Naujienos

Kun. Erikas Laiconas 1928-2008

Erikas Laiconas gimė 1928 06 11, Bliūdžių kaime, Biržų raj. 1933-1937 mokėsi Jasiškių (Biržų r.) prad. m-kloje, 1937-1939 - Nemunėlio Radviliškio (Biržų r.) prad. m-kloje, 1939-1947 - Biržų gimnazijoje, 1947-1948 studijavo KVU, 1948-1953 – LŽŪA.

1950-1952 - LŽUA Melioracijos katedros laborantas, 1953 - Valstybinio projektavimo instituto Elektrifikacijos skyriaus vyr. technikas, 1953-1959 - LŽUA Melioracijos katedros asistentas, vyr. dėstytojas, 1969-1989 - VŪPI gr. vad., Techninio skyriaus vyriausias specialistas, 1990-1991 UAB „Darna" esperantininkų klubo ekskursijų vadovas.

E. Laiconas teologiją studijavo Klaipėdos universitete. 1994-1997 buvo įšventintas į diakonus ir paskirtas tarnauti Biržų evangelikų liuteronų parapijoje. 1997 ordinuotas į kunigus. Aptarnavo Alkiškių, Žeimelio ir Biržų latvių evangelikų liuteronų parapijas.

Kunigas buvo esperanto kalbos mylėtojas, Tarptautinės krikščionių esperantininkų lygos (KELI) atstovas Lietuvoje, Esperanto misijos vadovas Baltijos šalyse, Esperanto Biblijos studijos vadovas Kaune, Kauno profesinių s-gų kultūros rūmų esperantininkų klubo pirmininkas, Lietuvos esperantininkų asociacijos Moksl. - techninės sekcijos vadovas. Tarptautinių kongresų dalyvis. Veisiejuose 1998, Liepojoje 1999 vedė ekumenines pamaldas esperanto kalba, Alkiškių ir Žeimelio parapijose vedė pamaldas latvių kalba, taip pat ir Kauno bei Kėdainių parapijose.

E. Laiconas iš latvių kalbos išvertė A. Skrodelio knygelę „Kas yra Šv. Vakarienė", keletą straipsnių, taip pat V. Plute - Olevas „Krikščioniškos bendruomenės istorijos pasakojimus". Išleido knygą „Alkiškių evangelikų liuteronų parapija". Leido metraštį, skirtą parapijos reikalams, leidinėlį esperanto kalba „Litovia Kristano" ir kitus smulkius leidinius. Parengė spaudai knygas „Liuteronų atsiradimas Lietuvoje", „M. Liuterio gyvenimo momentai laikinų pinigų banknotuose", „Kauno evangelikų liuteronų parapija".

Kun. E. Laiconas mirė 2008 m. sausio 28 d. Palaidotas Kaune, Eigulių kapinėse. Žemės kelionėje lieka žmona Regina, sūnus Erikas ir dukra Deimantė su šeimomis.

“Viešpatie, dabar tu leidi savo tarnui eiti ramybėje, nes mano akys regėjo Išganytoją” (Lk.2,29).