Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

Mihi autem
BIBLIJOS VOTUMAS

Viešpats neleidžia mums užmiršti savo nuostabių darbų;
jis švelnus ir gailestingas (Ps.111,4).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Aš niekuo nesigirsiu, *

[Jame yra mūsų išganymas, gyvenimas ir prisikėlimas,] *

(Ps) Tebūna Dievas mums maloningas ir telaimina mus! *

Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai.

(Gal.6,14a; Lit. frz.; Ps.67,2)

[Aš niekuo nesigirsiu, *

[Jame yra mūsų išganymas, gyvenimas ir prisikėlimas,] *

DIENOS MALDA

Dieve, tu šventuoju sakramentu palikai mums savo kančios atminimą; padėk mums taip priimti tavo kūno ir kraujo sakramentą, kad atpirkimo vaisiai būtų nuolatos regimi mumyse; meldžiame to tave, kuris gyveni ir viešpatauji su Tėvu ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Visagali amžinasis Dieve, garbiname tave ir dėkojame, kad tu per savo Sūnų maloningai mums įsteigei šventąją vakarienę, kurioje mes valgome jo kūną ir geriame jo kraują; atsiųsk mums šventąją Dvasią, kad mes vertai priimtume šią dovaną, savo nuodėmes išpažinę jų išsižadėtume ir vien tik per Kristų gavę nuodėmių atleidimą tokiame tikėjime ir meilėje kasdieną tvirtėtume, kol būsime amžinai išganyti; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

SENASIS TESTAMENTAS

Viešpats tarė Mozei ir Aaronui Egipto žemėje: Sakykite visai Izraelio bendrijai, kad šio mėnesio dešimtą dieną kiekvienas jų teparūpina savo šeimai avinėlį ­ vieną avinėlį šeimai. Jei šeima visam avinėliui per maža, tesideda ji prie artimiausio kaimyno, kad įsigytų avinėlį, ir tesidalija juo, atsižvelgdama į skaičių asmenų, kurie turės jį valgyti. Laikysite jį iki šio mėnesio keturioliktos dienos, tada jis turi būti papjautas vakare, dalyvaujant visai susirinkusiai Izraelio bendrijai. Paėmę jo kraujo, jie paženklins juo abi durų staktas ir sąramą tų namų, kur jis bus valgomas. Jį turėsite valgyti taip: susijuosę juosmenį, apsiavę kojas ir su lazda rankoje; valgysite jį paskubomis. Tai Viešpaties Pascha. Juk tą pačią naktį aš pereisiu Egipto žemę, nužavindamas visus Egipto krašto ne tik žmonių, bet ir gyvulių pirmagimius, padarysiu teismą visiems Egipto dievams ­ aš, Viešpats! Bet kraujas paženklins namus, kuriuose jūs esate. Matydamas kraują, apeisiu jus, ir jokia rykštė neištiks jūsų, kai niokosiu Egipto kraštą. Ši diena bus jums priminimo diena: švęsite ją kaip iškilmę Viešpačiui per kartų kartas, švęsite ją kaip amžiną įsaką.

2Moz.12, 1.3-4.6-7.11-14

LAIŠKAS

Aš gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną, padėkojęs laužė ir tarė: “Tai yra mano kūnas už jus. Tai darykite mano atminimui.” Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: “Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui.” Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.

1Kor.11, 23-26

AMEN POSMAS

Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį! Amen! (Apr.19,9)

EVANGELIJA

Tai buvo prieš Velykų šventes. Jėzus, žinodamas, jog atėjo valanda jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.

Vakarieniaujant, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono sūnaus Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti jį, žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas, kad jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą, Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

Taip jis prieina prie Simono Petro. Šis jam sako: “Viešpatie, nejau tu mazgosi man kojas!” Jėzus jam atsakė: “Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet vėliau suprasi.” Petras atsiliepė: “Tu nemazgosi man kojų per amžius!” Jėzus jam sako: “Jei tavęs nenumazgosiu, neturėsi dalies su manimi.” Tada Simonas Petras sušuko: “Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!” Jėzus į tai atsakė: “Kas išsimaudęs tam nėra reikalo praustis, nebent kojas nusimazgoti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, deja, ne visi.” Jis mat žinojo apie savo išdavėją ir todėl pasakė: “Jūs ne visi švarūs.”

Numazgojęs mokiniams kojas, jis užsivilko drabužius ir, sugrįžęs prie stalo, paklausė: “Ar suprantate, ką jums padariau? Jūs vadinate mane Mokytoju ir Viešpačiu, ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. Jei tad aš ­ Viešpats ir Mokytojas ­ numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.

Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte; kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą! Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.”

Jn.13, 1-15 (34-35)