Tikėjimo išpažinimas

LIETUVOS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIOS STATUTAS (2005 m.)

Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčia, kaip Kristaus ir Jo Evangelijos organizuota Bendruomenė (Surinkimas), išpažįsta mokymo ir gyvenimo vienatiniu pagrindu Senojo ir Naujojo Testamento kanoniškąsias knygas ir, aiškindama Šventąjį Raštą (Bibliją), laikosi krikščionijos istorijos eigoje sudarytų Apaštališkojo, Nikėjiškojo ir Atanaziškojo tikėjimo išpažinimų, nepakeistos Augsburgo konfesijos, Martyno Liuterio katekizmų ir visų kitų Santarvės knygoje (Liber Concordiae) sudėtų raštų.

1. BENDRIEJI NUOSTATAI

1.1. Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčia - tai Kristaus kūno narė, ir jos ypatingas siuntimas (misija) yra skelbti Evangeliją. Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčia nuo 1968 m. birželio 18 dienos yra Pasaulinės Liuteronų Sąjungos (PLS) narė ir per tikėjimą į Jėzų Kristų siekia dvasinės bendrystės su kitomis Bažnyčiomis.

1.2. Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčia yra savarankiška, nuo valstybės valdžios nepriklausanti, religinė institucija su sinodaline - episkopaline santvarka, turinti juridinio asmens statusą. Jos aukščiausia institucija yra Sinodas. Sinodo vykdomasis organas - Konsistorija, kurios būstinė yra Tauragėje, J. Tumo-Vaižganto g. 50.

1.3. Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčia vienija tikinčiuosius, gyvenančius Lietuvoje, o taip pat artimai bendradarbiauja su Lietuvių evangelikų liuteronų Bažnyčia išeivijoje.

1.4. Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios pagrindą sudaro tikinčiųjų parapijos (bendruomenės) sušauktos tam tikrose vietose Evangelijai skelbti ir Sakramentams priimti.

1.5. Bažnyčia pagal Biblijos mokymą pripažįsta visuotinę visų tikinčiųjų kunigystę, todėl visi krikščionys yra Dievo tarnai, turintys teisę ir pareigą skelbti gelbstintį Jėzaus Kristaus Žodį, ir remdamiesi juo, raginti visus krikštytis ir priimti Šventąją Vakarienę, tačiau nė vienas tikintysis neturi imtis viešųjų Bažnyčios pareigų be Bažnyčios pašaukimo, paskyrimo, ordinacijos ir leidimo.

1.6. Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios dvasininkai yra: diakonai, kunigai ir vyskupas. Viešosios kunigystės teisė kunigams suteikiama pašaukus per Bažnyčią (per vocationem ecclesiae) ir pašventinus (ordinatio). Dvasininkams Konsistorija išduoda tarnystės pažymėjimus.

1.7. Dvasininkai, pradėdami eiti šventosios kunigystės tarnystę, viešai pasižada (patvirtindami parašu) neskelbti ir nemokyti to, kas neatitinka Šventojo Rašto, laikytis Santarvės Knygoje (Liber Concordiae) sudėtų tikėjimo išpažinimo raštų, Bažnyčios Statuto ir savo gyvenimu rodyti gero krikščionio pavyzdį.

1.8. Vyskupas, Konsistorija, parapijos ir kunigai turi savo antspaudus, įregistruotus Konsistorijoje. Konsistorija ir parapijos gali turėti sąskaitas bankuose.

1.9. Parapijų tarybos ir parapijų revizijos komisijos, Konsistorija ir Sinodo išrinkta revizijos komisija eina savo pareigas be atlyginimo, tačiau Bažnyčia jiems gali skirti pašalpas.

1.10. Prie Bažnyčios ir parapijos, sutinkant Konsistorijai, gali būti įsteigiamos diakoninės ir kitos bažnytinės organizacijos, kurių įstatus tvirtina Konsistorija. Jos yra ataskaitingos Konsistorijai ir Sinodui. Jų veiklą gali tikrinti Sinodo išrinkta revizijos komisija. Organizacijos, įmonės ir bendrovės, kurių įstatus Konsistorija atsisako patvirtinti, nelaikomos bažnytinėmis ir jos negali naudotis Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vardu.

1.11. LELB, Konsistorija ir parapija gali būti labdaros ir paramos gavėja ir teikėja.

1.12. Bažnyčiai, Konsistorijai arba parapijai atstovauti gali šių institucijų įgaliojimą tai daryti gavę fiziniai ar juridiniai asmenys.

2. PARAPIJA (BENDRUOMENĖ)

2.1. Parapija Konsistorijos nutarimu tvirtinama ir registruojama pagal LR įstatymuose numatytą tvarką.

2.2. Parapija yra juridinis asmuo. Ji gali turėti antspaudą ir sąskaitą banke.

2.3. Parapija gali turėti savo įstatus, kurie neprieštarauja Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios Statutui. Įstatai galioja juos patvirtinus ir įregistravus Konsistorijoje.

2.4. Parapijos vadovas (administratorius) yra parapijos išrinktas ir Konsistorijos patvirtintas dvasininkas, kuris jai vadovauja kartu su parapijiečių visuotiniame susirinkime išrinkta parapijos Taryba.

2.5. Parapija vykdo savo misiją istoriškai susiformavusioje parapijos teritorijoje.

2.6. Parapija turi Metrikų knygas, kurias tvarko parapijos kunigas.

3. PARAPIJOS NARIAI

3.1. Per Krikštą žmonės priimami į Jėzaus Kristaus dvasinę bendrystę (κοινωνία). Asmenys, pakrikštyti kitų krikščioniškų konfesijų Bažnyčiose, gali tapti evangelikų liuteronų parapijos nariais po katechizacijos. Apie nario priėmimą į parapiją sprendžia kunigas. Naują narį kunigas pristato parapijai.

3.2. Parapijos nariais laikomi konfirmuoti (arba suaugusių krikštu priimti, arba perėję į evangelikų liuteronų tikėjimą) asmenys, kurie dalyvauja pamaldose ir kiek galima dažniau priima Šventąją Vakarienę bei moka priklausomumo parapijai įnašą. Balsavimo teisę turi tik pilnamečiai parapijos nariai.

3.3. Parapijiečio pareigos: krikščioniškai gyventi; lankyti pamaldas; kiek galima dažniau priimti Viešpaties Malonės dovaną – Šventąją Vakarienę; aukomis bei asmenišku darbu remti parapijos veiklą; kasmet mokėti narystės įnašą, kurio dydį nustato parapijos visuotinis susirinkimas; mokėti Sinodo nustatytą įnašą į LELB struktūrinį fondą.

3.4. Krikščionių tėvų pareiga – rūpintis, kad vaikai būtų krikštijami ir krikščioniškai auklėjami, įvedami į parapijos gyvenimą, konfirmuojami. Kuriantieji šeimas sutuokiami Bažnyčioje. Jei venas iš sutuoktinių yra iš kitos konfesijos, tai tuokiama pagal evangelikų liuteronų Bažnyčios apeigas. Mirusieji laidojami laikantis Bažnyčios apeigų.

3.5. Kunigas turi teisę atsisakyti suteikti bažnytinius patarnavimus tiems, kurie sąmoningai niekina Dievo Žodį ir evangelikų liuteronų Bažnyčią. Po atgailos ir atsivertimo toks žmogus gali grįžti į parapijos gyvenimą.

3.6. Parapijos narių teisės: rinkti ir būti renkamais į parapijos Tarybą, revizijos komisiją bei vykdyti kitas bažnytines pareigas, visais rūpimais klausimais kreiptis į parapijos dvasininką ir Tarybą. Parapijos nariai, gavę parapijos dvasininko ir Tarybos sutikimą, gali atstovauti parapijai už jos ribų.

3.7. Reikalui esant, pagal galimybę iš parapijos gali gauti materialinę paramą.

4. PARAPIJOS VISUOTINIS SUSIRINKIMAS

4.1. Aukščiausia parapijos institucija yra visuotinis parapijos narių susirinkimas. Vykdančioji institucija - parapijos Taryba, o kontroliuojanti - revizijos komisija.

4.2. Visuotinį susirinkimą ne rečiau kaip vieną kartą per metus šaukia parapijos Taryba, kunigas, o, prireikus - Konsistorija, apie tai prieš mėnesį iki susirinkimo paskelbdami pamaldose. Visuotiniam susirinkimui pirmininkauja parapijos dvasininkas, o jam pavedus, parapijos Tarybos pirmininkas. Prireikus, visuotiniam susirinkimui gali pirmininkauti Konsistorijos įgaliotas atstovas.

4.3. Parapijos visuotiniame susirinkime priimti nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja dauguma susirinkime dalyvaujančių parapijos narių.

4.4. Parapijos visuotinis susirinkimas išrenka 3 metams parapijos Tarybą, kurios narių skaičių jis ir nustato. Kandidatus į parapijos Tarybos narius siūlo parapijos dvasininkas ir parapijiečiai. Parapijos Taryba patvirtinama Konsistorijoje. Ankstesnioji parapijos taryba ne vėliau kaip per vieną mėnesį aktu perduoda parapijos turtą naujai išrinktai parapijos Tarybai. Nauja parapijos Taryba paskelbiama per artimiausias pamaldas ir kunigo įvedama tarnystėn.

4.5. Parapijos Tarybą sudaro: pirmininkas, pavaduotojas, sekretorius, finansininkas ir nariai. Tarybos posėdžiuose su patariamuoju balsu gali dalyvauti diakonijos, jaunimo, evangeliškojo švietimo, moterų komiteto ir kitų prie parapijos įsikūrusių organizacijų atstovai.

4.6. Visuotinis susirinkimas išrenka parapijos revizijos komisiją, kurią sudaro pirmininkas, sekretorius ir narys. Parapijos revizijos komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja bent 2 nariai. Posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Parapijos revizijos komisija ne rečiau kaip vieną kartą per metus patikrina parapijos turtą ir patikrinimo aktą pateikia visuotiniam parapijos susirinkimui.

4.7. Parapijos visuotiniame susirinkime išrinktoji parapijos Taryba ir revizijos komisija, pirmininkaujant parapijos dvasininkui, pirmajame posėdyje pasiskirsto pareigas.

4.8. Parapijos visuotinis susirinkimas išklauso ir aptaria parapijos Tarybos pirmininko, finansininko, revizijos komisijos pirmininko ir parapijos kunigo ataskaitinius pranešimus apie parapijos veiklą.

4.9. Parapijos visuotinis susirinkimas, apsvarstęs parapijos Tarybos ir parapijos revizijos komisijos veiklą, gali jas perrinkti nepasibaigus kadencijai. Jei parapijos Taryba ir revizijos komisija po 3 metų neperrenkama, ji tęsia savo darbą iki bus išrinkta nauja Taryba, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

4.10. Parapija visuotinio susirinkimo nutarimu gali nutraukti savo veiklą, kai visuotiniame parapijos susirinkime dalyvauja ne mažiau 2/3 parapijos narių bei įgaliotas Konsistorijos atstovas. Nutarimas yra teisėtas, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių visuotiniame susirinkime.

5. PARAPIJOS TARYBA

5.1. Tarybos posėdžiams pirmininkauja parapijos dvasininkas arba Tarybos pirmininkas, kartais, jiems pavedus, vienas iš Tarybos narių. Posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių, kai buvo kviesta dalyvauti visa Taryba.

5.2. Už nekilnojamąjį ir visą kitą turtą atsako parapijos Tarybos pirmininkas, o už pinigines lėšas - parapijos kasininkas. Parapijos Taryba gali samdyti turtui valdyti specialistą arba valdybą, kurie būtų visiškai atsakingi už jiems perduotą parapijos turtą ir privalėtų atsiskaityti parapijos Tarybai. Tokio specialisto ar valdybos teisės ir pareigos nustatomos jų sutartimi su parapijos Taryba, kurią jos nutarimu pasirašo parapijos Tarybos pirmininkas.

5.3. Parapijos Taryba kartu su dvasininku rūpinasi, kad jiems pavestoje parapijoje būtų laikomasi šio Statuto, Sinodo, Konsistorijos ir Vyskupo nurodymų.

5.4. Parapijos Tarybos teisės ir pareigos:

a) plėsti evangeliškąją misiją, žadinti ir ugdyti evangelikų tikėjimą bei krikščionišką gyvenimą;

b) kartu su dvasininku atstovauti parapijai;

c) rūpintis bažnyčios ūkiu ir jį tvarkingai išlaikyti;

d) sudaryti sutartis dėl bažnyčių pastatų, Bažnyčios turto atgavimo bei naudojimo, taip pat, raštu gavus išankstinį Konsistorijos sutikimą, išnuomoti, parduoti, dovanoti arba perduoti pagal panaudos sutartis Bažnyčios turtą;

e) rinkti aukas pamaldų metu ir kitais parapijos Tarybos nustatytais būdais;

f) sudaryti parapijos metinę sąmatą ir panaudotų lėšų apyskaitą;

g) skirti iš surinktų aukų ir išnuomotų patalpų atitinkamą dalį [ne mažiau 5%] Konsistorijai ir jos įstaigoms išlaikyti; nuo bažnyčios turto nuompinigių skirti atitinkamą dalį [ne mažiau 5%] – LELB struktūriniam fondui;

h) sudaryti darbo sutartis ir jas nutraukti;

i) kontroliuoti prie parapijos įkurtų kultūros, labdaros ir kitų draugijų veiklą;

j) sudaryti tikslines komisijas, diakoninę tarnybą, organizuoti parapijiečių mokymą (sekmadieninę mokyklą, Biblijos studijas), jaunimo darbo grupes, vaikų ir jaunimo stovyklas, leisti parapijos laikraštį ir kt.

k) rinkti kartu su revizijos komisija atstovus į Sinodą.

l) kartu su dvasininku pateikti Konsistorijai tvirtinti pamaldų skaičių ir laiką;

m) suderinus su kunigu, kviesti Konsistorijos žinioje esantį kitą dvasininką atlikti kunigo pareigas tuo atveju, jei parapijos dvasininkas išvykęs arba jis pats negali šių pareigų atlikti;

n) išrinkti parapijos seniūnus, kurie padeda parapijos tarybai ir kunigui;

o) prižiūrėti parapijos ribose esančias evangelikų liuteronų kapines.

5.5. Parapijos Taryba ir revizijos komisija atsiskaito visuotiniam parapijos susirinkimui ir Konsistorijai;

5.6. Finansinė apskaita vedama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

5.7. Įsikūrus naujai parapijai, parapijos dvasininkui išvykus, susirgus, mirus, parapija renkasi kunigą iš Konsistorijos žinioje esančių dvasininkų. Jeigu esantis dvasininkas parapijai yra nepriimtinas, parapijos Taryba sukviečia visuotinį susirinkimą ir, jame dalyvaujančių parapijiečių balsų daugumai pritariant, gali prašyti Konsistorijos jį pakeisti. Susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja dauguma parapijos narių.

6. SINODAS

6.1. Sinodas išreiškia Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios valią. Jis priima Bažnyčios įstatymus bei nuostatus, galutinai sprendžia visus bažnytinio gyvenimo reikalus. Eilinis Sinodas šaukiamas kas 3-eji metai, o neeilinis - ypatingais atvejais.

6.2. Sinodo nariai (sinodalai) yra Vyskupas, visi Konsistorijos žinioje esantys dvasininkai, Konsistorijos ir jos revizijos komisijos nariai bei delegatai iš parapijų (iki 500 narių - 1 delegatas, nuo 500 iki 1000 - 2 delegatai, nuo 1500 – 3 delegatai), Teologijos Katedros atstovas, Jaunimo Centro atstovas. Sinode dalyvauja Konsistorijos kviesti svečiai.

6.3. Sinodą kviečia Konsistorija, jį atidaro Vyskupas, o jam vadovauja sinodo narių išrinktas prezidiumas.

6.4. Sinodas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Sinodo narių. Rinkimai ir nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvaujančių sinodo narių.

6.5. Renkant Vyskupą jei yra daugiau nei 2 kandidatai, balsavimas vyksta dviem etapais. Į antrą etapą patenka du daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Jei pirmajame etape už vieną iš kandidatų balsavo daugiau nei pusė kandidatų, tai antrasis etapas nevyksta (t.y. kandidatas laikomas išrinktu.) Antrajame etape laimėjusiu laikomas tas kandidatas, už kurį balsavo daugiau nei pusė Sinode dalyvaujančių sinodalų. Rinkimai vyksta slaptai.

6.6. Sinodas:

a) tvirtina savo darbotvarkę ir reglamentą;

b) aptaria ir tvirtina Vyskupo pranešimą apie Bažnyčios gyvenimą ir veiklą;

c) keičia, papildo ir tvirtina Bažnyčios Statutą bei leidžia su Statutu suderintus bažnytinius norminius aktus, kunigų tarnystės nuostatus ir kt.;

d) keičia Agendos numatytą tvarką, tvirtina naują Agendą ir liturginių veiksmų nuostatus, giesmynų ir Biblijos vertimų pataisymus bei naujus vertimus arba paveda tai atlikti Konsistorijai;

e) aptaria ir tvirtina Konsistorijos ir jos revizijos komisijos ataskaitas;

f) pratęsia Vyskupo įgaliojimus arba renka naują Vyskupą iš bažnyčioje tarnaujančių ordinuotų kunigų 9 metų kadencijai.

g) renka 6 metams 11 asmenų Konsistoriją (Konsistorijoje turi būti ne mažiau kaip 2/3 dvasininkų) ir du Konsistorijos kandidatus (vienas kandidatų turi būti pasaulietis, o kitas - dvasininkas) dalyvaujančius Konsistorijos posėdžiuose patariamuoju balsu. Konsistorijos nariai pirmame posėdyje pareigomis pasiskirsto taip: 2 prezidiumo nariai, sekretorius, finansininkas, 7 nariai. Vyskupas yra Konsistorijos pirmininkas.

h) renka 6 metams revizijos komisiją iš 3 asmenų ir 1 kandidato, kurie pirmajame posėdyje pasiskirsto pareigomis;

i) nustato Bažnyčios santykius su kitomis Bažnyčiomis ir tarptautinėmis religinėmis organizacijomis;

j) nagrinėja pareiškimus bei skundus ir priima sprendimus;

k) skelbia deklaracijas ir rezoliucijas Bažnyčios klausimais.

l) Konsistorijos teikimu priima nutarimus parduoti, išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartis parapijų arba Bažnyčios vardu įregistruotą ir neįregistruotą turtą.

7. KONSISTORIJA

7.1. Konsistorija kartu su parapijomis turi, valdo Bažnyčios turtą ir juo disponuoja, rūpinasi jo atgavimu ir parapijų atnaujinimu. Ji parapijos Tarybai prašant priima nutarimus parduoti, išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartis parapijų arba Bažnyčios vardu įregistruotą ir neįregistruotą turtą. Tokius nutarimus gali priimti ir parapijų Tarybos, iš anksto raštu gavusios Konsistorijos sutikimą.

7.2. Konsistorijos prezidiumas reprezentuoja Konsistoriją. Jį sudaro Vyskupas ir 2 prezidiumo nariai, kurie, prireikus, kolegialiai pavaduoja Vyskupą vykdydami jo administracines pareigas.

7.3. Konsistorijos plenarinius ir prezidiumo posėdžius rengia ir jiems vadovauja Konsistorijos pirmininkas - Vyskupas. Juose patariamuoju balsu gali dalyvauti ir Konsistorijos revizijos komisija. Posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 nariai. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pasiūlymas atmetamas. Posėdžių protokolai surašomi protokolų knygoje.

7.4. Esant laisvai prezidiumo nario vietai, Konsistorija plenariniame posėdyje iš Konsistorijos narių išrenka kitą prezidiumo narį, o į laisvą Konsistorijos nario vietą išrenka kitą narį iš kandidatų.

7.5. Konsistorija yra LELB struktūrinio fondo steigėja.

7.6. Rūpinasi evangelikų liuteronų Bažnyčios padėties restitucija.

7.7. Konsistorija turi antspaudą su Vytimi ir įrašu: Lietuvos evangelikų liuteronų Konsistorija.

7.8. Konsistorija plenariniuose posėdžiuose:

a) tvirtina prezidiumo nutarimus;

b) leidžia potvarkius ir instrukcijas Bažnyčios veiklai ir bažnytinėms organizacijoms bei jų darbuotojams;

c) tvirtina dvasininkus parapijoms;

d) rūpinasi dvasinių darbuotojų paruošimu ir sudaro bažnyčios darbuotojų ir tikybos mokytojų kvalifikacinių kursų programą bei egzaminų komisiją, ruošia teologijos seminarus;

e) nagrinėja kartu su parapija skundus prieš ordinuotus ir neordinuotus bažnyčios tarnautojus, prireikus - kaltuosius perkelia į kitą parapiją arba atleidžia iš pareigų (suspenduoja);

f) registruoja parapijas ir jų įstatus. Nustato kunigui aptarauti skirtos parapijos ribas ir sprendžia klausimus apie kunigo veiklą parapijoje ir už Bažnyčios ribų;

g) rengia dvasininkų ir parapijiečių referendumus svarbiausiais Bažnyčios gyvenimo klausimais;

h) aptaria dvasinės literatūros įsigijimo, leidybos ir platinimo bei bažnytinių reikmenų gamybos klausimus;

i) sudaro tikslines komisijas;

j) sudaro ir tvirtina liturginių veiksmų nuostatas, konfirmantų mokymo ir tikybos mokymo programas, kartu su parapijų diakoninėmis tarybomis organizuoja Bažnyčios diakoninę veiklą ir darbą su vaikais bei jaunimu;

k) apdovanoja Bažnyčios darbuotojus, skirdama jiems ženklus, titulus;

I) po 10 metų nepriekaištingos tarnystės bažnyčioje kunigas Konsistorijos sprendimu gali būti apdovanotas sidabriniu kryžiumi.

II) nusipelnę bažnyčiai asmenys gali būti apdovanoti padėkos raštais.

III) ypatingai nusipelnusiems LELB asmenims gali būti suteiktas Konsistorijos garbės nario vardas.

l) stebi, kad pamaldos parapijose vyktų reguliariai;

m) tvirtina nuostatus apie Vyskupo, kunigų, diakonų ir kitų bažnytinių darbuotojų teises ir pareigas, jų aprangą ir insignijas;

n) likus 6 mėnesiams iki Sinodo, sudaro Sinodo rengimo komisiją Statutui ruošti, nominacijų ir kitiems klausimams nagrinėti.

o) Konsistorija turi teisę panaikinti Vyskupo sprendimus, priimtus vykdant administracines ūkines funkcijas.

p) Konsistorijos pirmininkas ir revizijos komisijos pirmininkas ne rečiau kaip vieną kartą per metus Konsistorijos posėdyje, kuriame gali dalyvauti visi kunigai, pateikia Konsistorijos finansinės ūkinės veiklos ataskaitą.

8. REVIZIJOS KOMISIJA

8.1. Revizijos komisijos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip 1 kartą per metus. Jie yra teisėti, jeigu juose dalyvauja 2 nariai. Posėdžiuose turi dalyvauti Konsistorijos finansininkas.

8.2. Revizijos komisijos teisė ir pareiga periodiškai revizuoti parapijų Tarybų, diakoninių ir kitų bažnytinių organizacijų bei ūkinės veiklos įmonių ir bendrovių, o taip pat Konsistorijos ir jų darbuotojų veiklą, kasos knygas ir dokumentus bei jų žinioje esančias vertybes. Revizijos komisija turi teisę sustabdyti Statuto neatitinkančius nutarimus ir pateikti juos svarstyti pakartotinai Konsistorijos plenariniame posėdyje.

9. BAŽNYČIOS DVASINIAI DARBUOTOJAI

9.1. Parapijos gyvenimo ir sielovados vadovas yra kunigas, kurį išlaiko parapija. Už savo darbą kunigas yra atsakingas Dievui, savo parapijai, Konsistorijai, Vyskupui, Sinodui. Parapijos kunigui prižiūrint gali tarnauti diakonas, prireikus - antras kunigas vikaras. Dvasininkai pagal pareigas pastoracinėje veikloje yra skirstomi:

a) kunigas administratorius (klebonas) – vadovauja visam parapijos gyvenimui;

b) vikaras (jaunesnysis parapijos kunigas) – tarnauja parapijoje, vadovaujamas kunigo administratoriaus (klebono), ir atsiskaito už darbą kunigui administratoriui (klebonui);

c) dekanas – Konsistorijos paskirtas kunigas grupei kunigų ir parapijų administruoti;

d) kapelionas – Konsistorijos paskirtas kunigas sielovadai kariuomenėje, kalėjimuose, ligoninėse, mokyklose ir kt.

9.2. Kunigu gali tapti aukštąjį teologinį išsilavinimą turintis diakonas, atlikęs ne mažiau kaip vienerių metų teologinę praktiką bei turintis teigiamą tos parapijos rekomendaciją, Konsistorijoje išlaikęs egzaminą ( pro ministerio ) ir gavęs Konsistorijos leidimą, kad jis gali būti Vyskupo ordinuotas.

9.3. Diakonu gali tapti parapijietis, studijuojantis teologiją ir Vyskupo įvestas tarnystėn. Diakonas gali praktikuoti sakyti pamokslus vienoje iš bažnyčių, bet pamokslai turi būti parašyti ir parapijos kunigo peržiūrėti. Diakono dvasinis ir administracinis vadovas yra parapijos kunigas administratorius (klebonas) ir Vyskupas.

9.4. Kunigai, pritarus Konsistorijai ir parapijos Tarybai, gali įjungti į darbą dar neordinuotus, teologiją studijuojančius parapijiečius, seniūnus, diakonus, sakytojus, lektorius, katechetus, kantorius, diakoninės tarnybos darbuotojus. Jų dvasinis vadovas yra kunigas.

9.5. Dvasininkai gali atlikti religines apeigas ir kitoje parapijoje, jei juos kviečia tos parapijos kunigas.

9.6. Dvasininkai prižiūri, kad jų parapijose neveiktų klaidinantys tikėjimo skelbėjai, ardą tvarką ir nukrypstą nuo Bažnyčios mokslo.

9.7. Vyskupas ne rečiau kaip vieną kartą per metus šaukia kunigų konferenciją, kurioje dalyvauja visi Konsistorijos žinioje esantys dvasininkai. Konferencijoje svarstomi bažnytiniai, teologiniai ir teisiniai klausimai bei liturginių veiksmų nuostatai. Priimti pasiūlymai ar nutarimai pateikiami Konsistorijai.

9.8. Vyskupas:

a) Vyskupas yra Bažnyčios aukščiausiasis dvasinis ir administracinis vadovas bei Konsistorijos pirmininkas ir kunigų sielovadininkas;

b) kviečia Konsistorijos prezidiumo ir Konsistorijos plenarinius posėdžius ir jiems vadovauja

c) atstovauja evangelikų liuteronų Bažnyčiai valstybiniuose, tarptautiniuose ir tarp-konfesiniuose santykiuose;

d) ordinuoja dvasininkus, šventina bažnyčias ir kitus paminklus bei įveda tarnystėn Bažnyčios darbuotojus;

e) vadovauja Teologijos seminarui ir Konsistorijos egzaminų komisijai;

f) vizituoja parapijas, rašo įsakymus, siunčia sveikinimo laiškus, ganytojiškus raštus;

g) suderinus su parapija ir Konsistorija, skiria dvasininkams atostogas;

h) rūpinasi, kad dvasininkai vykdytų Sinodo ir Konsistorijos nutarimus.

i) Vyskupas turi gauti Konsistorijos pritarimą, sprendžiant šiuos klausimus: kunigų ordinacija; turtiniai sandoriai, kurių suma viršija 4000 Lt.

j) Vyskupas, pritariant Konsistorijai, gali deleguoti dalį administracinių funkcijų prezidiumo arba Konsistorijos nariui, arba samdomam specialistui.

9.9. Vyskupas turi teisę sustabdyti bet kurį Konsistorijos nutarimą ir pavesti spręsti nagrinėjamą klausimą iš naujo Konsistorijai arba Sinodui, kuris šaukiamas per 3 mėnesius.

9.10. Vyskupą išlaiko Bažnyčia.

9.11. Vyskupui mirus arba išeinant į poilsį, Konsistorijos plenariniame posėdyje jo administracines pareigas pavedama vykdyti kolegialiai Konsistorijos prezidiumo nariams. Naujo vyskupo rinkimams per vienerius metus šaukiamas neeilinis Sinodas.

10. BAŽNYČIOS TURTAS

10.1. Martynas Liuteris sako, kad Bažnyčios tikrasis lobis yra visų švenčiausioji Evangelija. Istorijos eigoje įsigytas ir materialus turtas: bažnyčios bei joms priklausantys kiti pastatai, inventorius, žemės plotai yra Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios nuosavybė, nors jis gali būti įregistruotas ir parapijų vardu.

10.2. Šį turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja parapijos sutartinai su Konsistorija. Sutartys dėl Bažnyčios pastatų nuomos kitoms religinėms konfesijoms sudaromos tik sutinkant Konsistorijai arba jų svarstymas gali būti pavestas Sinodui. Bažnyčios nekilnojamąjį turtą galima dovanoti, parduoti arba išnuomoti tik gavus Konsistorijos arba Sinodo sutikimą.

10.3. Už Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios Konsistorijai, parapijoms dovanotas priemones ir lėšas įsteigtos įmonės veikia pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir Konsistorijos patvirtintus įstatus. Šių įmonių likvidavimosi atveju visas jų turtas pereina Bažnyčiai. Jų pelnas naudojamas Bažnyčios reikalams.

10.4. Parapijai nutraukus veiklą, visas jos žinioje buvęs turtas lieka Bažnyčiai ir jį perima Konsistorija.

******************

Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios Statutas buvo priimtas 1955 metais gegužės 22 diną I pokariniame Sinode Kretingoje; 1976 metai birželio 20 dieną III pokariniame Sinode Tauragėje; 1990 metais liepos 28 dieną V Sinode Tauragėje; 1995 metais liepos 19 dieną VI Sinode Tauragėje; 2000 metais liepos 29 dieną VII Sinode Tauragėje; 2004 metais balandžio 24 dieną neeliniame Sinode Tauragėje, 2005 metais liepos 9 dieną IX Sinode Tauragėje.

TVIRTINU:

LIETUVOS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ

BAŽNYČIOS VYSKUPAS MINDAUGAS SABUTIS

AD 2006-01-14