Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

(Vasario 2 diena)
Suscepimus Deus
BIBLIJOS VOTUMAS

Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų,
gimusį iš moters, pavaldų įstatymui (Gal.4,4).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Dieve, mes garbiname tavo ištikimąją meilę *
Tavo Šventykloje.
Tavo garsas, Dieve, kaip ir tavo šlovė siekia žemės pakraščius. *
Tavo dešinė kupina teisumo!
(Ps) Viešpats didis ir labai vertas šlovės *
Mūsų Dievo mieste, jo šventame kalne.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.48,10.11.2)

[Dieve, mes garbiname tavo ištikimąją meilę *
Tavo Šventykloje.
Tavo garsas, Dieve, kaip ir tavo šlovė siekia žemės pakraščius. *
Tavo dešinė kupina teisumo!]

DIENOS MALDA

Visagali amžinasis Dieve, nuskaidrink mūsų širdis ir sielas, kad galėtume taip tau pasišvęsti, kaip tavo viengimis Sūnus, priėmęs mūsų kūną, tau buvo šią dieną pašvęstas šventovėje; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Visagali amžinasis Dieve, padėk mums taip pažinti ir garbinti tavo mieląjį Sūnų, kaip šventasis Simeonas kūniškai jį apsikabino ir dvasiškai jį regėjo bei pažino; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

Senasis test.: Mal.3, 1-4 III
Laiškas: Hbr.2, 14-18 II
Evangelija: Lk.2, 22-32 I

SENASIS TESTAMENTAS

Tikėk manimi! Siunčiu savo pasiuntinį pirma savęs parengti man kelią. Staiga ateis į savo šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate, tikrai jau ateina, ­ sako Galybių Viešpats. ­ Bet kas gali ištverti jo atėjimo dieną ir kas gali išsilaikyti, jam pasirodžius? Juk jis ­ lyg lydytojo ugnis ir lyg skalbėjų šarmas. Jis sėdės kaip sidabro lydytojas bei valytojas ir valys Levio palikuonis bei lydys juos kaip auksą ir sidabrą tol, kol jie neaukos teisumo atnašų Viešpačiui. Tuomet Judo ir Jeruzalės atnašos bus tokios pat malonios Viešpačiui, kaip senovės dienomis ir praeities metais.

Mal.3, 1-4

LAIŠKAS

Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir jis lygiomis juos prisiėmė, idant mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties valdžią, tai yra velnią, ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją. Juk iš tiesų jam rūpėjo ne angelai, o Abraomo palikuonys. Todėl jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis kunigas ir galėtų permaldauti už tautos nuodėmes. Pats iškentęs gundymus, jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi.

Hbr.2, 14-18

ALELIUJA POSMAS

Puolu kniūbsčias prie tavo šventųjų Namų, dėkoju tavo šventajam vardui už tavo gerumą ir ištikimybę! Aleliuja! (Ps.138,2)

EVANGELIJA

Pasibaigus Mozės įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, ­ ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus.
Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: “Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę.”

Lk.2, 22-32