Naujienos

Šventinėse pamaldose Dovilų bažnyčioje dalyvavo svečiai iš Vokietijos Šiaurės Elbės liuteronų parapijų, savivaldybės nariai, Dovilų seniūnė N. Ilginienė, Priekulės seniūnas V. Velkas, seimo narys Petras Gražulis, kultūros namų direktorė, LELB Muzikos Sandraugos vadovė bei gausus būrys parapijiečių. Sveikinimuose daug gražių padėkos žodžių jie ištarė kunigui Liudvikui Fetingiui bei vargonininkui Gžegožui Krušinskiui už pasišventusią tarnystę Dievui giesme ir muzika.

„Berželio“ orkestrantai su vadovu kun. L. Fetingiu.

Idėja įkurti chorą kilo parapijos kunigui L. Fetingiui. 1993 metais jis subūrė Dovilų ir Plikių parapijų jaunimą į atskiras grupes, o 1994 jas suvienijo į jungtinį abiejų parapijų chorą. Dėl pavadinimo abejonių nekilo. Prieš II pasaulinį karą Plikių parapija turėjo savo chorą bei teatro grupę „Beržas“, todėl tęsiant šią gražią tradiciją choras tapo pavadintas „Berželiu“ – mažybiniu vardu, nes 1994 metais choristų daugumą sudarė 15-16 metų amžiaus jaunimas. Tų pačių metų pradžioje kunigas L. Fetingis nusprendė įkurti ir jungtinį parapijų okestrą. Šį jo sumanymą padėjo įgyvendinti Lietuvos liuteronų bažnyčią aplankęs Vokietijos Tiūringijos žemės kunigas Fridhelm Kalkbrener, kuris padovanojo orkestrui 8 pučiamuosius instrumentus. Pradžia buvo nelengva, tačiau dar tų metų rugsėjo 10 d., po stropaus bei nuoširdaus darbo, orkestras dalyvavo Lietuvos ev. liuteronų Bažnyčios „Triūbininkų“ sąskrydyje Tauragėje. 1995 metais gegužės 28 dieną choras bei orkestras giedojo atstatytoje bei naujai pašventintoje Dovilų bažnyčioje, o birželio mėnesį išvyko į pirmąją savo kelionę į užsienį – Hamburgo miestą, kur koncertavo „Bažnyčios dienose“ („Kirchentag“) bei vietos parapijose.

Šie 10 metų „Berželiui“ prabėgo labai greitai. Per šį laiką choras koncertavo Čekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Įsimintina buvo kelionė į Karaliaučių, kuomet choras giedojo šventinant kertinį akmenį naujos Karaliaučiaus liuteronų bažnyčios statybai. Žinoma, daugiausia choras koncertavo Lietuvoje, nuolat puošdamas pamaldas ne tik Plikių bei Dovilų bažnyčiose, bet ir aplankydamas daugelį kitų Lietuvos bažnyčios parapijų. Turbūt net nebūtina paminėti, kad kiekvienais metais choras giedojo tradicinėje „Giesmių giesmelėje“ bei Bažnyčios Chorų Šventėje.
Per tuos dešimt metų dalis choristų jau sukūrė šeimas, tačiau ir toliau jie ištikimai gieda chore. Parapijos kunigas laukia kuomet jų būrį papildys jaunieji giedorėliai – jų vaikai. Choras pasiryžęs ir toliau giesmėmis bei pučiamųjų instrumentų melodijomis garbinti Viešpatį, kaip tai ragina daryti 104-sios psalmės žodžiai: „Giedosiu Viešpačiui, kolei gyvensiu, per visą gyvenimą šlovinsiu giesme savo Dievą“.


Elzbieta Fetingienė