Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

Omnes gentes
BIBLIJOS VOTUMAS

Jūs nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai (Ef.2,19).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Plokite iš džiaugsmo, visos tautos! *
Šlovinkite Dievą džiaugsmo balsais!
(Ps) Tautas mums pavaldžias jis padarė, *
Gentis padėjo mums po kojų.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.47,2.4)

[Plokite iš džiaugsmo, visos tautos! *
Šlovinkite Dievą džiaugsmo balsais!]

DIENOS MALDA

Dieve, tavo apvaizda neklysta savo sprendimuose; atitolink nuo mūsų visa, kas mums žalinga, ir suteik mums tai, kas labiausiai reikalinga; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Dieve, iš tavęs ateina visi šventi troškimai, visi geri patarimai ir teisūs darbai; suteik savo tarnams ramybę, kurios negali duoti pasaulis ir padėk mums širdingai mylėti tavo įsakymus, kad tavo globojami ir saugomi visada ramybėje gyventume; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

SENASIS TESTAMENTAS

Dievas kalbėjo Mozei ir sakė: “Aš esu Viešpats! Aš pasirodžiau Abraomui, Izaokui ir Jokūbui kaip Dievas Visagalis, bet vardu ‘Viešpats’ jiems nedaviau savęs pažinti. “Nueik ir sakyk Egipto valdovui faraonui, kad leistų izraelitams išeiti iš jo krašto.” Bet Mozė sakė Viešpačiui: “Žiūrėk, izraelitai manęs neklauso, negi faraonas manęs paklausys? Aš juk nesu iškalbus!” Bet Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui apie izraelitus ir Egipto valdovą faraoną, įsakydamas jiems išvesti izraelitus iš Egipto krašto.
Štai jų protėvių šeimų galvos. Izraelio pirmagimio Rubeno sūnūs: Henochas, Paluvas, Hecronas ir Karmis. Tai Rubeno kiltys. Simeono sūnūs: Jemuelis, Jaminas, Ohadas, Jachinas, Coharas ir kanaanietės sūnus Saulius. Tai Simeono kiltys. Štai Levio sūnų vardai, pagal jų kilmės sąrašus: Geršonas, Kehatas ir Meraris. Levis gyveno šimtą trisdešimt septynerius metus. Geršono sūnūs: Libnis ir Šimėjas, pagal jų kiltis. Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis. Kehatas gyveno šimtą trisdešimt trejus metus.

2Moz.6, 2-3 (11-18)

LAIŠKAS

Kurie priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti. Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužimo ir maldų. Nuostaba ėmė kiekvieną, nes apaštalai darė daug stebuklingų ženklų. Visi tikintieji laikėsi drauge ir visa turėjo bendra. Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo. Jie kasdien sutartinai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur lauždavo duoną, džiugia ir tauria širdimi drauge vaišindavosi, garbindami Dievą, ir buvo visos liaudies mylimi. O Viešpats kasdien didino jų būrį tais, kurie ėjo į išganymą.

Apd.2, 41a. 42-47

ALELIUJA POSMAS

Ateikite, džiaugsmingai giedokime Viešpačiui, šaukime iš džiaugsmo mūsų išganymo uolai! Aleliuja! (Ps.95,1)

EVANGELIJA

Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. Jį lydėjo didelė minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos jis darė ligoniams. Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais. Artėjo žydų šventė Velykos. Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia daugybė pas jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: “Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?” Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs. Pilypas jam atsakė: “Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį.” Vienas mokinys, Simono Petro brolis Andriejus, jam pasakė: “Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!” Jėzus tarė: “Susodinkite žmones!” Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų. Tada Jėzus paėmė duoną, padėkojo ir davė išdalyti visiems ten sėdintiems, taip pat ir žuvų, kiek kas norėjo. Kai žmonės pavalgė, jis pasakė mokiniams: “Surinkite nulikusius gabalėlius, kad niekas nepražūtų.” Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalėlių pripylė dvylika pintinių gabaliukų, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų. Pamatę Jėzaus padarytą ženklą, žmonės sakė: “Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį.” O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.

Jn.6, 1-15