMADIENIS PO TRIJŲ KARALIŲ

Adorate Deum
BIBLIJOS VOTUMAS

Viešpats nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus.
Tuomet kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo (1Kor.4,5b).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Dievo pažadą šlovinu, *

Viešpatį, kurio žodį garbinu.

Dievu pasitikiu ir nebijau; *

Ką gali mirtingasis man padaryti?

Dieve, turiu padaryti, ką esu tau pažadėjęs; *

Aš aukosiu tau bendravimo aukas.

Juk tu išgelbėjai mane nuo mirties, *

Mano kojas nuo suklupimo.

(Ps) Tad vaikščioju Dievo artume *

Šviesoje, kuri šviečia gyviesiems.

Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai.

Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.

(Ps.56,11-14)

[Dievo pažadą šlovinu, *

Viešpatį, kurio žodį garbinu.

Dievu pasitikiu ir nebijau; *

Ką gali mirtingasis man padaryti?

Dieve, turiu padaryti, ką esu tau pažadėjęs; *

Aš aukosiu tau bendravimo aukas.

Juk tu išgelbėjai mane nuo mirties, *

Mano kojas nuo suklupimo.]

DIENOS MALDA

Išlaikyk, Viešpatie, savo šeimą tikrame tikėjime, kad ji pilnai pasitikėtų tavo dangiškos malonės viltimi ir saugok mus nuolatine savo apsauga; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Visagali Dieve, tu pamilai mus per savo Sūnų dar nuo pasaulio sutvėrimo ir per jį dosniai palaiminai mūsų sielą bei kūną; įkvėpk per šventąją Dvasią tyros meilės tau ir saugok mus nuo viso, kas priešinga, kad mes mylėdami artimą ir atleisdami priešams tokiu būdu paskelbtume, kiek daug tu mums padarei gero – mus išteisinai, pašventinimai ir išgelbėjai; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

Senasis test.: Iz.40, 12-25 III
Laiškas: 1Kor.1, (4-5) 6-9 II
Evangelija: Mt.13, 24-30 I

SENASIS TESTAMENTAS

Kas savo kaušu paseikėjo marių vandenis, kas sprindžiu pamatavo dangaus skliautą? Kas saiku atseikėjo žemės dulkes, kas svarstyklėmis pasvėrė kalnus ir svertuvu ­ kalvas? Kas gali pasakyti Viešpačiui, ką jam daryti, pamokyti jį ar duoti patarimą? Su kuo jis tariasi, kad žinotų, ką daryti? Kas išmokė jį teisingumo tako ir parodė jam išminties kelią? Štai tautos jam ­ lyg lašas kibire, lyg dulkės ant svarstyklių. Tolimosios salos sveria ne daugiau kaip krislai. Libano medžių neužtektų aukurui pakurti, nė jo gyvulių ­ deginamosioms aukoms. Visos tautos jo Artume ­ niekų niekas; jas Dievas laiko visiškai nieku! Į ką jums bus panašus Dievas ir kokį jo paveikslą susikursite? Į stabų statulą, meistro nulietą, auksakalio paauksuotą ir sidabro grandinėlėmis apvedžiotą? Kas nuskurdęs, tas pasirinks nepuvų šilkmedį ir susiras nagingą meistrą, kad pastatytų nedūlų stabą.


Argi jūs nežinote? Argi negirdėjote? Argi tai jums neskelbta nuo pradžios? Ar jūs nesupratote? Nuo tada, kai buvo padėti žemės pamatai, jis sėdi soste anapus dangaus skliauto virš žemės, ir jos gyventojai jam atrodo lyg žiogai. Jis dengia žemę dangumi tarsi užuolaida, išskleidžia jį tarsi palapinę gyvenimui. Didžiūnus jis paverčia nieku, o žemės valdovus ­ tuščiu burbulu. Jie vos pasodinti, vos pasėti, jų kamienai vos žemėn įleido šaknis; jis kvėpteli ant jų, ir jie nudžiūva; viesulas juos nuneš kaip šapus. “Su kuo palyginsite mane? Su kuo sulyginsite mane?” ­ sako Šventasis.

Iz.40, 12-25

LAIŠKAS

Aš nuolat už jus dėkoju Dievui, kad Kristuje Jėzuje Dievas suteikė jums savo malonę, nes per jį praturtėjote visu kuo ­ visokiu žodžiu ir pažinimu.
Kristaus liudijimas tapo tvirtas. Todėl jums, laukiantiems mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimo, nestinga jokios malonės dovanos. Jis ir stiprins jus iki galo, kad išliktumėte nenusikaltę mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dienai. Ištikimas yra Dievas, jus pašaukęs į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus bendrystę.

1Kor.1, (4-5) 6-9

ALELIUJA POSMAS

Mano širdis tau ištikima, Dieve; giedosiu ir šlovinsiu tave! Aleliuja! (Ps.57,8)

EVANGELIJA

Jis pateikė jiems kitą palyginimą: “Dangaus karalystė panaši į žmogų, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau. Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’ Jis atsakė: ‘Tai padarė mano priešas.’ Tarnai pasisiūlė: ‘Jei nori, mes eisime ir jas išravėsime.’ Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais ravėdami rauges, neišrautumėte su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną.’”

Mt.13, 24-30