Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

Viri Galilaei
BIBLIJOS VOTUMAS

O aš, kai aš būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs (Jn.12,32).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? *

Tas Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų. *

(Ps) Plokite iš džiaugsmo, visos tautos! *

Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *

(Apd.1,11; Ps.47,2)

[Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? *

kaip esate jį matę žengiant į dangų. *

DIENOS MALDA

Visagali Dieve, mes tikime, kad tavo viengimis Sūnus mūsų atpirkimui šiandien įžengė į dangų; padėk ir mums ten įžengti ir gyventi su juo širdimi ir dvasia; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Šlovės Karaliau, tu kaip Nugalėtojas šiandien šlovingai įžengei į dangų; nepalik mūsų našlaičiais, bet atsiųsk mums Tėvo pažadėtąją tiesos Dvasią; meldžiame to tave, kuris gyveni ir viešpatauji su Tėvu ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

SENASIS TESTAMENTAS

Visos Izraelio bendrijos akivaizdoje Saliamonas atsistojo prieš Viešpaties aukurą ir, pakėlęs rankas į dangų, meldėsi: “O Viešpatie, Izraelio Dieve, kito Dievo kaip tu nėra nei aukštai danguje, nei žemėje po dangumi! Tu palaikai savo ištikimosios meilės Sandorą su savo tarnais, kurie tau ištikimi visa širdimi. Tu palaikei Sandorą, sudarytą su mano tėvu Dovydu, ir šiandien įvykdei ranka, ką buvai pažadėjęs lūpomis. Užtat dabar, Izraelio Dieve, tebūna įvykdytas tavo pažadas, kurį davei mano tėvui, savo tarnui Dovydui.

Bet ar iš tikrųjų Dievas gyvens žemėje? Net dangus ir dangaus aukštybės negali tavęs sutalpinti. Kaip galėtų tai padaryti šie Namai, kuriuos aš pastačiau! Pažvelk maloniai į savo tarno maldą ir prašymą, o Viešpatie, mano Dieve, išgirsk šauksmą ir maldą, kuria tavo tarnas kreipiasi šiandien į tave.”

1Kar.8, 22-24.26-28

LAIŠKAS

Po savo kančios jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir aiškindamas apie Dievo karalystę. Kartą, bevalgant prie bendro stalo, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado, “apie kurį, ­ tarė jis, ­ esate girdėję iš manęs.

Mat Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia.” Susirinkusieji ėmė jį klausinėti: “Viešpatie, gal tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?” Jis atsakė: “Ne jums žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia.

Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių.”

Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių. Kai jie, akių nenuleisdami, žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais ir prabilo: “Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų.”

Apd.1, 3-4 (5-7) 8-11

ALELIUJA POSMAS

Įžengęs į dangų jis sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai ir valdžios, ir galybės. Aleliuja! (1Pt.3,22)

EVANGELIJA

Paskui Jėzus tarė jiems: “Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse?” Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus, ir pasakė: “Yra parašyta, kad Mesijas kentės ir trečią dieną prisikels iš numirusių ir, pradedant nuo Jeruzalės, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą. Jūs esate šių dalykų liudytojai. Ir štai aš atsiųsiu jums, ką yra pažadėjęs mano Tėvas. Jūs pasilikite mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių.”

Jėzus nusivedė juos palei Betaniją ir, iškėlęs rankas, palaimino juos. Laimindamas jis atsiskyrė nuo jų ir pakilo į dangų. Jie pagarbino jį, paskui, didelio džiaugsmo kupini, sugrįžo į Jeruzalę. Jie nuolat lankė šventyklą ir šlovino Dievą.

Lk.24, (44-49) 50-53