Kalendoriai ir metraščiai

Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios
Šiaurės Lietuvos latviškai kalbančių parapijų

2002 metų

M E T R A Š T I S

ir

2003 metų

KALENDORIUS

Viešpats kalba:
“Laimingas toksai tarnas,
kurį sugrįžęs šeimininkas
ras gerai besidarbuojantį.”
(Mt.24,46.)

Alkiškiai, Žeimelis

Įvadas
Praeitų metų metraščiuose buvo talpinama medžiaga apie Alkiškių, Žeimelio, Biržų parapijas. Šiame leidinėlyje talpinama gauta medžiaga apie kitus latviškai kalbančių parapijų gyvenimo įvykius bei naujienas. Tačiau tą medžiagą reikia turėti. Mielieji, kiekvienas jūs galite prisidėti prie medžiagos papildymo ar dokumentais ar foto nuotraukomis. Rinkite medžiagą ir pristatykite savo parapijos kunigui arba geriausia - tiesiog redaktoriui..
Šiame metraštyje talpinamas ir 2003 metų kalendorius. Ruošiant kalendorių buvo įvertintas ir skelbtas laiko keitimas kovo paskutinį sekmadienį į vasaros laiką ir spalio mėnesio paskutinį sekmadienį į žiemos laiką, kaip daroma visoje Europoje. Bus vienodas laikas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Baltarusijoje.
Į kalendorių įtrauktos ir Šiaurės Lietuvos latviškai kalbančias parapijas aptarnavusių kunigų žymesnės datos. Duodamas planuojamų kapų švenčių grafikas ir vyksiančių pamaldų tvarkaraštis, kuris gali būti koreguojamas. Tai reikia pasitikslinti pas kunigą.
Metraštyje gali pasitaikyti klaidų. Mūsų visų pareiga šalinti pasitaikančias klaidas. Jei jūs neatsiųsite pastabų, tai metraštis ir ateityje išeis su klaidomis. Tai nuo mūsų visų priklauso.
Laukiame pasiūlymų ir pagalbos ateinančių metų metraščio ruošimui.

Metraščio redaktorius

LITURGINĖS SPALVOS REIŠKIA

Balta: reiškia skaistumą, džiaugsmą ir siejama su Jėzaus gyvenimo įvykiais (išskyrus Didįjį Penktadienį): naudojama Kalėdoms, Velykoms, Šventos Trejybės šventėms, Dangun Žengimo dienai; naudojamair per Visų Šventųjų dieną.
Raudona: reiškia Šventąją Dvasią, Dievo meile;naudojama per Sekmines, 2 Kalėdų dieną.
Violetinė: reiškia nuodėmių atgailą, išteisinimą naudojama per Adventą ir kentėjimu laikotarpyje
Žalia: reiškia misijos darbą pasaulyje, viltį, atsinaujinimą, augi­mą. Naudojama Trijų Karalių dienos laikotarpyje, Bažnyčios pusmetyje.(nuo Šv.Trejybės iki 24 sekmadienio po Šv. Trejybės
Juoda: reiškia gilų liūdesį, naudojama per Didįjį Penktadienį.

Pamaldos numatomos

- Alkiškių parapijos bažnyčioje - kiekvieno mėnesio trečiąjį sekmadienį, pradedant nuo Didžiojo Penktadienio, 1030 val.;
- Žeimelio parapijos bažnyčioje - kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį, pradedant nuo Šv. Velykų ir lapkričio 1 dieną – 1000 val.;

Kapų šventės 2003 metais numatomos:

Rugpjūčio mėn. 3 d. 1000 val. bažnyčioje ir 1300 val. kapinėse - Žeimelyje;
Rugpjūčio mėn. 16 d. 1200 val. - Žagarėje;
Rugpjūčio mėn. 17 d. 1100 val. bažnyčioje ir 1300 val. kapinėse-Alkiškiuose;
Rugpjūčio mėn. 24 d. 1300 val. – Ąžuolpamūšyje;
Rugpjūčio mėn. 31 d. 1000 val. - Šilėnuose (Biržų rajone).

Kunigui E. Laiconui skambinti - 8-37-222131. Mobiliu – 8 - 688 - 45228.

Parapijos taryboms skambinti:
Alkiškiuose tarybos pirmininkei R.Vasiliūnienei – mobiliu 8–686-85387; M.Švagerienei - 8-425-46422;
Žeimelyje – tarybos pirmininkei A.Trejienei - 8-421-45318.

TRUMPOS ŽINIOS

Naujųjų Metų pradžios pamaldos Marijampolėje.

2002 metų pradžios pamaldos įvyko Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje per Trijų Karalių šventę. Dalyvavo dauguma parapijų kunigų. Kunigai su Dievo žodžiu sveikino Konsistoriją ir Marijampolės parapiją ir perdavė savo parapijų sveikinimus. Tai jau tapo gražia tradicija. Po pamaldų svečiai buvo pavaišinti pietumis. Malonu tai, kad bažnyčia apšildoma ir todėl parapijiečiai mielai lanko pamaldas.

Ekumeninės pamaldos Jonavoje.

Sausio 24 dieną teko dalyvauti Jonavos Romos katalikų bažnyčioje. Dalyvavo Jonavos rajono Romos katalikų kunigai, naujai paskirtas Žeimelio Romos katalikų kunigas Venckus, Kauno Stačiatikių bažnyčios kunigas Anatolijus Stalbovskis ir šio pranešimo autorius - Evangelikų liuteronų Bažnyčios atstovas kunigas E.Laiconas. Pamaldos praėjo jaukiai, nes bažnyčia, kaip ir Marijampolėje apšildoma. Labai šiltas tikinčiųjų pasveikinimas buvo tai, kad pamaldas pravedantieji kunigai, gavę žvakutes, su jomis uždegė tikinčiųjų atsineštas žvakutes. Tai buvo kaip koks suartėjimo simbolis.
E.Laiconas.

80 metų sukaktuvių šventė Manikūnuose Pasvalio rajone.

Balandžio 27 dieną Manikūnuose susirinko Ellos Jankauskienės – Rozenbergytės vaikų pusboliai ir pusseserės į 80-tųjų gimimo metinių šventę. Kadangi Jankauskų šeima buvo gana gausi tai susirinkusiųjų buvo apie 100 žmonių. Kitą dieną, sekmadienį, artimieji apsilankė kaimelio kapinaitėse kur ilsisi jos vyras Valdemaras Jankauskas ir sūnus Arvydas. Čia įvyko trumpos pamaldėlės, kurias pravedė straipsnelio autorius kunigas E.Laiconas. Renginyje dalyvavo Valdemaro Jankausko sesuo Zentė Bračkienė – jauniausioji iš 10 Petro Jankausko vaikų.
E.Laiconas.

Lietuvos ir Latvijos prezidentams suteikti garbės daktaro vardai.

Balandžio 29 dieną Kaune Vytauto Didžiojo universitete įvyko ypatingai svarbus įvykis. Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui ir Latvijos prezidentei Vairai Vīkai Freibergai senato nutarimu suteikti garbės daktaro vardai. Prezidentai atvyko apie 12,30 valandą. Aplankė abiejų tautų tarpusavio ryšių parodą, Letonikos centrą. Po to Latvijos prezidentė Vaira Vīka Freiberge garbės profe-sorės M.Gimbutienės auditorijoje kalbėjosi su Latvių draugijos nariais.
Apie 14,00 valandą universiteto didžiojoje salėje įvyko inauguracijos ceremonija. Salė buvo pilnutėlė dėstytojų, studentų ir svečių. Iškilmės pradedamos studentų himnu. Įžanginį žodį tarė universiteto rektorius Kaminskas. Į sceną pakviečiama Latvijos prezidentė, perskaitoma jos gyvenimo ir nuveiktų darbų istorija. Sovietinės okupacijos metais jai teko pasitraukti iš tėvynės. Ji gyveno Kanadoje, Toronto mieste ir daug pasidarbavo humanitarinių mokslų srityje. Perskaitomas senato posėdžio nutarimas lietuvių ir lotynų kalbomis, aprengiama specialia tunika ir ant kaklo užkabinamas garbės daktaro medalis, įteikiamas daktaro laipsnio liudijimo dokumentas. Prezidentė taria padėkos žodį. Tokia pat ceremonija pravedama suteikiant politinių mokslų daktaro laipsnį Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui, kuris taip pat gyveno išeivijoje Čikagoje ir daug pasidarbavo atgaunant Lietuvai Nepriklausomybę, atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą. Pasveikinimo žodį taria Švietimo viceministras, universiteto garbės daktaras V.Landsbergis, Kauno meras E.Tamašauskas, Kauno universitetų rektoriai, Latvijos universiteto rektorius Lācis, latvių draugijos pirmininkė Anita Dabužinskienė. Po oficialiosios dalies universiteto rektoratas, dėstytojai, svečiai eina į mažąją salę, kur su vyno taure kiekvienas gali pasveikinti naujus garbės daktarus, pasikalbėti su jais rūpimais klausimais, nusifotografuoti.
E.Laiconas.

Sekminių pamaldos Alkiškiuose.

Gegužės 19 dieną Alkiškiuose įvyko Šv.Sekminių pamaldos. Jose pamaldas paįvairino smuiko garsai. Buvo pagrota prieš pamaldas, po pamokslo prieš Šv.Vakarienę ir pamaldų pabaigoje. Ypač padėjo susikaupti Šv.Vakarienės dalyviams švelnūs smuiko garsai prieš Šv. Vakarienę. Smuiku grojo buvusi vargonininko Imanto Vėžuko mokinė iš Ventos miestelio Lina Stašytė. Smuiko garsus palydėjo tyli vargonų muzika.
Po pamaldų klebonijoje papietavome. Prie pietų stalo iš kairės į dešinę: vargonininkas Imants Vėžuks, smuikininkė Lina Stašytė, Mirdza Švagerienė ir parapijos tarybos pirmininkė Rasma Vasiliūnienė.
Kairėje matome Alkiškių parapijos kleboniją. Kaip matome tai graži, medžiais apaugusi vieta ir visai netoli bažnyčios.

Alkiškių klebonija.

E.Laiconas.

Baltijos kraštų esperantininkų dienos Rygoje.

Čia noriu aprašyti tik tą dalį, kuri liečia tikėjimo sritį. Esperanto yra tarptautinė kalba, kuria savo tarpe gali susikalbėti įvairių tautų žmonės. Ji yra patogi tuo, kad yra nepriklausoma t.y. nepriklauso jokiai tautai, todėl bendraujant nėra jokios diskriminacijos.
Pabaltijo kraštų esperantininkų dienos (anksčiau vadintos stovyklomis) prasidėjo 1959 metais Rygoje ir šiemet buvo jau 38 stovykla. Todėl ji ir vadinama BET-38.
Esperantininkai plačiai susirašinėja, daug kuo domisi, tame skaičiuje ir įvairiomis religijomis, todėl labai aktualus klausimas, kad jie nepamirštų savojo tikėjimo. Jau 1983 metais BET-26 Kaune įvyko pirmosios pamaldos esperanto kalba Karmelitų bažnyčioje, kurias pravedė katalikų kunigai I.Plioraitis ir Statkevičius. Organizatorius liko nežinomas, nors straipsnio autoriui jis yra žinomas. Nuo 1998 metų jau kiekviename BET būdavo pamaldos esperanto kalba, tačiau jos buvo tarsi įterpiamos į bendrą programą. Šiais metais jos įvyko liepos 8 dieną ir buvo tarsi stovyklos – esperantininkų konferencijos atidarymas.
Ekumeninės pamaldos vyko Šv.Jokūbo bažnyčioje – katalikų katedroje. Tai labai svarbus įvykis, nes tarp liuteronų ir katalikų nuo 16 amžiaus vyko nesutarimai. Pirmasis Šv.Jokūbo bažnyčios evangeliškas kunigas vokiškai parapijai buvo Silvestras Tegetmeieris (“Stāsti iz kristīgās draudzes vēstures” 97 psl.). Jis buvo geras pamokslautojas ir kartą katalikai buvo pasikvietę pamokslauti kokį tai vienuolį ir S.Tegetmeieriui neleido sakyti pamokslo ir net primušė. Tas pėdsakas liko ilgam laikui.
Taigi, šios pamaldos tarsi atvėrė santaikos duris. Liuteronui leido dalyvauti, ir ne tik dalyvauti, bet pravesti pamaldas, sakyti pamokslą esperanto kalba. Kartu pamaldas vedė Rygos R.Katalikų kunigas J.Butkāns ir katalikų kunigas iš Krokuvos. Padėjo Telšių seminarijos studentas Marius Dyglys. Iš anksto buvo paruošta 200 giesmių lapelių iš kurių neliko nei vieno. Tai rodo, kad iš tiesų pamaldose dalyvavo daug esperantininkų ir, reikia manyti, vietinių gyventojų.
Po pamaldų visi buvo pakviesti aplankyti Biblijos muziejų. Muziejus įsteigtas Rygos amatų technikumo patalpose. Po to
vyko oficialus BET-38 atidarymas “Ave Sol” salėje. BET-38 metu dar buvo galimybė supažindinti su liuteronų atėjimu į Latviją pagal V.Olav-Plute knygą “Stāsti iz kristīgās draudzes vēstures”.
Kilo mintis pademonstruoti kaip lengva paruošti giesmeles esperanto kalba. Tam buvo sudaryta nedidelė tarptautinė jaunimo grupelė, kuri mokėsi giedoti ir tarptautinio koncertėlio metu pagiedojo tris giesmeles. Kadangi technikumo salėje mikrofono nebuvo, tai jaunieji giesmininkai buvo nedrąsūs, bet susirinkusieji labai tyliai sėdėdami klausėsi ir gerai įvertino rezultatus. Turime vilties, kad Latvijoje įsisteigs Biblijos studijos esperantininkų grupelė, kuri sės Dievo žodžio sėklą esperantininkų tarpe.

Nuotraukoje kairėje matome jaunuosius giesmininkus.
Iš kairės į dešinę: Beate Mediņa (Latvija), teologijos studentas Marius Dyglys (Lietuva), Dāvis Zigmunds ir Ilva Zigmunde (Latvija), akomponuotoja dudele Elke Kern (Vokietija) ir Alisa Mediņa (Latvija). Nuotraukoje dešinėje – koncerto klausytojai.

Kun. Erikas Laiconas.

Kapų šventė Ąžuolpamūšyje.

Rugpjūčio 11 dieną Ąžuolpamūšyje įvyko kapų šventė. Gal todėl, kad buvo gražus oras ir derliaus nuėmimo metas kapų šventėje dalyvavo ne labai daug žmonių. Kapų šventės pamaldas pravesti padėjo Osvaldas Petrauskas. Jis ruošiasi tapti latviškai kalbančių parapijų kunigu. Vyskupas tam jo ryžtui yra pritaręs ir rekomendavęs lankyti Rygos universitetą. O.Petrauskas tai labai norėtų, jei tam leis jo finansinės galimybės. Atrodo brangiai kainuoja dėl gana didelio mokesčio už mokslą. Man teko būti Latvijos evangelikų liuteronų konsistorijoje ir ji man žadėjo savo nuomonę pareikšti po keleto mėnesių. Nuotraukoje kairėje Osvaldas Petrauskas per kapų šventę Ąžuolpamūšyje.

Kun. E.Laiconas.

Prisiminimai apie kunigą Eriką Leijerį.
Pasakoja Ausma Palujanskienė.

...taigi, apie Senjorą E.Leijerį. Aš asmeniškai jį prisimenu iš giliausios savo vaikystės, kai tėveliai kasmet išsiruošdavo kelionei į bažnyčią. Negaliu gerai prisiminti ar vieną, ar daugiau kartų metuose buvo pamaldos Pakruojo ev. Liuteronų bažnyčioje Ropp’o dvare, bet prisimenu tą vaikišką džiaugsmą, nuo 5 – 6 metų amžiaus, kad ir mane tėveliai paims kartu! Brolis buvo keturiais metais jaunesnis už mane. Tai buvo 1935 – 39 metais. Važiuodavome visi keturi. Nors kiekvieną sekmadienį tėvelis sukviesdavo šeimą pasimelsti prie apskrito stalo (toks buvo stalas svečių priėmimui), bet pamaldos bažnyčioje man buvo naujas, nematytas pasaulis; daug nematytų žmonių su kuriais sveikinosi ir bendravo tėvai, keisti, nematyti moterų rūbai (juodi ažūriniai šaliai ant galvų, ar skrybėlaitė su tinkleliu, dengianti veidą ir t.t.); žodžiai buvo “baronienė”, “grafas”, man buvo nesuprantami. Suskambus vargonų garsams, taku per bažnyčią ateidavo juoda sutana apsirengęs, nuostabiai gražus jaunas kunigas. Viską aplink užmiršusi, sekiau jo kiekvieną judesį, kiekvieną jo žodį, o jo pakeltos palaiminimui rankas ir žodžius “Dievs Kungs lai tevi svētī...” ir dabar matau ir girdžiu...
O 1937 metų rudenį, mane kartu su pussesere Vilma, dėdė Jonas mus nuvežė mokslams į Žeimelį, pristatė vedėjai p. Lepsienei, nusamdė butą pas p.Demdienę ir paliko vienas iki Šv.Kalėdų. Aš buvau visai pasimetus, nors, priimta jau į antrą skyrių (mokėjau skaityti ir rašyti), bet tvarkos mokykloje nežinojau. Laimei, kad Vilma jau buvo ne naujokė, tai vis jutau jos “kietą ranką”, nes turbūt atsibosdavo mane “auklėti” vien patarimais,- ji pasiskelbdavo “mokytoja”, o aš turėjau būti “klasės mokinė”... Tik per tikybos pamokas nesijaučiau pasimetusi, nes kunigas Erikas Leijeris labai maloniai su manim elgėsi; pakalbindavo, pagirdavo mano pažangą moksle, šiltu, švelniu delnu paglostydavo mano veidą, pasigrožėdavo kasom...
Kai atvažiuodavo aplankyti tėtis ar mama (bent kartą per mėnesį), tai kartu nueidavome į kleboniją. Klebonijos įvaizdis išliko aiškesnis tik po 1947 metų konfirmacijos, nes 2 – 3 savaičių pasiruošimo pamokos vyko klebonijoje. Tik kunigas E.Leijeris mažokai su mumis bendravo, nes jam ruošti mus talkino kunigas Degis. Tačiau pati konfirmacijos diena buvo labai iškilminga; bažnyčia kvepėjo berželiais nuo nupintų vainikų ir šakelėmis papuoštų suolų, altorius skendėjo gėlių žieduose, nes visą šeštadienį puošėme, o sekmadienį, išskynę pinavijas darželiuose, su baltom sukniom skubėjome į šventę...
Išliko keliose nuotraukose ir abiejų kunigų nuotraukos – Eriko Leijerio ir Degio prie altoriaus tarp konfirmantų. Tai paskutinis susitikimas su mylimu ir gerbiamu kunigu Leijeriu, nes 1948 metais – išvežtas. Išvežtas ir negrįžo. Tik žemių sauja iš Sibiro ir užrašas ant paminklo Žeimelio ev. Liuteronų kapinėse primena Senjoro E.Leijerio asmenybę, tapusio idealaus kunigo įvaizdžiu.
Aš ir dabar vertinu kunigų “kunigiškumą” pagal tai, kiek jie panašūs į a.a. kunigą Eriką Leijerį. Ne išore, bet savo gyvenimo principais, erudicija, nuoširdumu ir savo asmenybės žavingumu.
Žeimeliečiai žino, kad vokiečių okupacijos metais (1942 – 1944) jis gelbėjo nuo išvežimo į Reichą nevieną tautietį, siuntė siuntinius ištremtiems komunistams į koncentracijos stovyklas ir kalėjimus, o pokaryje gelbėjo nuo tremties į Sibirą. Jį užtarė Joniškio TSKP sekretorė Požėlaitė, Karolio Požėlos sesuo ir tik jai nesant Jonišky (lig tai buvusi iškviesta į Maskvą) saugumiečiai čiupo ir ištrėmė kunigą.
Kalbėjo, jog sužinojusi Požėlaitė stengėsi jį išvaduoti ir tuo pakenkusi savo karjerai...

Ausma Palujanskienė, Panevėžys.

Tai labai gražus pavyzdys kiekvienam iš mūsų. Kas ką gero prisimenate, rašykite prisiminimus. Tai padės ir mūsų jaunimui rasti teisingą gyvenimo kelią šiame sudėtingame laikotarpyje.
Red.

Paminėta Baltų vienybės diena.

Rugsėjo 22 diena – Baltų vienybės diena. Kauno Technologijos universitete susirinko lietuvių, latvių ir prūsų atstovai paminėti Baltų tautų vienybės dieną. Apie baltų tautų; lietuvių, latvių ir prūsų istoriją kalbėjo svečias iš Latvijos. Jeigu jos būtų susivienijusios, tai galėjo būti gana galinga valstybė. Šioje teritorijoje baltų gentys gyveno jau maždaug prieš 4000 metų. Valstybės susikūrė prieš 400 metų. Tai buvo: Prūsai, Kuršiai, Žemgaliai, Žemaičiai, Latgaliai ir Aukštaičiai. Prūsai gyveno ir dabartinės Lenkijos šiaurinėje dalyje. Labai didelę įtaką turėjo kryžiuočiai, kurie pirmiausia užėmė Prūsiją, kaip dar vadinamą Mažąją Lietuvą, vėliau Latviją ir taip baltai buvo suskaldyti. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas nepajėgė baltų suvienyti. Prūsai greitai buvo germanizuoti ir liko tik 2 baltų valstybės: Lietuva ir Latvija ir dabartinis Karaliaučiaus kraštas.
Po to kalbėjo organizacijos “Edelveis”, kuri dar vadinama “Vilko vaikais” pirmininkas. “Vilko vaikais” vadinami iš Karaliaučiaus krašto iš bado į Lietuvą atvykę vaikai ir susiradę čia prieglobstį. Kauno Latvių draugijos pirmininkė A.Dabužinskienė padėkojo už tokį gražų ir vertingą susitikimą. Karaliaučiaus krašto atstovas S.Šamborskis. Šiuo metu Karaliaučiaus krašte gyvena apie 300 000 gyventojų iš kurių lietuvininkų yra apie 30 000. Jie labai norėtų įsijungti į bendrą siekį – tapti Europos sąjungos nare, bet vizų įvedimas gali labai supriešinti žmones.
Dalyvius palinksmino mergaitės kanklių muzika, daina, o vėliau ir dainų – šokių ansamblis senoviškomis dainomis. Į šokius ir dainas buvo įtraukti ir klausytojai. Tuo metu organizatoriai paruošė vaišių stalą kur visi dalyviai galėjo pasivaišinti kava, sumuštiniais, saldumynais ir draugiškai pasikalbėti, susipažinti.

Erikas Laiconas.

Susitikimas su Rygos radijo žurnalistais

Lapkričio 10 dieną Kaune V.Kudirkos bibliotekoje įvyko Latvių draugijos susitikimas su Rygos Radijo žurnalistais. Svečiai atvyko su gausiomis dovanomis: knygomis, laikraščiais. Knygos praturtino Latvių draugijos biblioteką, o laikraščiai buvo skirti pasiskaityti asmeniškai tiems, kurie išsiilgę spaudos savo tautine kalba. Nuotraukoje dešinėje matome puikiai išleistų, iliustruotų latviškų knygų parodėlę.
Susipažinus su parodėlės eksponatais visi susėdo prie vaišių apskrito stalo ir visi susipažinimui papasakojo apie save. Pirmiausia apie save papasakojo kauniečiai, o po to ir mūsų svečiai. Kitame puslapyje nuotraukoje matome mūsų svečius. Kairėje tolumoje matome jau antrus

metus Kaune gyvenančią verslininkę Maiją Dauškanę. Šiuo metu ji dirba UAB “Puse plus Kaunas”. Stambiame plane kairėje Latvijos radijo programų vedėjas, žurnalistas Broņislavs Spridzāns, viduryje Latvijos draugijos pirmininkė Anita Dabužinskienė, dešinėje žurnalistė, rašytoja Birūta Eglīte.
Ypač įdomiai pasakojo apie savo kūrybą Birūta Eglīte. Norėdama parašyti apie benamius vaikus ji buvo nuvykusi į Daugpilį, kalbėjosi su daugeliu tapusių benamiais vaikais ir aprašė jų istorijas. Tai nelengvas darbas, nes dauguma nenori pasakoti apie juos ištikusias nesėkmes, ypač vaikai. Ji buvo gavusi užduotį parašyti knygą apie kainas Rygoje per 800 metų laikotarpį. Teko išnagrinėti ir tų metų matų vienetus, kad kaip tai būtų galima sulyginti gautus duomenis. To pasėkoje išėjo įdomus žinynas, daugelio skaitomas. Tokiems tyrimams paprastai reikia labai daug laiko.
Red.inf.

Reformacija ir reforma.

Tokia tema lapkričio 8 dieną Vilniaus universitete vyko tarptautinė konferencija, skirta Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos įkūrimo ir veiklos 10-mečiui, Reformacijos šventei (spalio 31 d.) paminėti. Konferenciją pradėjo Lietuvos istorijos muziejaus, Vytauto Didžiojo universiteto doc. habil. Dr. Ingė Lukšaitė. Buvo perskaityti 8 pranešimai. Po to buvo keli pasisakymai. Koridoriuje veikė reformacijos tematika leidinių parodėlė.
Kadangi pranešėjai naudojo sutrumpintus pavadinimus, tai ir šio leidinėlio redaktoriui teko pasisakyti pavadinimų klausimu, nes viešų konferencijų ir kalbų metu reikėtų naudoti tikslius ir tikrus pavadinimus kaip Evangelikai reformatai, evangelikai liuteronai, Romos katalikai ir pan. Pranešimo pavadinimas “Reformos Klaipėdos krašto evangelikų bažnyčioje XX a.” Nepasako apie kokią bažnyčią bus kalbama; ar apie evangelikų reformatų ar apie evangelikų liuteronų. Naudojant lotynišką žodį “katalikai” taip pat reikėtų pažymėti ar Romos katalikai ar Graikų katalikai, nes į mūsų gyvenimą šiuo metu skverbiasi daug žodžių su visai kitokia reikšme; pavyzdžiui, per televiziją teko girdėti išsireiškimą – muzikinės diversijos, tarsi būtų ir muzikiniai diversantai. Labai įdomus ir konkretus pranešimas buvo Romualdo Ozolo “Lietuvos suvereniteto problema Reformacijos pradžioje. Kiti pranešėjai daug minėjo I.Lukšaitės knygą, kuri tikrai yra kapitališka ir gerai paruošta. Nesuprantamas buvo Priekulės vidurinės mokyklos istorijos mokytojos pranešimas “Iš Vitenbergo į Karaliaučių ir Vilnių: reformacijos tiltas į lietuvius”, nes ji kalbėjo ne apie esmę.
Po konferencijos vyko koncertas, o po koncerto laisvi pokalbiai, susipažinimai prie švediško stalo. Visumoje konferencija paliko gerą įspūdį.
Redakcijos informacija.

Svečiai iš Rygos.

Lapkričio 24 dieną Kauno parapijos pamaldose dalyvavo Rygos jaunimo choras “Skanis”. Pamaldas baigė skambiu koncertu. Skambėjo bažnytinė muzika ir tautiškos dainos. Nors balkone labai maža vietos, bet svečiai nusprendė koncertuoti balkone. Taip buvo patogiau ir pamaldų metu. Po koncerto svečiams buvo įteikta atminimui bažnyčios nuotrauka. Rygos jaunimo choras “Skanis” dainuoja jau 10 metų. Gražus sutapimas, kad Kauno parapijai grąžinta bažnyčia irgi prieš 10 metų.

Nuotraukoje prie altoriaus iš kairės į dešinę svečių choro vargonininkė, kunigas S.Juozaitis, dirigento duktė Kristina, dirigentas Einārs Redbergs ir kunigas E.Laiconas.

KRIKŠTAS.

Alkiškiai.
Liepos 21 dieną pakrikštytas Visvaldas Kriščiūnas, gimęs 2001.05.30 Kuršėnuose.
Rugsėjo 14 dieną pakrikštyta Severina Rudaitytė, gimusi 2002.01.11. Alkiškiuose.
spacer
Žeimelis.
Rugsėjo 1 dieną pakrikštyta Elita Feldmanaitė, gimusi 1970.01.31 Žeimelyje, Pakruojo rajone.

KONFIRMACIJA.

Alkiškiai.
Liepos 21 dieną konfirmuoti:

Rita Upitė (1985..12.17),
Andris Upitis (1987.11.23),
Aiva Pinkule (1987.04..15)

PASITRAUKĖ IŠ MŪSŲ TARPO

Alkiškiai.
Jonas Krūminas gimė 1621 metais Alkiškiuose. Mirė nuo infarkto 2002.06.25 dieną. Palaidotas birželio st dieną. Lieka nuliudę: žmona Vincenta; vaikai: Jonas, Erikas, Silvija ir Aurelijus. Palaidojo kun.Romas Pukys.

†

Ona Baltavičienė –Štubytė, gimė 1924m gegužės 24 dieną Pailių kaime. Krikštyta Alkiškiuose. Gaižaičiuose susituokė su Augustu – Vytautu. Vyras gyvas. Gyvena Gaižaičiuose, Joniškio rajone. Velionė buvo mokytoja ir mokytojavo 49 metus Sirgo vėžiu ir mirė2002m liepos 13 dieną. Palaidota liepos 15 dieną Alkiškių kapinėse. Liek: Sūnus Vytautas Vyras Vytautas – Augustas, duktė Inta su šeima ir trys anūkai. Palaidojo kun. Erikas Laiconas.

†

Milda Mikelsone, gimė 1910 m liepos 9d Ramučių kaime (dabartinio N.Akmenės mieste) ūkininko šeimoje. Tėvai turėjo 15 ha žemės. Ji krikštyta ir konfirmuota Alkiškių ev. Liuteronų bažnyčioje. Visa savo gyvenimą dirbo žemės ūkyje. Tai buvo darbšti, teisinga moteriškė. Dėl širdies nepakankamumo mirė 2002.08.09 sulaukusi 92 metų amžiaus. Brolis mirė jaunas, apie 13 metų amžiaus.Tėvai mirė 1944 metais. Gyvenimo paskutiniame etape ją globojo Albertas ir Sofija Rutkauskai. Kunigo E.Laicono palaidota Alkiškių kapinėse.

†

Vija Rimgailaitė – Zubkienė gimė 1928 m. Birželio 13 dieną Menčiuose Akmenės rajone. Krikštyta Alkiškių bažnyčioje. Išmoko skaičiavimo meno ir dirbo buhaltere Menčiuose. Vėliau susitiko gyvenimo draugą Boleslovą ir sukūrė šeimą ir visą laiką gyveno Ventoje Akmenės rajone. Dirbo Statybinių medžiagų kombinate buhaltere. Jos vyras iš šio gyvenimo pasitraukė jau prieš 16 metų (1986 m.). ji turėjo du vyresnius brolius brolius;Visvaldą ir Edgarą.
Gyvendama susilaukė sūnaus Rimo ir dviejų anūkų. Vija kentėjo nuo aukšto kraujo spaudimo ir spalio 13 dieną Viešpats ją pasišaukė pas save. Spalio 15 dieną gausios palydos atlydėta į Alkiškes ir palaidota Alkiškių kapinėse kunigo E.Laicono. Per laidotuves prie kapo duobės kalbėjo net trys buvę bendradarbiai ir draugai. Tai rodo jos gerą gyvenimo būdą ir gerą nueitą gyvenimo kelią.

†

Zeverinas Celminis gimė 1921 m liepos 29 dieną Alsiuose Akmenės rajone. Krikštytas Alkiškiuose. Mokėsi Alsių mokykloje. 1948 metais susituokė su Irma Buks.Dirbo mašinistu,meistru. Vėliau apie 30 metų dirbo eiguliu. Paskutiniu metu sirgo bronchitu ir 2002.10.18 mirė.
Liūdesyje lieka Žmona Irma, duktė Dzintra su vyru ir anūkai Kristina ir Gvidas. Palaidotas Alkiškių kapinėse spalio 21 diena kun. E.Laicono.

†

Jonas Vestermanis gimė 1922 m balandžio 16 dieną Rimšelių kaime Joniškio rajone ūkininkų šeimoje .Mokėsi Daunoriškių latvių mokykloje, vėliau dirbo tėvų ūkyje. 1949 m susituokė su Elvyra Panaite.Tais pačiais metais buvo ištremtas į Sibirą į Irkutsko sritį kur išbuvo 7 metus. 1956 metais grįžo į Lietuvą ir dirbo kolūkyje.
1956 metais gimė duktė Zenta,1960 – Rita ir 1967 – Inta. 1990 metais atgavo savo ūkį ir dirbo jame.Paskutiniu metu sunkiai susirgo ir spalio mėnesį 20 dieną mirė sulaukęs daugiau nei 80 metų. Pasilieka liūdesyje 3 dukros ir i 2 anūkai.Palaidojo kun.E.Laiconas Alkiškių kapinėse spalio 22 dieną.

†

Lida Zikmane gimė 1913 birželio 15 dieną Viliūniškių kaime Papilės valsčiuje Šiaulių apskrityje ūkininkų šeimoje. Krikštyta ir konfirmuota Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčioje. Mokėsi latvių mokykloje.Dirbo medžių apdirbimo kombinate. Gyvenimo pabaigoje sušlubavo širdis ir sulaukusi 89 metų amžiaus gruodžio 13 dieną mirė. Paskutiniu metu gyveno Latvijoje Beneje, Dobeles rajone. Gruodžio 17 dieną palaidota Alkiškių kapinėse. Palaidojo latvių kalba kun. Erikas Laiconas.

†

Joniškis.
Vilma Dacaitė gimė 1924 metų balandžio 14 dieną Bambalų kaime
Akmenės rajone ūkininkų šeimoje. Krikštyta Alkiškių evangelikų liuteronų Bažnyčioje.Visą laiką gyveno kaime.
Sulaukusi 78 metų amžiaus lapkričio 20 dieną staiga mirė širdies liga. Jos liūdi gausi šeima:vaikai Zenta, Rolandas, Evaldas, Jonas, Liene; 9 anūkai ir 3 proanūkiai.Kun. E.Laicono palaidota lapkričio 23 dieną Alkiškių kapinėse.

Žeimelis.
Olga Ozoliene – Bermane gimė 1904 m sausio 25 dieną Rygos rajone. Krikštyta Rygoje. Konfirmuota Joniškio evangelikų liuteronų parapijos bažnyčioje, paskutiniu metu gyveno Žeimelyje. Būdama jauna ji dirbo žemės ūkyje pas gimines.Vėliau įsigijo 16 ha žemės.
1930 metais ištekėjo už Otto Ozolo. Sutuokta Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Jos vyras mirė 1984 metais ir palaidotas Žeimelio ev. Liuteronų kapinėse. Kartu nugyveno apie 54 metus. Ir štai, po 18 metų, 2002 m. gegužės 30 dieną mirė ir iškeliavo pas savo vyrą. Birželio 1 dieną palaidota šalia savo vyro Otto.
Liūdesyje lieka sūnus Imantas ir duktė Velta Freibergiene, anūkai - Imanto vaikai:Aigaras ir Sandra ir Veltos vaikai Juris ir Raimondas; bei proanūkai – Sandros Gitis, Jurio Deimantė ir Solvita ir Raimondo Evaldas ir Robertas. Palaidojo Žeimelio kunigas E.Laiconas.

†

Tuominis Albertas – Richardas gimė 1937 m rugpjūčio 7 dieną Pakruojo rajono Mikalajūnų kaime ūkininkų šeimoje. Krikštytas Žeimelio ev. liuteronų bažnyčioje. Mokėsi vairuotoju, dirbo vairuotoju 20 ir traktoristu 20 metų. 1952 metais 15 metų amžiaus, būdamas 8 klasės mokinys, ištremtas į Sibirą. Sibire išbuvo 7 metus. Sulaukęs 65 metų amžiaus, spalio 25 dieną mirė. Liūdesyje lieka žmona Albertina Tamušaitytė, sūnus Gintaras su šeima, anūkai Justa ir Matas.
Kun. E.Laicono spalio 27 dieną palaidotas Žeimelio evangelikų liuteronų kapinėse.

†

PARAPIJŲ APTARNAVIMO GRAFIKAS 2003 METAMS.

Pamaldos vyksta:

Alkiškiuose – 1030 valandą.
Žeimelyje ir Kaune – 1000 valandą.

Kapų šventės vyksta rugpjūčio mėnesį:

Alkiškiuose - 1100 valandą bažnyčioje; 1300 valandą kapinėse;
Ąžuolpamūšyje – 1300 valandą;
Panevėžyje – 1000 valandą;
Šilėnuose – 1000 valandą;
Žagarėje – 1200 valandą;
Žeimelyje – 1000 valandą bažnyčioje, 1300 valandą kapinėse.

Aptarnaujantis kunigas:

Alkiškių ir Žeimelio - Erikas Laiconas, Aušros takas 14, Kaunas–C,
LT – 3000. Laidinis telefonas – 8-37-222131, mobilus – 8-688-45228.