Informacija

Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2017 metais

 

Po 1577 m. mirė Bernardas Holtorpijus, poetas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, vėliau Frankfurto prie Maino universiteteo profesorius. „Elegijos mirus Šviesiausiam vyrui daktarui Stanislovui Rapolioniui...“ („Elegia de obitu Clarissimi viri Stanislai Rapagelani...“, 1545 m.) autorius.

 

Gimė XVI a. pr.

 

Apie 1582 m. Enciūnuose (Stalupėnų aps.) gimė Kristupas Šteinas, padėjęs J. Rėzai parengti „Psalterą Dovydo“ (1625 m.). Ši knyga davė pradžią bendrinei rašomajai kalbai Prūsijoje, kuri parengė dabartinės lietuvių bendrinės kalbos ištakas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

 

Mirė 1625 m. Įsrutyje.

 

1617 m. Žabynuose (Darkiemio aps.) gimė Jurgis Šteinas, ev. liuteronų kunigas, giesmių vertėjas. Viena jo giesmė išspausdinta giesmyne (1685 m.).

 

Mirė 1699 m. ten pat.

 

1637 m. Klaipėdoje mirė Jonas Hopneris, jaunesnysis, eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Paskelbė epitalamą lotynų ir lietuvių kalbomis „Kristups yra vardas tavo“ (1634 m.), skirtą Kristupo Pretorijaus magistro laipsnio promocijos proga.

 

Gimė apie 1580 m. Įsrutyje.

 

1642 m. mirė Johannes Aldus, ev. liuteronų kunigas, 1613–1627 m. sakęs pamokslus Priekulėje, nuo 1628 m. – Klaipėdoje. L. Sengstocko „Giesmėms krikščioniškoms“ (1612 m.) sukūrė lottyniškai eiliuotą dedikaciją „Daugel šios žemės žmonių taip išaukština mėgstamą kalbą“.

 

Gimė apie 1580 m. Klaipėdoje.

 

Apie 1647 m. Žiliuose (Zaumarų vls., Ragainės aps.) gimė Frydrichas Pretorijus jaunesnysis, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė giesmių išspausdintų giesmyne (1705 m.) ir vėliau.

 

Mirė 1705 10 ten pat.

 

1652 m. Želvoje (Įsruties aps.) gimė Jonas Rikovijus, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė giesmių, paruošė D. Kleino giesmyno ir maldyno 1685 m. leidimą.

 

Mirė 1703 09 29 Vėluvoje.

 

Prieš 1662 m. gimė Baltramiejus Šulcas, išvertęs B. Zandeno katekizmą „Krikščioniškas susikalbėjimas“ (1694 m.). Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

 

Mirė 1710 09 28 Rusnėje.

 

1662 m. Katniavoje (Stalupėnų aps.) mirė Jonas Kleinas, giesmių eiliuotojas. Trys jo verstos giesmės išspausdintos D. Kleino giesmyne. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

 

Gimė apie 1605 m. Tilžėje.

 

Apie 1672 m. Ragainėje gimė Jobas Naunynas, redagavęs N. Testamento 1727 m. leidimą, vertęs Bibliją. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

 

Mirė 1730 m. Tilžėje.

 

Apie 1682 m. Jurbarke (Įsruties aps.) gimė Kristupas Rebentišas, tikrinęs H. Lysiaus katekizmo (1722 m.) vertimą, vienas iš N. Testamento (1727 m.) vertėjų. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

 

Mirė 1724 11 06 Gumbinėje.

 

1687 (ar 1688) m. Įsrutyje mirė Frydrichas Partatijus, ev. liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, vertė į lietuvių kalbą ir pats eiliavo giesmes, lygino lietuvių kalbą su graikų kalba (surado apie 400 žodžių, tariamai kilusių iš graikų kalbos).

 

Gimė 1643 m. Laukiškoje.

 

1692 m. Galdapėje gimė Jokūbas Brodovskis, žymiausias XVIII a. Maž. Lietuvos žodynininkas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo. Sudarė rankraščiu likusį vokiečių–lietuvių ir lietuvių–vokiečių kalbų žodyną.

 

Mirė 1744 m. Trempuose (Darkiemio aps.).

 

1707 m. Maž. Lietuvoje gimė Jonas Henrikas Kuncmanas, leksikografas, giesmių eiliuotojas, ev. liuteronų kunigas. Sudarė rankraščiu likusį lietuvių kalbos žodynėlį, parašė giesmių.

 

Mirė 1755 11 27 Stalupėnuose.

 

1737 m. Jociškiuose (Kintų vls., Šilutės aps.) gimė Dovydas Gotfrydas Zudnachovijus, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Apie 1780 m. išleido giesmių rinkinėlį, vertė Prūsijos valdžios įsakus.

 

Mirė 1781 03 26 Karvaičiuose (Kuršių nerijoje, Klaipėdos aps.).

 

Apie 1797 m. greičiausiai Gastose (Pakalnės aps.) gimė Erdmonas Šesnakas, mokytojas, religinių raštų rengėjas, leidęs pirmą lietuvišką kalendorių Maž. Lietuvoje („Prūsiškos kalendros“).

 

Mirė 1864 05 17 Tilžėje.

 

1827 m. pastatytas dabartinės mūrinės Rusnės ev. liuteronų bažnyčios bokštas, kuri buvo pašventinta 1809 m., o 1994 08 21 dar restauruojamame pastate pašventintas altorius ir sakykla, minint pirmosios bažnyčios 575 m. jubiliejų (1419 m.).

 

1832 m. Tilžėje gimė Kristianas Barčas, mokytojas, Mažosios Lietuvos tautosakininkas, kultūros veikėjas, LLD narys. 1854 05 02 baigė Karalienės mokytojų seminariją. Svarbiausias darbas – lietuvių liaudies dainų rinkinys „Dainu balsai. Melodieen litauischer Volkslieder“ (t. 1-2, 1886, 1889 m., liet. k. 2000 m.). Tai didžiausias lietuvių liaudies dainų rinkinys (452 dainos su melodijomis), išleistas XIX a.

 

Mirė 1890 01 10 ten pat.

 

Po 1832 m. mirė Kristupas Gotlibas Vilkis (Wilke), ev. liuteronų kunigas, vertėjas.

 

Gimė 1766 m. Papelkiuose (Labguvos aps.).

 

1842 m. įkurta Vištyčio ev. liuteronų parapija. 1844 m. pastatyta akmeninė bažnyčia. Bažnyčios bokštas su kryžiumi ir vėjarodžiu pastatytas tik 1917 metais. 1937 m. pašventintas varpas, kurį dovanojo Klaipėdos krašto Gustavo Adolfo draugija. Parapija vėl įregistruota 1993 04 16, o 1994 07 08 sugrąžintas bažnyčios pastatas. 1995 08 20 pirmosios pamaldos atgautoje bažnyčioje (sovietmečiu buvo traktorių dirbtuvės, sandėlis). Naujai pašventinta 1998 08 30. Aptarnauja kun. Vaidas Klesevičius.

 

1852 m. Bredūnuose, netoli Pilupėnų (Stalupėnų aps.) mirė Endrikis Budrius, Mažosios Lietuvos literatas, tautosakos rinkėjas, kanklių meistras, vargonininkas, mokytojas.

 

Gimė 1783 m. Gastose.

 

Po 1852 m. JAV mirė Mauras Pucas, mokytojas, spaudos darbuotojas, dvisavaitinio leidinio „Lietuviškas prielaiškas“ redaktorius.

 

Gimė apie 1810 m. Žiliuose (Ragainės aps.).

 

1867 m. pastatyta dabartinė plytų ir akmens mūro Švėkšnos ev. liuteronų bažnyčia. 1931 m. pristatytas bokštas. Aptarnauja kun. Valdas Miliauskas.

 

Apie 1872 m. gimė Maksas Vėlaitis (Wehleit, žinutėje apie mirtį – Mikelis), vaistininkas Priekulėje, Plaškiuose, Žibuose. Išleido kn. „Naminis liekorius lietuviškųjų gyventojų išdotas nuo M. Wehleit“ (1894 m., got. ir lot. šriftu), dalis teksto lot. ir vok. kalbomis. Knygoje pateikta gydymosi, vaistų gaminimo, higienos, veterinarijos, sodininkystės patarimų. Tai pirmasis lietuviškas originalus ir praktinis gydymosi vadovėlis Maž. Lietuvoje. Jo verslą tęsė žmona Marta.

 

Mirė 1905 09 13 Žibuose (dab. Šilutė).

 

1887 m. Fišhauzene mirė Vilhelmas Leopoldas Merlekeris, ev. liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos religinių raštų rengėjas.

 

Gimė apie 1826 m. Gumbinėje.

 

1902 m. įkurta Ramučių ev. liuteronų parapija. 1900 m. pastatyta laikina bažnytėlė. 1929 12 16 pašventinta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1948 09 14 d. įregistruota parapija. Aptarnauja kun. Remigijus Šemeklis.

 

1912 m. Lietuvoje gimė Konstantinas Heinrichas Schmidt (Šmitas), studijavo VDU, iki 1941 m. Kudirkos Naumiesčio ev. liuteronų kunigas.

 

Mirė 1971 m. Vokietijoje.

 

1917(?) m. Mielaukiuose (Labguvos aps.) mirė Frydrichas Penčiukas, ev. liuteronų kunigas, spaudos darbuotojas, vertėjas.

 

Gimė 1861 m. Maž. Lietuvoje.

 

Po 1917 m. mirė Jurgis Rėžaitis, mokytojas, liet. visuom. veikėjas, tautosakos rinkėjas Pilkalnio aps.

 

Gimė 1852 04 12.

 

1942 m. išspausdintas bendras ev. reformatų ir liuteronų „Giesmynas su maldomis“, bet dėl konservatyviai kalbos požiūriu nusiteikusių liuteronų neprigijo.

 

Apie 1957 m. galutinai nugriauta nukentėjusi per II pasaulinį karą Paleičių ev. liuteronų bažnyčia (pašventinta 1906 07 01). 1899 m. buvo įsteigta Paleičių (Šilutės aps.) parapija, kuri neatkurta.

 

1972 m. pirmą kartą po karo Lietuvoje išspausdintas Naujasis Testamentas (vertė kat. kunigas Vaclovas Aliulis, talkino kunigas Jonas Kalvanas), 1988 09 – II-oji pataisyta Naujojo Testamento ekumeninė Romos katalikų laida.

 

 

 

2017 m. sausis

 

 

 

1537 01 03 pasirodė „Šmalkadeno nuostatai“, viena iš pagrindinių liuteroniško tikėjimo išpažinimo knygų, kurioje Martynas Liuteris apibendrino reformacijos mokymą.

 

1687 01 03 Torunėje mirė Kristupas Hartknochas, Prūsijos istorikas, namų mokytojas Kaune, 1665 ar 1666–1667 m. Vilniaus ev. liut. mokyklos rektorius ir kunigas adjunktas (pagalbininkas).

 

Gimė 1644 m. Jablonkoje, netoli Ortelsburgo (dab. Lenkija).

 

1992 01 05 Kaune įkurtas LELB Komunikacijos ir leidybos centras „Kelias“ (vad. Jonas Klėmanas). 1998–2005 m. veikė Tauragėje (direkt. Gintautas Poška). Vėliau dalį centro funkcijų perėmė LELB Konsistorijos 2008 m. spalį įsteigta VšĮ „Augustana“ (direkt. Gintaras Šiaudinis).

 

1922 01 06 Stonaičiuose (Saugų vls., Šilutės aps.) gimė Ernestas, Ernstas (Rimtis) Martynas Kavolis, vyresn. mokytojas, mokyklos vedėjas, vertėjas. Kartu su Hermannu Buddensiegu iš liet. į vok. kalbą išvertė 3 kn.: K. Donelaičio „Metus“, D. Poškos „Mužiką Žemaičių ir Lietuvos“ ir A. Baranausko „Anykščių šilelį“. Vertė ir kitų liet. poetų eil. ir kt.

 

Mirė (per operaciją) 1978 04 23 Heidelberge (Vokietija). Palaidotas šalia tėvų Mueckenloche, kur nuo 1954 m. iki mirties buvo pradžios mokyklos vedėjas.

 

1547 01 08 Karaliaučiuje anonimiškai išleista pirmoji lietuviška knyga „Katekizmuso prasti žodžiai“ (79 p., gotišku šriftu, 200-300 egz. tiražu, po 1 egz. saugoma Vilniaus ir Torunės un-tų bibliotekose bei privačioje kolekcijoje), kurią parengė Martynas Mažvydas (vardas ir pavardė įrašyta akrostichu MARTJNVS MASVJDJVS jo lietuviškos prakalbos 3-9 eilutėse). Katekizmą sudaro lotyniškas ketureilis, Karaliaučiaus universiteto rektoriaus lotyniška pratarmė, M. Mažvydo eiliuota lietuviška prakalba, trumpas elementorius, 5 dalių katekizmas ir 11 giesmių su gaidomis.

 

1957 01 09 Karagandoje (Kazachstanas) mirė Endrius Borchertas, žymus Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, tremtinys.

 

Gimė 1891 11 26 Tilžėje.

 

1907 01 12 Bommelio Vitėje (dab. Klaipėda) gimė Martynas Gelžinis, visuomenės veikėjas, pedagogas, Mažosios Lietuvos tyrėjas.

 

Mirė 1990 10 14 Farmingdale (Niujorko vlst., JAV).

 

1907 01 15 mirė Kristofas Gotlybas Ernstas Polis (Pohl), raštijos darbuotojas, kun., Stalupėnų aps. ev. liuteronų superintendentas.

 

Gimė 1838 m.

 

01 15Klaipėdos krašto diena, kurią LR Seimas 2006 07 19 paskelbė atmintina diena.

 

1897 01 16 Juknaičiuose (Vyžių vls.) gimė Eduardas Simaitis, Mažosios Lietuvos lietuvių visuomenės veikėjas, Klaipėdos Donelaičio pradžios mokyklos vedėjas (1926–1932), 1932 02 27–06 06 Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas. Išleido Viliaus Bajoraičio ir Ernsto Grosso parengtą liet. liaudies dainų rinkinį su gaidomis „Dainos“ (1926 m.).

 

Mirė 1942 11 24 Oranienburge (Sachsenhauseno koncentracijos stovykloje, Brandenburgo žemė, Vokietija).

 

1772 01 17 Karaliaučiuje mirė Jonas Jokūbas Kvantas (Quandt), vyskupas, Karaliaučiaus universiteto profesorius, raštijos darbuotojas, oficialaus giesmyno (1732 m.) ir Biblijos (1735 ir 1755 m.) leidimo organizatorius, todėl giesmynas ir Biblija buvo vadinami jo vardu.

 

Gimė 1686 03 27 ten pat.

 

1992 01 17 Vilniuje įsteigta Lietuvos Biblijos draugija.

 

1667 01 18 Įsrutyje gimė Jonas Berentas (Behrendt), ev. liuteronų kunigas, vyskupas, vertėjas, parengęs naują oficialų giesmyną (1732 m.), redagavo pirmąjį Biblijos leidimą (1735 m.).

 

Mirė 1737 04 14 ten pat.

 

1857 01 19 Gros-Kärthene, Barštyno aps., gimė Frydrichas Albertas Cvekas (Zweck), vokiečių istorikas, Klaipėdos Luizės gimnazijos vyriausiasis mokytojas, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas, išleido knygą „Lietuva : Kraštotyra ir etnologija“ (1898 m.).

 

Mirė 1934 05 15 Karaliaučiuje.

 

1992 01 20 pasirašyta spaudai dviejų dalių konvoliutas Lietuvos evangelikų bažnyčios kalendorius 1991–1992 metams (XXIX ir XXX laida). Paskutinis LEBK leidinys.

 

1902 01 21 Berlyne mirė Ernstas Vichertas (Ernst Alexsander August George Wichert), teisininkas (dirbo teisėju Priekulėje, Karaliaučiuje ir kt.), vokiečių rašytojas, dramaturgas, parašęs kūrinių ir Mažosios Lietuvos tematika.

 

Gimė 1831 03 11 Įsrutyje.

 

1897 01 23 Vanaguose gimė Ieva Simonaitytė, prozininkė. Mokėsi savarankiškai, dirbo siuvėja, tarnavo įstaigose Klaipėdoje, nuo 1939 m. gyveno Kaune ir Vilniuje. Parašė romanus „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935 m.), „Pavasarių audroj“ (1938 m.), „Vilius Karalius“ (1939 m.), „Be tėvo“ (1941 m.), „Paskutinė Kūnelio kelionė“ (1971 m.), apysaką „Pikčiurnienę“ (1953 m.), autobiografinę trilogiją „... o buvo taip“ (1960 m.), „Ne ta pastogė“ (1962 m.), „Nebaigta knyga“ (1965 m.) ir kt. kūrinius. 2016 11 03 Seimas 2017 metus paskelbė Ievos Simonaitytės metais.

 

Mirė 1978 08 27 Vilniuje, palaidota Antakalnio kapinėse.

 

1912 01 23 Alkiškiuose gimė Edvinas Švageris, 1976 05 30 Alkiškių bažnyčioje įšventintas kunigu diakonu Būtingės parapijai, 1980 04 13 ten pat – kunigu. Aptarnavo dar ir kitas latviškas liuteronų Žeimelio, Skuodo, Biržų parapijas, Mažeikių bei Šiaulių tikinčiųjų grupes. LELB Konsistorijos narys (1983–1990).

 

Mirė 2001 02 04 Alkiškiuose (Akmenės raj.), palaidotas šalia bažnyčios.

 

1922 01 24 Pašyšiuose (Šilokarčemos aps.) mirė Kristupas Butkeraitis, klimkiškis sakytojas, Prūsijos landtago (1898–1903) deputatas.

 

Gimė 1839 02 09 ten pat. [nustatyta gimimo vieta ir data]

 

1742 01 28 Nibudžiuose (Gumbinės aps.) gimė Kristijonas Gotfriedas Cipelis, ev. liuteronų kunigas, rinkęs lituanistinę medžiagą, padėjęs Liudvikui Rėzai parengti NT (1816 m.) leidimą.

 

Mirė 1815 02 11 ten pat.

 

1912 01 28 Sodeikiuose (Gumbinės aps.) gimė Otto Augustas Šneideraitis (Schneidereit), kraštotyrininkas, spaudos bendradarbis, kn. „Prūsai“ (liet. leid. 1989 m. Vilniuje, vok. „Die Prussen und der Deutsche Orden“ 1994 m. Berlyne) ir autobiografinės kn. „Zwischen zwei Weltkriegen. Eine Jugend in Ostpreuβen“ (vok. k., 1999 m.) autorius.

 

Mirė 2003 m. Vokietijoje.

 

 

 

2017 m. vasaris

 

 

 

1927 02 02 Šinkaučiškyje (Pakruojo raj.) gimė Mečislovas Bekeris, mokytojas, Batakiuose 1988 03 20 pašventintas diakono tarnystei, 1989 04 16 ten pat įšventintas ev. liuteronų kunigu diakonu. Rašė eiles ir giesmes. Aptarnavo Šiaulių, Panevėžio, Radviliškio, Kelmės ir Joniškio atsikuriančias parapijas.

 

Mirė 1993 07 18 Šiauliuose.

 

1952 03 02 Barnaule [patikslinta] (Altajaus kraštas, Rusija) mirė Adomas Brakas, dailininkas, publicistas, pedagogas, visuomenės veikėjas, 1941 m. Sibiro tremtinys.

 

Gimė 1886 04 05 Einoruose [patikslinta gimimo vieta] (1896 10 12 prijungti prie Stančių, Kretingalės vls., Klaipėdos aps.).

 

1912 02 03 Mozūriškiuose (Trušelių vls., Klaipėdos aps.) gimė Jurgis Lampsatis, pedagogas, choro dirigentas Klaipėdos krašte ir išeivijoje.

 

Mirė 2011 03 18 Berlyne. Palaidotas Čikagos Tautinėse lietuvių kapinėse.

 

1972 02 07 pasirodė dešimtasis Lietuvos TSR evangelikų bažnyčios kalendorius 1972 metams.

 

1997 02 07 Vilniuje mirė Arvedas Kybrancas, architektas, lietuvininkų veikėjas, pagal jo interjero projektą įrengta Klaipėdos laikrodžių muziejaus ekspozicija ir kt. objektai.

 

Gimė 1930 07 23 Klaipėdoje, banko darbuotojo Jono Kybranco šeimoje.

 

1752 02 10 Kalnininkuose (Šilokarčiamos aps.) mirė Kristupas Šperberis, mokytojas, ev. liuteronų kunigas, išvertęs dalį Biblijos (1735 m.).

 

Gimė 1674 08 5 Įsėje (Pakalnės aps.).

 

1987 02 11 pasirodė Lietuvos evangelikų bažnyčios kalendorius 1987 metams (25-oji laida).

 

1872 02 12 Vanaguose (Agluonėnų vls., Klaipėdos aps.) gimė Jurgis Arnašius, spaudos veikėjas, literatas.

 

Mirė 1934 06 23 Klaipėdoje.

 

1907 02 13 Smeltėje (prie Klaipėdos) gimė Martynas Bumbulis, studijavo teologiją VDU (baigė 1931 06 09), kunigavo Vištyčio ev. liuteronų parapijoje (1930–1941). 1941 m. pasitraukė į Vokietiją, 1944 m. buvo pašauktas į kariuomenę, sužeistas. Po ligoninės dirbo vadovu paliegėlių namuose, trumpai iki pensijos pas amerikiečius buhalteriu ir vertėju.

 

Mirė 1992 03 06 Hattersheime prie Maino (prie Frankfurto, VFR).

 

1817 02 14 Tilžėje gimė Karolis Rudolfas Jakobis, ev. liuteronų kunigas, pedagogas, kalbininkas, pirmasis Lietuvių literatūrinės draugijos pirmininkas.

 

Mirė 1881 02 24 Klaipėdoje.

 

1902 02 14 Govindpure (Indija) gimė Martynas Fricas Petras Lokys, ev. liuteronų kunigas, chorvedys, literatas, vienas iš 11 misionieriaus Kristupo Lokio vaikų. 1931 06 09 baigė VDU. Kunigavo Virbalyje, Plaškiuose, Šv. Jokūbo parapijoje (1935–1939) Klaipėdoje.

 

Mirė 1939 08 27 Klaipėdoje.

 

1497 02 16 Bretene (Badenas, Vokietija) gimė Pilypas Melanchtonas, bažnyčios reformatorius, artimiausias Martyno Liuterio bendradarbis, Augsburgo konfesijos (1530 m.) autorius, giesmių „Dėkui Tau, Dieve, sėdintis aukštybėj“, „Pagarbinkime Dievą Sutvėrėją“ autorius.

 

Mirė 1560 04 19 Vitenberge (Vokietija).

 

1857 02 17 Pašlaičiuose (Girėnų vls., Ragainės aps.) gimė dr. Johanes Abromaitis (Johannes Abromeit), Mažosios Lietuvos ir Rytprūsių floros tyrėjas, Karaliaučiaus universiteto botanikos profesorius.

 

Mirė 1946 01 19 Jenoje (Tiuringijos žemė, Vokietija).

 

1877 02 19 Kisiniuose (Gelžinių vls., Klaipėdos aps.) mirė Jonas Ferdinandas Kelkis (Kelch), mokytojas, jurkūniškis sakytojas, raštijos darbuotojas, vertėjas, redaktorius.

 

Gimė 1801 06 10 Piktupėnuose (Tilžės aps.).

 

1942 02 19 Tilžėje mirė Jokūbas Stiklorius (Stikliorius), mokytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, spaustuvininkas.

 

Gimė 1871 07 25 Kaušeliuose (Puknių vls., Ragainės aps.).

 

1582 02 21 Karaliaučiuje mirė Jonas Kirtoforas, ev. liuteronų kunigas, M. Mažvydo bendradarbis, giesmės vertėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

 

Gimė apie 1510 m. ten pat.

 

1682 02 21 Johannisburge (Rytprūsiai) gimė Jonas Arnoldas Paulis, mokytojas, vienas iš H. Lysiaus katekizmo (1722 m.) vertimo tikrintojų, apie prūsų kalbą paskelbė studiją (1732 m.), teologas, Klaipėdos superintendentas.

 

Mirė 1741 03 13 Klaipėdoje.

 

1862 02 24 Klaipėdoje mirė Julius Liudvikas Vyneris (Wiener), turtingas žydų tautybės pirklys, vienas iš didžiausių Klaipėdos miesto mecenatų.

 

Gimė 1795 04 01 Dancige.

 

1967 02 24 Niujorke (JAV) mirė Otas Dovydas Tolišius (Otto David Tolischus), žurnalistas, redaktorius. Parašė knygas „Jie troško karo“ („They Wanted War“, 1940 m .), „Tokijo užrašai“ („Tokyo Record“, 1943 m.), „Žvelgiant japonų akimis“ („Through Japanese Eyes“, 1945 m.). 1939 m. apdovanotas prestižine Pulitzerio premija (geriausio užsienio korespondento nominacija). Jono Tolišiaus brolis.

 

Gimė 1890 11 20 Skirvytėlėje (Skirvytės vls., Pakalnės aps.).

 

1977 02 24 pasirodė Lietuvos TSR evangelikų bažnyčios kalendorius 1977 metams, kuriame išspausdintas pakeistas Statutas.

 

1987 02 24 Flomersheime, prie Frankentalio (Vokietija) nuo širdies smūgio mirė Jurgis Adolfas Jaudžimis, mokytojas, ev. liuteronų kunigas Kalvarijoje (1940–1941). 1941 m. persikėlė į Vokietiją, nuo 1945 m. kunigavo Langendembach/Tiuringijoje ir Poessneck/Tiuringijoje (1950–1959), 1959 m. pabėgo į VFR. 8 metus kunigavo Ludwigshaven/Rhen, po to vienoje parapijoje Franketnhalyje iki 1978 m. (iki pensijos). Palaikė glaudžius ryšius su studijų draugais Lietuvoje, skaitė lietuviškus evangelikų išeivijos laikraščius.

 

Gimė 1908 07 10 Pipiruose (Trušelių vls., Klaipėdos aps.).

 

 

 

2017 m. kovas

 

 

 

1587 03 ?? Pilupėnuose (Įsruties aps.) mirė Mikalojus Blotnas vyresnysis, giesmių eiliuotojas. Kunigavo. Viena jo giesmė išspausdinta M. Mažvydo ir L. Zengštoko giesmynuose.

 

Gimė apie 1530 m. greičiausiai Lietuvoje.

 

1942 03 ?? Sachsenhauseno koncentracijos stovykloje (Oranienburgas, Vokietija) mirė Jonas Toleikis (Taleikis), Klaipėdos krašto politikos ir visuomenės veikėjas, krašto policijos direktorius.

 

Gimė 1895 07 02 Šyšoje (Šilutės aps.).

 

1892 03 02 Berlyne mirė Otto Glagau, vokiečių žurnalistas, paskelbęs kelionių įspūdžių po Mažąją Lietuvą.

 

Gimė 1834 02 16 Karaliaučiuje.

 

1932 03 02 Karceviškiuose (Plaškių vls., Pagėgių aps.) gimė Aldona Gustas, poetė, dailininkė, nuo 1945 m. gyvenanti Berlyne (Vokietija).

 

2012 03 05 Atlantoje (Džordžija, JAV) mirė Vilius Algirdas Trumpjonas, lietuvių išeivių bendruomenės, kultūros veikėjas, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėtojas, buvęs Čikagos „Tėviškės“ parapijos tarybos pirmininkas. Rėmė KU Evangeliškosios teologijos centrą, talkino rengiant MLE (2000–2009), organizavo MLE išleidimą ir platinimą išeivijoje. Rėmė MLEŽ. 2006 06 07 apdovanotas LR ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

 

Gimė 1936 11 30 Klaipėdoje.

 

1832 03 06 Trempuose (Darkiemio aps.) mirė Zigfridas Gustavas Ostermejeris, mokytojas, rinkęs lietuvių liaudies dainas, vertęs giesmes.

 

Gimė 1795 04 25 Viliūnuose (Pilkalnio aps.).

 

1992 03 06 Hattersheime prie Maino (prie Frankfurto, VFR) mirė Martynas Bumbulis, studijavo teologiją VDU (baigė 1931 06 09), kunigavo Vištyčio ev. liuteronų parapijoje (1930–1941). 1941 m. pasitraukė į Vokietiją, 1944 m. buvo pašauktas į kariuomenę, sužeistas. Po ligoninės dirbo vadovu paliegėlių namuose, trumpai iki pensijos pas amerikiečius buhalteriu ir vertėju.

 

Gimė 1907 02 13 Smeltėje (dab. Klaipėda).

 

1957 03 07 išspausdinta pirmoji pokarinė „Maldų ir giesmių knygelė“ (188 giesmės, 264 p.).

 

1902 03 08 Dauparuose (Dirvupių vls., Klaipėdos aps.) gimė Martynas Purvinas, pedagogas, mažlietuvių veikėjas. Parašė studiją „Klaipėdos krašto mokyklų draugijos istorija“ (išleista 1995 m.). Kauno VDU studentų draugijos „Mažoji Lietuva“ steigėjas ir pirmininkas (1928–1931). 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 m. gyveno JAV.

 

Mirė 1976 10 21 Čikagoje (JAV).

 

1967 03 10 Klaipėdoje gimė Ričardas Dokšas, 2006 03 12 įvestas diakonu Priekulės ev. liuteronų bažnyčioje, 2008 05 31 Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje ordinuotas kunigu ir įvestas antruoju parapijos dvasininku. Nuo 2009 m. spalio ir Polocko (Baltarusija) šv. apaštalų Petro ir Pauliaus ev. liuteronų parapijos klebonas. 2011 06 25 išrinktas LELB Konsistorijos nariu.

 

1917 03 11 Dumpiuose (Budelkiemio vls.) gimė Ieva Toleikytė-Adomavičienė, pedagogė, visuomenininkė, 1938 m. baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją, po to VDU Humanitarinių mokslų fakulteto vokiečių ir anglų k. skyrių. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į Kanadą. Buvo Toronto lietuvių ev. liuteronų parapijos tarybos sekretorė, pirmininkė, Mažosios Lietuvos moterų draugijos, Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio, Mažosios Lietuvos fondo valdybos narė, Lietuvių tautodailės instituto iždininkė, bendradarbiavo spaudoje. 2002 m. apdovanota DLK Gedimino ordinu – pirmoji mažlietuvė.

 

1992 03 14 Vilniuje įkurta K. Donelaičio draugija (2015 04 24 išrinktas pirm. Gintaras Skamaročius iš Marijampolės, draugijos garbės pirm. arch. Napaleonas Kitkauskas). Nuo 1992 m. gruodžio leidžiamas laikraštis, pradedant 2016 m. birželio numeriu 2 (215) – jau žurnalas „Donelaičio žemė“.

 

1862? 03 18 Virkytuose (Lapynų vls., Šilutės aps.) gimė Jurgis Mikšas, spaudos darbuotojas. Mokėsi Tilžės gimnazijoje, tarnavo valdiškose įstaigose. Redagavo „Aušrą“, leido „Nemuno sargą“.

 

Mirė 1903 05 01 Labguvoje.

 

1902 03 21 Kuršlaukiuose (Dovilų vls., Klaipėdos aps.) gimė Jurgis Sprogys, 1950 08 27 įšventintas Vanaguose kunigu diakonu, aptarnavo Vanagų, Saugų, Plikių, Kintų ir kt. ev. liuteronų parapijas.

 

Mirė 1967 08 31 Dvyliuose (Agluonėnų apyl., Klaipėdos raj.).

 

1842 03 23 Bendikuose (Kretingalės vls., Klaipėdos aps.) gimė Adomas Einaras, mokytojas, spaudos darbuotojas, vienas iš „Sandoros“ draugijos steigėjų. Išleido kn. „Pašlužikit kits kitam!“ (1904 m.).

 

Mirė 1906 09 11 Klaipėdoje.

 

1837 03 24 Maž. Lietuvoje (ar Paprūsėje) gimė Endrikis Kalvaitis (Heinrich Kallweit), religinis rašytojas, pietistinio sąjūdžio veikėjas, pamokslininkas iš Tilžės; su savo pasekėjais 1904 m. persikėlęs į Šveicariją.

 

Mirė 1915 04 0? (palaidotas 04 03) Büsingene (Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemės anklavas Šveicarijoje).

 

1822 03 26 Gedučiuose (Vaškų vls., Pakruojo raj.) mirė (nusišovė) Teodoras Grotusas (tikroji pavardė Kristijonas Johanas Dietrichas), fizikochemikas, paskelbęs pirmąją elektrolizės teoriją, atradęs fosforescencijos dėsnį, svarbiausius fotocheminius dėsnius ir kt. Kilęs iš Kuršo didikų. Paryžiaus galvanikų d-jos (1807 m .), Turino mokslo ir menų a-jos (1808 m.), Kuršo literatūros ir meno d-jos (1817 m.), Miuncheno MA (1814 m.) narys. 1808 m. T. Grotusas iš Paryžiaus grįžta į Lietuvą ir visam laikui apsigyvena motinos dvare Gedučiuose. Čia 1812 m. savo lėšomis įsteigia laboratoriją (vienintelis išlikęs nykstantis dvaro pastatas, nesulaukiantis renovacijos), joje tiria elektros bei šviesos reiškinius, skaito pranešimus apie savo mokslinių tyrimų rezultatus Mintaujoje (Jelgavoje), Kuršo literatūros ir meno draugijos mokslininkų susirinkimuose. Mokslininko vardu pavadinta viena iš Žeimelio gatvių. Gedučių dvaro vieta paženklinta akmeniu su T. Grotuso bareljefu (jau pavogtas) ir jo paradoksaliu posakiu: „Nors šviesa apšviečia tamsą, nieko nėra tamsiau už šviesą.“ Jo vardas įrašytas į Vienybės medį, kuriame įamžintos 100 Lietuvai daugiausiai nusipelniusių žmonių pavardės. Niurnberge (1820 m.) ir Leipcige (1906 m.) buvo išleisti jo moksliniai veikalai. Apie talentingą mokslininką parašyta ne viena knyga. Lietuvos MA įsteigė Teodoro Grotuso fondą (1994 m.), kuris kasmet skiria stipendiją chemiją studijuojančiam pasižymėjusiam jaunuoliui, kas penkeri metai premija ir atminimo medalis skiriamas tyrinėjantiems T. Grotuso veiklą. O Likėnuose, prie Smardonės šaltinio, prieš dvidešimt penkerius metaus pastatytas ąžuolo stogastulpis mena pirmąjį ištyrusį šio šaltinio mineralinį vandenį žymų XIX amžiaus mokslininką fiziką ir chemiką Teodorą Grotusą.

 

Gimė 1785 01 20 Leipcige (Vokietija).

 

1912 03 29 Klaipėdoje mirė (palaidotas Skaisgiriuose, Pakalnės aps.) Jonas Pipiras, religinės literatūros rengėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo Nidoje (1861–1863), Tauragėje (1872–1883[patikslinti metai]), Klaipėdoje. Išleido keletą liuteroniškų giesmynų, lietuvių kalbos vadovėlį (1899 m.), parašė pamokslų rinkinį „Mišios“ (1913 m.).

 

Gimė 1833 04 23 Šaipiuose (Kretingalės vls., Klaipėdos aps.).

 

1767 03 30 Vilniuje mirė Jonas Kristupas Glaubicas (Johann Christoph Glaubitz), vėlyvojo baroko, rokoko architektas, žymiausias Vilniaus baroko mokyklos kūrėjas. 1732–1735 m. mokėsi Gdanske pas meistrą G. Forsterį. Nuo 1737 m. dirbo Vilniuje, daug prisidėjo prie Vilniaus atstatymo po 1737 ir 1748–1749 m. gaisrų. Pagal jo projektus Vilniuje perstatyta Šv. Kotrynos (1743 m. paaukštinti bokštai, apie 1746 m. rekonstruota Šv. Apvaizdos koplyčia), evangelikų liuteronų (1743 m.; įrengė interjerą), Šv. Jonų (pagr. fasadas, presbiterijos frontonas, barokiniai altoriai, 1749 m.) bažnyčios, rotušė (1753 m. paaukštintas bokštas), Žengimo į dangų (misionierių) bažnyčia (paaukštinti bokštai, pristatytas tambūras, 1756 m.), Šventosios Dvasios cerkvė (1753 m., sukūrė jos ikonostasą 1757 m.), gyvenamųjų namų, pastatyti bazilijonų vienuolyno vartai (1762 m.) ir daugelis kitų pastatų ne tik Vilniuje.

 

Gimė apie 1700 m. Svidnicėje (vok. Schweidnitz), Silezijoje.

 

 

2017 m. balandis

 

 

 

1587 04 (ar 05) ?? Karaliaučiuje mirė Baltramiejus Vilentas, M. Mažvydo pusbrolis, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, buvo šio miesto lietuvininkų bažnyčios ev. liuteronų kunigas. Išvertė M. Lutherio mažąjį katekizmą („Enchiridion“, 1575 m.), „Evangelijas ir epistolas“ (1579 m.), paskelbė M. Mažvydo giesmyną.

 

Gimė apie 1525 m. Lietuvoje.

 

1942 04 01 Tauragėje mirė Augustas Vymeris (August Alexander Wiemer) švietėjas, nuo 1896 m. Garliavos, Pabijanicos, Vyžainių ir ilgametis Tauragės (1911–1942) ev. liuteronų kunigas. 1913 m. įsteigė blaivystės draugiją, 1919 m. – su kitais Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios konsistoriją, 1920 m. – mokytojų kursus. Artimai bendravo su Vydūnu, M. Jankumi, V. Gaigalaičiu. Tauragėje buvo organizuota evangeliškos giesmės chorų šventė, veikė keturios evangelikų vaikų pradinės mokyklos, senelių prieglauda. Užrašinėjo liuteronų liaudies giesmių melodijas. 1980 04 26 A. Vymerio, jo žmonos Leontinos (1889–1957) ir dukros Margaritos Vymerytės (1902–1965) palaikai iš uždarytų (1971 m.) Tauragės miesto kapinių perlaidoti Joniškės k. kapinėse.

 

Gimė 1869 12 16 Geisteriškiuose (Bartninkų vls., Vilkaviškio aps.).

 

1962 04 01 Klaipėdoje gimė Valdas Aušra, Čikagos liuteronų universiteto teologijos magistras, 1994 07 03 Šilutėje įšventintas kunigu. 1996–1998 m. Vilniaus ev. liuteronų parapijos antrasis kunigas, žurnalo „Liuteronų balsas“ vyr. redaktorius (1996 04 07 (Nr.23-24) – 1998 11 01 (Nr.38)), Klaipėdos un-to Evangeliškosios teologijos katedros dėstytojas, LELB Konsistorijos narys (1995–2000). 2001 08 24 tapo klebonu Ziono lietuvių ev. liuteronų parapijos (Oak Lawn, šalia Čikagos); 2003 09 02 prie Ziono parapijos įsteigė lietuvišką vaikų darželį „Spindulėlis“. 2005 m. įkūrė Psichologinės pagalbos telefono liniją, kurią aptarnavo kartu su kitais savanoriais specialistais, ji skirta šiaurės Amerikos lietuviams, o 2008 m. lapkritį – Psichologinės ir dvasinės pagalbos draugiją, kuriai iki šiol vadovauja. Nuo 2005 m. vadovauja Miko Kūjaus fondui. 2006–2008 m. laikinai ėjo Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios išeivijoje vyskupo pareigas. 2010 05 16 Čikagos liuteronų u-te suteiktas filosofijos mokslų dr. laipsnis. Disertacijos pagrindu parengtą pustrečio šimto psl. knygą „Even So, Come Lord Jesus!“ („Ateik, Viešpatie Jėzau!“: Rusų ortodoksų antropologinės kristologijos pažadas šių laikų teologijai“) anglų kalba 2013 12 06 išleido Vokietijoje įsikūrusi akademinės literatūros leidykla Scholars’ Press. 2011 m. Čikagoje parengė sielovadinę knygelę „Gedėjimas: mitai ir faktai“ (Psichologinės ir Dvasinės Pagalbos Draugija, Chicago, Ill, 2011, 28 p.). 2016 m. pabaigoje išleido eilėraščių ir fotografijų knygą „Kelionė, arba žodžiai ir vaizdai“ (Naujosios Romuvos fondas, Vilnius, 2016, 104 p. su iliustr.). Nuo 2015 09 03 yra JAV Lietuvių bendruomenės Religinių reikalų tarybos pirmininkas (pirmą kartą nekatalikas!). Nuo 2016 05 21 – Mažosios Lietuvos Fondo pirmininkas.

 

1942 04 02 Mauthauseno koncentracijos stovykloje (Austrija) mirė Martynas Reisgys (Reizgys), ūkininkas, aktyvus visuomenės veikėjas, Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas.

 

Gimė 1886 12 11 Venckuose (Klaipėdos aps.).

 

1917 04 09 Tilžėje gimė Johanesas Bobrovskis (Johannes Konrad Bernhard Bobrowski), vokiečių rašytojas. 1943 04 27 Mociškiuose (Pagėgių aps.) vedė vietinę lietuvių kilmės klaipėdiškę Johanną Buddrus (1921 09 01–2011 09 04), parašė eilėraščių rinkinių („Sarmatische Zeit“, 1961 m., liet. „Sarmatijos metas“, 1974 m., ir kt.) ir romanų „Levins Mühle“ (1964 m.), liet. „Levino malūnas“ (1969 m.), „Litauische Claviere“ (1966 m.), liet. „Lietuviški fortepijonai“ (1968 m.) bei kt., kuriuose gausu lietuviškų motyvų. Išleisti „Rinktiniai raštai“ (2 t., 1999–2000). Vasarojo pas senelius Mociškiuose ir tetą Agathe Froehlich Vilkyškiuose (1929, 1933–1935 ir 1937 m.). Jo vardu 2014 05 16 pavadinta Vilkyškių vid. mokykla (2014 12 18 – gimnazija), nuo 2011 m. pagrindinė gatvė, 2013 07 21 ev. liuteronų parapijos namuose įsteigtas memorialinis kambarys, veikia Lietuvos asociacija „J. Bobrovskio draugija“, t. p. gatvė Pilaitėje (Vilnius). 2017 m. Vilkyškiai (kaip ir Priekulė) paskelbti mažąja Lietuvos kultūros sostine.

 

Mirė 1965 09 02 Berlyne.

 

1852 04 12 gimė Jurgis Rėžaitis, mokytojas, lietuvių visuomenės veikėjas, tautosakos rinkėjas Pilkalnio aps. 1872 05 11 baigęs Karalienės mokytojų seminariją, mokytojavo Septynliepių (Kusų vls.) ir Visbarynų (Šilėnų vls.) pradinėse mokyklose. Sudarė lietuvių liaudies dainų rinkinėlį „Gražių dainų knygelė“ (1899 m.).

 

Mirė po 1917 m.

 

1842 04 13 Tilžėje mirė Johanas Heinrichas Postas, knygų leidėjas, turėjęs Tilžėje pirmąją spaustuvę, knygyną ir komercinę biblioteką (1816 05 01–1842 04 13).

 

Gimė 1789 12 07 Maž. Lietuvoje.

 

1737 04 14 Įsrutyje mirė Jonas Berentas (Behrendt), ev. liuteronų kunigas, vyskupas, vertėjas, parengė naują oficialų giesmyną (1732 m.), redagavo pirmąjį Biblijos leidimą (1735 m.).

 

Gimė 1667 01 18 ten pat.

 

1977 04 14 Plikiuose gimė Mindaugas Žilinskis, KU bakalauras (2000 m.) įvestas į diakonus (2001 01 07), tęsė studijas Leipcigo universitete (2003–2004), Plikiuose 2002 11 09 įšventintas į kunigus. 2014 09 09 Kintuose įteiktas tarnybinis sidabrinis kryžius. Aptarnauja Kintų, Saugų ir Karklės parapijas.

 

2012 04 14 naujai pašventinta restauruota raudonplytė Vilkyškių ev. liuteronų bažnyčia (pašventinta 1896 10 07 su 45 m aukščio bokštu, po karo paversta grūdų sandėliu) kitoje vietoje nei ankstesnė, ant kurios pokariu nugriauto bokšto 1996 05 18 užkelta jo 17 m aukščio smailė, kurios viršūnėje pritvirtintas senasis restauruotas kryžius su kapsule. Parapija įsteigta iki 1560 m. 1615–1621 (1623) m. pastatyta nauja bažnyčia su klebonija. 1760–1761 m. iškilo laikina bažnyčia, 1766 m. baigta kunigo sodyba; 1770–1772 m. pastatyta nauja bažnyčia. Aptarnauja kun. Mindaugas Kairys.

 

1777 04 15 Nibudžiuose (Gumbinės aps.) gimė Samuelis Teodoras Cipelis, mokytojas, ev. liuteronų kunigas, lietuvių dainų rinkėjas, padėjo Liudvikui Rėzai parengti Bibliją (1816 m.).

 

Mirė po 1834 m. Karaliaučiuje.

 

1807 04 15 Bandužiuose (Žardės vls., Klaipėdos), gimė Jonas Urbonas, mokytojas, literatas, poetas, „kalendrų“ sudarytojas.

 

Mirė 1886 06 12 Įsrutyje.

 

1987 04 16 Berlyne mirė Viktoras Falkenhanas, vokiečių kalbininkas. Humboldtų universitete dėstė lietuvių kalbą, išleido monografiją apie Bretkūną, vokiškai sukūrė novelių apie jį. Parašė straipsnių apie lietuvių literatūrą enciklopediniam žodynui, išvertė į vokiečių kalbą lietuvių liaudies pasakų.

 

Gimė 1903 02 11 Katenhofe (dab. Lenkija).

 

1902 04 19 Lamsočiuose (Kiškių vls., Šilutės aps.) gimė Adomas Gelžinius, buvęs Kretingos klebonas ir lietuvių ev. liuteronų senjoras, LELB Konsistorijos viceprezidentas. 1931 06 09 baigė VDU. Po II pasaulinio karo kunigavo vokiškose parapijose, iki 1986 m. laikė ir liet. pamaldas. Daug prisidėjo organizuojant išeivių lietuvių ev. liuteronų bažnyčią, 1967 m. išrinktas išeivijos Garbės senjoru.

 

Mirė 1988 06 22 Braunšveige (Vokietija). Palaidotas netoli jo Veltheimo kapinėse.

 

1752 04 22 Vėluvoje mirė Kristupas Konradas Gericas (Göritz), ev. liuteronų kunigas, vyskupas, vertėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

 

Gimė 1677 11 12 Karaliaučiuje.

 

997 04 23 Drūsenyje ar Tenkyčiuose (Prūsa) nužudytas Adalbertas (tikr. Vaitiekus), Prahos vyskupas (983 m.), pirmasis krikščionių misionierius Prūsų žemėje, kankinys.

 

Gimė apie 956 m. Bohemijoje. Palaidotas Prahoje.

 

1992 04 25 Vilniuje įkurta Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija (pirm. prof. Sigitas Kregždė, nuo 2013 m. – Donatas Balčiauskas), pasaulietinė, nekonfesinė, nepolitinė dorovinio ir kultūrinio tobulinimosi organizacija, siekianti priminti per pastaruosius 500 metų Reformacijos propaguotas humanistines švietimo, tautiškumo bei tolerancijos idėjas ir apmąstyti jų gyvybingumą bei prasmę šiandieninėje modernioje, tačiau dažnai kamuojamoje išskirtinių materialinio komforto vertybių ir jų tesiekiančioje, susipriešinusioje visuomenėje.

 

1852 04 26 Tilžėje gimė Otas fon Mauderodė (Otto von Mauderode), vokiečių spaustuvininkas Tilžėje, išleidęs 364 lietuviškas knygas (ir Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metu) ir laikraščių (įtakingiausias Mažosios Lietuvos laikraštis „Nauja lietuviška ceitunga“ (1890–1925), „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Ūkininkas“, „Varpas“).

 

Mirė 1909 01 17 ten pat.

 

1732 04 29 Prūsijos karalius Friedrich Wilhelm I suteikia prieglaudą zalcburgiečiams, kurie 1731 10 31 buvo išvaryti Zalcburgo (Austrija) katalikų arkivyskupo Leopoldo Firmiano ir apsigyveno maro išnaikintuose Rytų Prūsijos kaimuose.

 

 

 

2017 m. gegužė

 

 

 

1862 05 02 Lankupiuose (Venckų vls., Klaipėdos aps.) mirė Jokūbas Ašmonas, sakytojas, giesmių kūrėjas ir vertėjas, Vydūno dėdė, pamokslų knygos (apie 1866 m.) autorius.

 

Gimė 1800 11 02 ten pat.

 

1767 05 03 Gumbinėje gimė Johanas Fridrichas Holfeldas (Hohlfeldt), ev. liuteronų kunigas, pasidaręs K. Donelaičio rankraščių nuorašą („Rudens gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“, pasakėčios – tokiu būdu buvo išsaugota dalis poeto kūrybos).

 

Mirė 1829 08 31 Išdaguose (Gumbinės aps.).

 

1992 05 03 (Motinos dieną) Šilutės M. Liuterio bažnyčioje įvyko pirmoji ev. liuteronų parapijų vaikų chorų šventė „Giesmių giesmelė“, kurioje dalyvavo giedotojai iš 11-os parapijų. Ji tapo tradicine.

 

1842 05 ?? [Ehaudi Domini (Viešpaties išklausymo, palaiminimo) sekmadienį (paskutinį sekmadienį prieš Sekmines)], pašventinta dabartinė bebokštė Žemaičių Naumiesčio mūrinė bažnyčia su kolonomis. Aptarnauja kun. Valdas Miliauskas.

 

1982 05 07 pasirodė Evangelikų bažnyčios kalendorius 1982 metams (dvidešimtoji laida).

 

1932 05 09 Senuosiuose Vainotuose (Pakriokių vls., Tilžės aps.) mirė Jurgis Lapinas, visuomenės ir spaudos darbuotojas.

 

Gimė 1856 11 04 Aleknaičiuose (Naujosios vls., Pakalnės aps.).

 

2012 05 12 naujai sutvarkytose Bitėnų-Šilėnų ev. liuteronų kapinėse pašventintas paminklas, skirtas „Prūsijos Lietuvos ainių atminimui“ (skulp. Algirdas Bosas), kurio iniciatorė buvo M. Jankaus vaikaitė Eva Milda Jankutė-Gerola.

 

1912 05 14 Smilgynuose (Sėlinų vls., Klaipėdos aps.) gimė Jurgis Gunga, baigęs teologijos studijas Bazelyje ir Getingene (pradėjo Kaune), kunigavo įvairiose Vokietijos parapijose.

 

Mirė 1991 07 04 Benninghausene (Lippstadt, Vokietija).

 

1572 05 17 Žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius išrūpino Skuodui Magdeburgo teisių privilegiją ir kolonistams leista pasistatyti savo bažnyčią (pastatyta 1614 m.). 1821 m. buvo atstatyta Skuodo ev. liuteronų bažnyčia, kuri apdegusi per II pasaulinį karą buvo suremontuota ir nuo 1957 m. vyko pamaldos; vėliau paversta muziejumi. Parapija vėl veikia. Aptarnauja kun. Saulius Varanavičius.

 

1692 05 17 Valtarkiemyje (Gumbinės aps.) mirė Ernestas Dycelijus (Dietzelius), ev. liuteronų kunigas, raštijos darbuotojas, giesmių kūrėjas ir vertėjas.

 

Gimė 1629 03 18 Karaliaučiuje.

 

1307 05 19 pirmą kartą paminėti Pagėgiai (Pagėgių laukas).

 

1722 05 20 Klaipėdoje mirė Jonas Teodoras Lėmanas (Lehmann), ev. liuteronų kunigas, peržiūrėjo J. H. Lysiaus katekizmą (1722 m.).

 

Gimė 1655 12 25 Klaipėdoje.

 

1967 05 20 Laučiuose (Jonaičių apyl., Šilutės raj.) gimė prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, VU Senato pirmininkė (2014 m.), literatūros ir kultūros istorikė, protestantiškų knygų ir giesmių tyrinėtoja, M. Mažvydo premijos laureatė (2011 m.), Italijos Respublikos antrojo laipsnio Italijos žvaigždės ordinas už kultūrinių ir akademinių mainų skatinimą tarp dviejų šalių (2014 m.), nuo 2010 m. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narė.

 

1967 05 22 Tauragėje gimė mokytojas istorikas Edikas Šulcas, baigęs VPU, 1996 12 25 Tauragėje įvestas diakono tarnystei, Novosaratovkos (šalia Sankt Peterburgo) liuteronų seminarijos bakalauras, 1999 10 03 Skaudvilėje įšventintas kunigu Skaudvilės parapijai. Aptarnauja Lauksargius (2000 08 13), Skaudvilę, Žukus ir Piktupėnus.

 

1577 05 25 paskelbta Santarvės formulė, viena iš pagrindinių liuteroniško tikėjimo išpažinimo knygų, kurią paruošė grupė teologų (Jacob Andreae, Martin Chemnitz, David Chytraeus), po M. Liuterio mirties apibendrinę liuteronų bažnyčios mokymą.

 

1927 05 25 Rimženčiuose (Naumiesčio vls., Tauragės aps.) gimė Jonas Liutkus (antras vardas Albertas), nuo 1956 m. autobuso vairuotojas iš Šilutės, Žemaičių Naumiesčio bažnyčios choristas. 1972 06 04 kun. Mikas Preikšaitis Dievo žodžio sakytojo J. Liutkaus kulto tarnautojo anketą, gyvenimo aprašymą ir savo paties asmenišką prašymą gauti kulto tarnautojo pažymėjimą išsiuntė LTSR Religinių kultų reikalų įgaliotiniui [Justui Rugieniui]. 1980 07 20 Sudarge Suvalkijos Diacezijos Valdytojas Sudargo, Saugų ir Ramučių klebonas kun. Jurgis Gavėnis įšventino kunigu diakonu.

 

Mirė 1983 09 06 Šilutėje (nuo insulto), palaidotas Žem. Naumiesčio evangelikų kapinėse.

 

1992 05 30 buv. Lazdynėlių vietoje, kunigo, poeto K. Donelaičio gimtinėje, pašventintas paminklinis akmuo. Čia 1989 04 15, minint poeto 275–ąsias metines, pasodinti 275 ąžuoliukai, o 2014 04 25 dar – 25.

 

 

 

2017 m. birželis

 

 

 

1912 06 02 Kuršeliuose (Trušelių vls., Klaipėdos aps.) gimė Ansas Trakis, Čikagos „Tėviškės“ parapijos kunigas (įšventintas 1940 07 28 Tauragėje), Lietuvių ev. liuteronų bažnyčios išeivijoje vyskupas (nuo 1984 m.), spaudos darbuotojas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1951 m. gyveno JAV.

 

Mirė 1986 06 22 Čikagoje (JAV).

 

2012 06 02 LEBMS chorų giesmių šventė Tauragėje, kurios bažnyčia minėjo 170 metų pastatymo jubiliejų (1842 m.).

 

1902 06 10 Garliavoje (Marijampolės aps.) gimė Margarita Vymerytė, tautosakininkė, kunigo Augusto Vymerio dukra. Studijavo Vokietijos ir Kauno universitetuose, mokytojavo, dirbo MA. Paskelbė darbų apie lietuvių ir kitų tautų pasakas, dalyvavo rengiant „Lietuvos tautosakos rinktinę“ (1954 m.) ir „Lietuvių tautosakos apybraižą“ (1963 m.). Palaidota Tauragės senosiose kapinėse šalia tėvų. 1980 04 26 šeimos palaikai perkelti į Joniškės kapines.

 

Mirė 1965 12 03 Vilniuje.

 

1982 06 10 Vilniuje, atvykus 15 studentų grupei (vad. kunigas dr. Paulius Vijo (Wee) iš Kanados ir JAV teologijos seminarijų, pirmą kartą mūsų istorijoje vyko ev. liuteronų pamaldos stačiatikių katedroje (Šv. Dvasios vienuolyne), kuriose dalyvavo vysk. J. Kalvanas su kunigais E. Roga, K. Moru, R. Moru ir grupe tikinčiųjų iš įvairių parapijų.

 

2007 06 10 Hagene (Vokietija), įteikiant tarnybinį sidabrinį kryžių, ordinuotas kunigu Valdas Žielys (Jelis), čia nuo 1997 m. tarnavęs kunigu diakonu (įšventintas 1997 10 19 Šilutėje; g. 1965 10 14 Žiogaičiuose, Žemaičių Naumiesčio apyl., Šilutės raj.). Aptarnauja Hageno, Hiutenfeldo ir kitų regionų lietuviškai kalbančius liuteronus. Nuo 2014 05 16 – LELB Konsistorijos įgaliotasis atstovas Hiutenfeldo Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijoje. XX a. 9-ame dešimtmetyje kartu su kun. R. Moru, kuris 1983–1993 m. laikinai tarnavo ev. reformatų bažnyčioje Biržuose, persikraustęs iš Klaipėdos, dirbo su Biržų ev. reformatų parapijos jaunimu, 1988 06 25 antrajame pokariniame Lietuvos ev. reformatų bažnyčios Sinode buvo išrinktas LERB Konsistorijos sekretoriumi. Atsikuriant Panevėžio ev. reformatų parapijai, kurį laiką ėjo šios parapijos tarybos pirmininko pareigas.

 

1982 06 13 Klaipėdoje įšventintas kunigas diak. Reinholdas Moras (g. 1958 07 04 Karklininkuose), kuriam 1981 05 11 išduotas pažymėjimas aptarnauti Švėkšnos parapijai, o 1981 06 14 Klaipėdoje suteiktas dvasinis palaiminimas. Pavedus LELB Konsistorijai, 1983–1993 m. laikinai tarnavo ev. reformatų kunigu Biržuose. 1997 m. Klaipėdoje ordinuotas ev. liuteronų kunigu, suteikiant sidabrinį tarnybinį kryžių. Šiandien aptarnauja Klaipėdos parapiją. Nuo 2000 m. trečią kadenciją yra LELB Konsistorijos narys (išrinktas 2000, 2005, 2011 m.).

 

1892 06 19 Rokaičiuose (Naujosios vls., Pakalnės aps.) gimė Dovas Zaunius, visuomenės veikėjas, diplomatas, Lietuvos užsienio reikalų ministras (1929–1934), teisės dr. (1917 m.).

 

Mirė 1940 02 22 Kaune.

 

1902 06 19 Klipščuose (Barškių vls., Klaipėdos aps.) gimė Jurgis Purvinas, mokytojas, precentorius, Dovilų vargonininkas.

 

Mirė 1995 03 26 Adelaidėje (Australija).

 

1992 06 20 Mikytuose pašventintas paminklinis kryžius Rytprūsių vaikams, motinoms ir seneliams, mirusiems nuo bado po II pasaulinio karo, atminti. 2014 05 30 pašventintas atnaujintas paminklinis kryžius.

 

1987 06 21 Tauragės ev. liuteronų bažnyčioje, minint parapijos įkūrimo 420–ąsias (1567 06 24) ir Pirmosios Martyno Mažvydo lietuviškos knygos 440–ąsias metines (1547 01 08), pašventintos pirmosios reformatorių Martyno Liuterio ir Martyno Mažvydo skulptūros (galvos ir rankos išlietos iš bronzos, drabužiai sukalti iš vario) Lietuvoje, įstatytos abipus pagrindinio įėjimo fasado tuščiose nišose (kurį laiką buvo saugomos viduje nuo vagių), sukurtos tautodailininko Antano Bagdono (1928–2015). Dviejų metų darbą autorius su žmona padovanojo bažnyčiai. 2012 12 17 į bažnyčios lauko nišas sugrąžintos minėtos skulptūros.

 

1897 06 23 Lankučiuose (Kretingalės vls., Klaipėdos aps.) gimė Mikas Šlaža, pedagogas, visuomenės veikėjas, vadovėlių autorius, Klaipėdos krašto gubernatūros švietimo tarėjas. Vokiečių k. parašė memuarinę kn. apie Sachsenhauseno koncentracijos stovyklą „Bestien in Menschengestalt“ („Žvėrys žmogaus pavidalu“, 1995 m.).

 

Mirė 1955 09 03 Cerbste (Zerbst, Vokietija).

 

1567 06 24 įsteigta Tauragės ev. liuteronų parapija (Žemaitijos kaštelionas Jonas Šemeta dovanojo 2 ūbus žemės bažnyčios ir klebonijos statybai). 1843 05 21 pašventinta dabartinė mūrinė bažnyčia, 1947 10 31 pavadinta M. Mažvydo vardu, švenčiant jo knygos 400 m. jubiliejų. 2011 02 20 po pusės metų restauravimo darbų vėl vyksta pamaldos bažnyčioje. Sovietmečiu Tauragė buvo tapusi Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios centru, čia rezidavo vyskupas, telkėsi gausiausia parapija.

 

1992 06 25 pasirodė Klaipėdos krašto evangelikų laikraštis (nuo 1993 m. Nr. 5 – žurnalas) „Keleivis“ (tir. 1 000 egz., red. kunigas diak. (nuo 1994 05 28 kunigas) Darius Petkūnas, Jonas Ohman). 1996 m. išleistas paskutinis 40 psl. Nr. 1 (17). Pirmąjį numerį finansavo Šilutės ev. liuteronų kunigas Ernst Roga.

 

1897 06 27 Pėžaičiuose (Priekulės vls.) gimė Jonas Kybrancas, bankų darbuotojas, Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, architekto Arvedo tėvas.

 

Mirė 1967 08 02 Šilutėje.

 

1912 06 27 Dar es Salame (dab. Tanzanija), misionieriaus Martyno Kybelkos (1884–1945) šeimoje, gimė Marija Luiza Kybelkaitė-Kilienė, liuteroniškos spaudos bendradarbė, giesmių kūrėja, Lauksargių ev. liuteronų kunigo Joachimo Hanso Kiliaus (1910–1995) žmona.

 

Mirė 2010 01 08 Liorache (Lörrach, Švarcvalde, Pietų Vokietija).

 

 

 

2017 m. liepa

 

 

 

1887 07 02 Berštininkuose (Plaškių vls., Tilžės aps.) gimė Valentinas Gailius, ev. liuteronų kunigas, Klaipėdos krašto rel. veikėjas. Kunigavo Verdainėje, Rusnėje. 1924 m. LR vyriausybei jį paskyrus Klaipėdos krašto bažnyčios komisaru, bandė tvarkyti krašto savarankišką bažnytinę provinciją, atgaivinti pamaldas lietuvių kalba, tačiau vokiečiams intrigų būdu pavyko jį sukompromituoti ir buvo atleistas iš kunigo pareigų. Dirbo tikybos mokytoju Klaipėdoje.

 

Mirė 1935 07 27 Rusnėje (Šilutės aps.).

 

1947 07 04 Lunde (Švedija) įkurta Pasaulio Liuteronų Sąjunga (angl. Lutheran World Federation), jos centras yra Ženevoje (Šveicarija). Šiandien visame pasaulyje ji vienija absoliučią daugumą – per 75 milijonus – liuteronų.

 

1502 07 06 įsteigtas Vitenbergo universitetas Vokietijoje, kuriame prasidėjo Bažnyčios reformacija; jame studijavo nemažai lietuvių, o Stanislovas Rapolionis pas M. Liuterį apsigynė daktaro disertaciją.

 

1807 07 06 Pilkalnyje mirė Kristijonas Gotlibas Milkus (Mielcke), mokytojas, poetas, filologas, pasaulietinės lietuvių poezijos vienas pradininkų. Literatūrinę veiklą pradėjo polemika su kun. Gottfriedu Ostermeyeriu dėl lietuviškų giesmių redagavimo principų. Parengė Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyną (1800 m.), lietuvių kalbos gramatiką (1800 m.), giesmyną (1806 m., nebuvo naudojamas) ir kt.

 

Gimė 1733 (ar 1732) m. Jurbarke (Įsruties aps.).

 

1802 07 07 įsteigta Kretingos ev. liuteronų parapija. 1897 03 09 dėtas kampinis akmuo, 1899 06 27 pašventinta grakšti neogotikinė raudonų plytų bažnyčia, pastatyta kunigo (1894–1906) Jono Straumanio (1864–1944) rūpesčiu. 1958 m. bažnyčia kapitališkai suremontuota (naujas stogas ir vidus). Veikia 1785 m. Johan Preuss iš Karaliaučiaus sukurti vargonai. Aptarnauja kun., doc., habil dr. Darius Petkūnas.

 

1992 07 07 įkurta labdaros draugija Šilutės „Sandora“.

 

1947 07 08 įregistruota Jurbarko ev. liuteronų parapija. 1851 m. parapija tapo savistovi. Pagal Algimantą Miškinį („Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai“, I knyga, 2004 m., p. 177-178) ne 1850–1952 m., o 1859–1862 m. pastatyta koplyčia Vokiečių g. 1867–1868 m. kitoje vietoje nei buvusi evangelikų koplyčia pastatyta medinė vienbokštė bažnyčia, turinti 500 sėdimų vietų, o ne 1890–1892 m. kaip buvo skelbiama anksčiau. 1900 m. buvo pastatytas mūrinis klebonijos pastatas, o 1905 m. ir kiti ūkio trobesiai: mūriniai tvartai ir medinis kantoratas. 1952 m. bažnyčia uždaryta ir paversta sandėliu, vėliau – gyvenamuoju namu. 1992 02 16 pirmosios pamaldos 1991 m. atgautoje klebonijoje. 1994 08 26 pašventintas kertinis naujos mūrinės bažnyčios akmuo, 2009 10 27 ant statomos bažnyčios bokšto (36 m) iškeltas metalinis kryžius, 2009 12 13 pirmosios pamaldos dar nebaigtoje įrengti bažnyčioje. 2013 06 23 pašventinti Lipės krašto Bažnyčios Vokietijoje dovanoti didieji vargonai. 2014 08 24 bažnyčia (K. Donelaičio g. 41) pašventinta ir pavadinta Kristijono Donelaičio vardu (arch. Kazys Kazlauskas, 12 m kryžius, sukurtas dizainerio Mindaugo Petravičiaus, altoriaus vitražą sukūrė dail. Rasa Grybaitė). Aptarnauja kun. Mindaugas Kairys.

 

1662 07 09 Karaliaučiuje mirė Fridrikas Vitikas, ev. liuteronų kunigas, giesmių vertėjas. Kelios jo giesmės paskelbtos D. Kleino giesmyne (1666 m.).

 

Gimė apie 1620 m.

 

1992 07 11 pradėjo veikti LTV laida evangelikams „Kelias“, red. iki 2015 m. pradžios Ina Drąsutienė (1940 02 18–2015 04 30), po to laikinai jos kolegė Irena Morkevičienė, nuo 2016 m. rudens sezono Tomas Pavilanskas-Kalvanas (I laida 2016 10 22).

 

2002 07 13 į Bitėnus sugrįžo „Amžinoji Rambyno knyga“, 1928 m. originalo, kuris saugomas nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, tęsinys.

 

1897 07 14 Šyškrantėje (Šyšos vls., Šilokarčemos aps.) gimė Augustas Dėvilaitis, sakytojas, tautosakininkas, žolininkas.

 

Mirė 1968 09 11 Šyškrantėje (Šilutės raj.).

 

2012 07 14 pašventinta naujai pastatyta Palangos ev. liuteronų bažnyčia, kuriai kampinis akmuo pašventintas 2005 07 30. Senieji mediniai maldos namai (1928 m.) Jūratės g. sudegė 1938 05 10 per Palangos miesto gaisrą. Parapija atkurta 1993 m., po Jokūbo Pukio mirties (1993 03 12) buvo meldžiamasi jo name (Maironio g. 25). Aptarnauja kun., doc., habil dr. Darius Petkūnas.

 

1877 07 15 Batakiuose (Raseinių aps.) gimė Jonas J. D. Razokas, ev. liuteronų kunigas JAV, vienas iš pirmosios Ziono lietuvių evangelikų parapijos (1910 12 04) Čikagoje steigėjų. Mokėsi Springfieldo teologijos seminarijoje, išleido „Nedėldienio Mokyklų Rėdą“ su maldomis ir giesmėmis (1919 m.), leido ir redagavo mėnraštį „Pasiuntinys“, parengė katekizmą, vertė giesmes.

 

Mirė 1921 01 15 Čikagoje (JAV).

 

1972 07 16 Rusnės saloje pašventintos žvejo Erčiaus Jurgenaičio (1899 05 30–1982 02 25) rūpesčiu atnaujintos Skirvytėlės kapinės.

 

2002 07 22 Montrealyje (Kanada) mirė Ansas Lymantas, spaudos darbuotojas, žurnalistas, redaktorius, dailininkas, išeivijos lietuvininkų veikėjas, 1985–1992 m. Mažosios Lietuvos fondo (MLF) valdybos pirmininkas. Parašė kn. „Man knietėjo pasakyti, kas gulėjo ant širdies“ (2001 m.).

 

Gimė 1921 09 26 Jonušuose (Dovilų vls., Klaipėdos aps.).

 

1907 07 25 Alkiškių parapijoje gimė Arvidas Jonas Briedis, Skirsnemunės, Skuodo, Sudargo ir Vyžių ev. liuteronų kunigas, 1951 04 08 Žvyriuose ordinuotas kunigu diakonu, 1961 04 09 Sudarge įšventintas kunigu. 1955 05 22 išrinktas LELB Konsistorijos nariu.

 

Mirė 1962 08 09 Sudarge, kur ir palaidotas gražiose evangelikų kapinėse.

 

1937 07 25 Šilutėje mirė Johannas Wilhelmas Hugo Šojus (Scheu), dvarininkas, valstybės tarnautojas, visuomės ir kultūros veikėjas, Šilutės mecenatas, lietuvių tautosakos rinkėjas, leidėjas ir vertėjas į vokiečių kalbą.

 

Gimė 1845 04 01 Klaipėdoje.

 

1902 07 26 Stančiuose (Kretingalės vls.) gimė Hermanas Jokūbas Jakužaitis (slapyvardis Girlanda), Mažosios Lietuvos žurnalistas, spaudoje bendradarbiavo nuo 1918 m. laikraštyje „Prūsų lietuvių balsas“; Klaipėdoje leistų laikraščių „Lietuvos keleivis“, „Klaipėdos žinios“, „Pajūrio sargas“ ir kt. redaktorius bei rašytojas. Nuo 1952 m. Vokietijoje redagavo „Keleivį“, nuo 1953 m. – dar biuletenius „Eltos informacija“, „Elta-Pressedienst“.

 

Mirė 1964 05 12 Nürtingene (Vokietija).

 

1902 07 30 Poviluose (Kintų vls., Šilokarčemos aps.) gimė Jonas Endrikis Grigolaitis, žurnalistas, visuomenės veikėjas, nacių kalintas koncentracijos stovyklose (1941–1945). Parašė kn. „Nacių pragare: Kalinio Nr. 40627 išgyvenimai nacių koncentracijos stovyklose, 1941–1945“ (1948, 2012 m.).

 

Mirė 1957 10 18 Gautingene (Bavarijos žemė, Vokietija).

 

 

 

2017 m. rugpjūtis

 

 

 

1822 08 01 Geldapėje mirė Johannas Gottfriedas Jordanas, ev. liuteronų kunigas, raštijos veikėjas, išsaugojęs K. Donelaičio poemos „Metai“ rankraštį, redagavęs L. Rėzos Bibliją (1816 m.), užrašinėjęs lietuviškas dainas. Baigė Karaliaučiaus universitetą, kunigavo.

 

Gimė 1753 06 30 Narkyčiuose (Įsruties aps.).

 

1967 08 02 Šilutėje mirė Jonas Kybrancas, bankų darbuotojas, Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, architekto Arvedo tėvas.

 

Gimė 1897 06 27 Pėžaičiuose (Priekulės vls.).

 

1992 08 02 pašventintas paminklinis akmuo buv. Priekulės ev. liuteronų bažnyčiai. 1587 m. mirė Priekulės kunigas Casparas Radunius. 1697 m. pašventinta bebokštė plytinė bažnyčia („perbudavota“ 1885 m., pristatant ir bokštą su laikrodžiu), kuri 1944 10 05 sudegė, o vėliau nugriauta. Po karo parapija įregistruota 1948 09 15, o 1958 08 03 pašventintas išmūrytas bokštas su varpais ir suremontuota dabartinė Priekulės bažnyčia (buv. parapijos namai, 1903 m.). 2014 06 28 pašventinti naujai restauruoti parapijos namai, atgauti prieš 20 metų vietoje negrąžintos klebonijos. Aptarnauja kun., doc., habil dr. Darius Petkūnas. 2017 m. Priekulė (kaip ir Vilkyškiai) paskelbti mažąja Lietuvos kultūros sostine.

 

1917 08 04 Piktupėnuose (Tilžės aps.), misionieriaus ir kunigo Martyno Kybelkos (1884–1945) šeimoje gimė Vilhelmas Otto Kibelka, ev. liuteronų kunigas Vokietijoje.

 

Mirė nuo širdies infarkto 1978 07 17 Löwenberge (VDR).

 

1867 08 06 Anužiuose (Rukų vls., Tilžės aps.) gimė Anusis Pėteraitis, sakytojas, parašęs kn. „Surinkimai Prūsų Lietuvoje“ (1952 m.).

 

Mirė 1957 10 ?? Rimstinge (Bavarijos žemė, Vokietija).

 

1962 08 09 Sudarge (Šakių raj.) mirė Arvidas Jonas Briedis, Skirsnemunės, Skuodo, Sudargo ir Vyžių parapijų ev. liuteronų kunigas, 1951 04 08 Žvyriuose ordinuotas kunigu diakonu, 1961 04 09 Sudarge įšventintas kunigu. 1955 05 22 išrinktas LELB Konsistorijos nariu. Palaidotas Sudargo evangelikų kapinėse.

 

Gimė 1907 07 25 Alkiškių parapijoje.

 

1747 08 11 Verdainėje (Šilokarčemos aps.) mirė Fabijonas Kalau, kunigas, raštijos darbuotojas, padėjęs rengti spaudai J. H. Lysiaus katekizmą (1722 m.), išvertęs dalį Biblijos (1735 m.). Baigęs Karaliaučiaus universitetą kunigavo Juodlaukiuose, Verdainėje (1723–1747).

 

Gimė 1691 07 19 Žvirgaliuose (Katniavos vls., Stalupėnų aps.).

 

1852 08 15 Galbrasčiuose (Ragainės aps.) gimė Kristupas Jurkšaitis, mokytojas, ev. liuteronų kunigas, tautosakos rinkėjas, kalbininkas, vertėjas, spaudos darbuotojas, kultūros veikėjas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą mokytojavo ir kunigavo Priekulėje (1879–1882), Saugose (1882–1896), Rusnėje (1912–1915), redagavo „Tilžės keleivį“ su priedu, išvertė ir išleido knygų ir pan.

 

Mirė 1915 06 17 Rusnėje (Šilokarčemos aps.).

 

1997 08 17 pašventinta Sudargo ev. liuteronų Emauso bažnyčia, kurios statyba pradėta 1996 07 08, o 1996 12 23 pašventintas jos kertinis akmuo (iš Vokietijos Visbek miesto gauta demontuota medinė bažnyčia). Pokariu pamaldos vykdavo buvusioje klebonijoje. 1842 m. pradėta statyti medinė bažnyčia, 1843 11 pradėtos vesti metrikų knygos, 1912 m. padėtas kertinis naujos mūrinės bažnyčios akmuo, 1914 m. sumūrytas bokštas, 1916 10 22 bažnyčia pašventinta, 1944 m. susprogdinta. Aptarnauja kun. Virginijus Kelertas.

 

1812 08 18 Barčiuose (Visbarynų vls., Pilkalnio aps.) gimė Karolis Fridrichas Augustas Heinricis, mokytojas, ev. liuteronų kunigas, raštijos darbuotojas, 1850 metais išrinktas į Prūsijos seimą.

 

Mirė 1881 12 26 Gumbinėje.

 

2007 08 18 Šilutės Martyno Liuterio ev. liuteronų bažnyčioje diakono tarnystėn įvestas Juozas Mišeikis (g. 1984 06 29 Tauruose prie Tauragės), baigęs teologijos studijas Klaipėdos universitete (2007 m.), 2009 03 07 Alkiškių bažnyčioje ordinuotas kunigo tarnystei, aptarnauja Alkiškių, Biržų ir Žeimelio latviškas parapijas.

 

1787 08 19 Pavilkiuose (Piktupėnų vls.) gimė Augustas Gotthilfas Krauzė (Krause), ev. liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, išleido ne vieną knygą.

 

Mirė 1855 06 01 Nybudžiuose (Gumbinės aps.).

 

1912 08 19 Lindenfelse (Vokietija) mirė Liudvikas Pasargė, teisininkas, rašytojas, nuo 1869 m. Įsruties mokytojas, išvertęs į vokiečių k. ir išleidęs K. Donelaičio „Metus“ (1894 m.), pateikęs duomenų apie K. Donelaitį ir L. Rėzą.

 

Gimė 1825 08 06 Volittnicke (Heiligenbeilo aps., R. Prūsija).

 

1907 08 20 padėtas kertinis Vanagų ev. liuteronų bažnyčios akmuo. 1904 m. įsteigta parapija. 1909 02 21 pašventinta dabartinė raudonų plytų bažnyčia. Aptarnauja kun. Remigijus Šemeklis.

 

1992 08 22 Klaipėdoje evangeliško jaunimo sąskrydyje įkurtas Lietuvos evangeliškojo jaunimo Centras (pirmasis centro valdybos pirm. diak. Ridas Tamulis, 1992 08 22–2001 12 08).

 

2002 08 24 Žemaičių Naumiesčio ev. liuteronų bažnyčioje diakonas (1998 06 01 Katyčiuose) Liudas Miliauskas (g. 1978 05 08 Galnėje (Vainuto sen., Šilutės raj.) ordinuotas kunigu. 2005 11 27 įvestas Čikagos „Tėviškės“ parapijos kunigu.

 

1972 08 26 Warrene (JAV) mirė Kristupas Gudaitis, gydytojas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos prezidentas (1938–1941), veikalo „Lietuviai evangelikai“ (1957 m.) ir kitų liuteroniško turinio raštų autorius.

 

Gimė 1894 03 19 [Žemaičių] Naumiestyje (Raseinių aps.).

 

1872 08 31 Striluose (Žemaitkiemių vls., Tilžės aps.) gimė Kristupas Lekšas, ūkininkas ir verslininkas, Maž. Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, 1920 03 20 kooptuotas į Lietuvos Valstybės Tarybą, poetas (slapyvardis Vieversėlis), giesmių autorius, giesmynų sudarytojas.

 

Mirė 1941 03 30 Klaipėdoje (palaidotas Laugalių kapinėse Katyčių vls.).

 

1897 08 31 [patikslinti metai] Tilžėje mirė Karlas Teodoras Valdemaras Hofheincas (Hoffheinz), ev. liuteronų kunigas, lietuvių raštijos tyrinėtojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo Įsėje, Verdainėje, Tilžėje. Lietuvių literatūros draugijos (1882–1889) pirmininkas, paskelbė lietuviškų giesmių melodijų rinkinį „Giesmių balsai“ (1894 m.), straipsnių lietuvių kalbos ir raštijos klausimais.

 

Gimė 1823 12 11 Gumbinėje.

 

1967 08 31 Dvyliuose (Agluonėnų apyl., Klaipėdos raj.) mirė Jurgis Sprogys, 1955 08 27 įšventintas Vanaguose kunigu diakonu, aptarnavo Vanagų, Saugų, Plikių, Kintų ir kt. ev. liuteronų parapijas.

 

Gimė 1902 03 21 Kuršlaukiuose (Dovilų vls., Klaipėdos aps.).

 

2002 08 31 Šilutėje ordinuotas kunigu Remigijus Šemeklis (g. 1978 01 29 Tauragėje), 1999 08 22 įvestas diakono tarnystei Vanaguose, nuo 2002 m. KU Teologijos katedros asistentas, 2013 06 15 apdovanotas sidabriniu tarnybiniu kryžiumi. Aptarnauja Šilutės, Vanagų ir Ramučių (paskirtas 2016 02 15) parapijas. Iki 2016 02 15 dar aptarnavo Pagėgių ir Rukų parapijas. Išrinktas LELB Konsistorijos nariu 2005, 2011 m.

 

 

 

2017 m. rugsėjis

 

 

 

1907 09 02 Mickuose (Griškabūdžio vls., Šakių aps.) gimė filos. m. dr. Gustavas Vagneris, baigęs VDU Evangelikų teologijos fakultetą, kunigo padėjėjo pareigas ėjo Marijampolėje, Virbalyje?, Žeimelyje?, Pakruojyje, mokytojavo Pagėgių Donelaičio gimnazijoje (1934–1939) , sekmadieniais aptarnavo Raseinių liuteronus. 1941 m. persikėlė į Vokietiją, nuo 1945 m. gruodžio pabaigos iki 1973 m. (iki pensijos) kunigavo Hagene/Westfalijoje. Būdamas pensininku rašė mokslinius ir istorinius darbus apie Lietuvos ev. liuteronų Bažnyčią kn. „Kirche im Osten“, bendradarbiavo Lietuvos vokiečių laikraštyje „Die Raute“ – „Rūta“, palaikė glaudžius ryšius su ev. liuteronų ir reformatų Bažnyčių vadovybe išeivijoje ir Lietuvoje. Kelis kartus kaip turistas lankėsi Lietuvoje, susitiko su studijų draugais Vilniuje.

 

Mirė 1986 03 12 Celle ligoninėje, palaidotas Wietze miestelio miško kapinėse (VFR).

 

1837 09 07 Svencelėje (Priekulės vls., Klaipėdos aps.) gimė Mikelis Kybelka, sakytojas, Senojo surinkimo vadovas, religinės raštijos rengėjas ir leidėjas, laikraščio redaktorius.

 

Mirė 1906 07 06 Pangesuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.).

 

1997 09 07 Marijampolėje diakonas (1995 07 02) Vaidas Klesevičius (g. 1974 02 06 Marijampolėje) ordinuotas šios parapijos kunigu. Dar aptarnauja Virbalio ir Vištyčio parapijas. 2005 m. išrinktas LELB Konsistorijos nariu, 2011 m. – kandidatu.

 

1992 09 12 Pulheime (Š. Reino-Vestfalijos žemė, Vokietija) mirė Jonas Užpurvis, pedagogas, istorikas, kalbininkas, Sibiro tremtinys (1949–1962). Parengė istorinių dokumentų rinkinį „Lietuvių tautos istorijos šaltiniai“ (2 d., 1938–1939 m.), „Vytauto raštai“ (rankraštis dingo). Parašė studiją apie saugiškių tarmę „Trys kalbinės studijos“ (Drei sprachwissenschaftliche Studien, 1990 m.; liet. 2016 m.). Nuo 1967 m. gyveno Pulheime (VFR). 1999 m. išleista jo kūrybos rinktinė „Mano literatūrinis palikimas“ (sud. Regina Sinkevičienė).

 

Gimė 1891 12 12 Virkytuose (Saugų vls., Šilokarčemos aps.).

 

1692 09 15 Šereiklaukyje (Tilžės aps.) gimė Jurgis Adomas Meisneris, mokytojas, ev. liuteronų kunigas, giesmių eiliuotojas.

 

Mirė 1769 02 08 Enciūnuose (Stalupėnų aps.).

 

1862 09 18 pašventinta iš lauko akmenų ir plytų sumūryta Dovilų ev. liuteronų bažnyčia, kuriai 1861 07 17 padėtas kertinis akmuo (1854 m. įteisinta parapija). Parapija vėl įregistruota 1990 01 29, pirmosios pamaldos įvyko 1992 12 20, 1993 08 01 vėl suskamba bažnyčios varpas. 1995 05 28 bažnyčia iš naujo pašventinta. 2012 07 21 pašventinti 22 registrų vargonai (1960 m.) padovanoti Berlyno Rixdorfo parapijos. Aptarnauja kun. Liudvikas Fetingis.

 

1887 09 20 Skirvytėlėje (Skirvytės vls., Šilokarčemos aps.) gimė Jonas Tolišius (Johann Toliszus), teisininkas, Klaipėdos krašto politikos veikėjas. Oto Dovydo Tolišiaus brolis.

 

Mirė 1973 m. Flemingtone (Naujojo Džersio v-joje, JAV).

 

1902 09 19 Žiaukuose (Kintų vls., Šilokarčemos aps.) gimė Jurgis Plonaitis, visuomenės ir politikos veikėjas, bankų darbuotojas. Šilutės miesto garbės pilietis (1991 m.). Parašė prisiminimų apie Vydūną („Vydūnas“, 1999 m.).

 

Mirė 1998 04 06 Šilutėje.

 

1992 09 20 iškilmingai pašventintas Nidos ev. liuteronų bažnyčios naujas, restauruotas interjeras, altorius ir sakykla. 1888 10 10 pašventintas dabartinis bažnyčios raudonplytis pastatas, kuri buvo uždaryta 1963 m. pradžioje, joje veikė Kuršių nerijos istorijos muziejus ir koncertų salė (1966–1988), o prasidėjus nepriklausomybės sąjūdžiui atiduota katalikams, bet po poros metų sugrąžinta atsikūrusiai liuteronų parapijai. Aptarnauja kun. Jonas Liorančas.

 

1957 09 21 Vokietijoje mirė Siegfried Oskar Loppe, įšventintas kunigu 1911 03 19, paskutinis Vilniaus ev. liuteronų parapijos kunigas (1924–1940), superintendentas.

 

Gimė 1883 08 18 Varšuvoje (Lenkija).

 

1682 09 22 padėtas kertinis Kauno Šv. Trejybės ev. liuteronų bažnyčios akmuo, o pati bažnyčia pašventinta 1683 12 25. 1988 11 28 parapija atkurta, 1988 12 18 pirmosios pamaldos Simo Preikšaičio bute. 1953 03 30 įvyko paskutinės pamaldos prieš bažnyčios uždarymą. Parapija įsteigta 1558 m. Aptarnauja kun. Saulius Juozaitis.

 

1992 09 22 Klaipėdos universitete įsteigtas Evangeliškosios Teologijos Centras (vad. doc. dr. Helmutas Arnašius), kuris 1995 m. tapo Teologijos katedra.

 

1692 09 25 Neustettine (dab. Szczecinek, V. Pamario vaivadija, Lenkija) gimė Francas Albertas Šulcas (Schultz), teologas, ev. liuteronų kunigas, 1731–1763 m. Karaliaučiaus un-to Lietuvių kalbos seminaro vedėjas.

 

Mirė 1763 05 19 Karaliaučiuje.

 

1877 09 25 Mozūriškiuose (Trušelių vls., Klaipėdos aps.) gimė Žvilius Martynas, ūkininkas, Klaipėdos krašto liet. visuomenės veikėjas.

 

Mirė (dingo be žinios) 1945 01 ??.

 

1942 09 25 Rygoje mirė Andrievas Niedra, kultūros ir politikos veikėjas, mokytojas, rašytojas, kunigas. 1899 m. baigęs Dorpato (Tartu) universitetą, tarnavo parapijose Latvijoje. 1919 05 10–1919 06 26 ar 07 03 vadovavo provokiškai Latvijos laikinajai vyriausybei. Šiai žlugus, gyveno Klaipėdos krašte, vėliau išvyko į Lenkijos okupuotą Vilnių, 1919–1924 m. buvo Vilniaus ev. liuteronų parapijos kunigas. 1924 m. grįžus į Latviją, nuteistas trejiems metams kalėjimo, 1925 m. amnestuotas, tačiau ištremtas į Prūsiją, kunigavo Susimilkiuose (1926–1927) ir mokytojavo Christburge Rytprūsiuose, prasidėjus karui, 1942 m. grįžo į tėvynę.

 

Gimė 1871 02 08 Tirzos vls. (dab. Gulbenės raj. Vidžemėje, Latvija).

 

1817 09 27 ev. liuteronų ir ev. reformatų Bažnyčių Prūsijoje unijos deklaracija, kurią, švenčiant Reformacijos pergalės 300 metų jubiliejų, paskelbė Prūsijos karalius Friedrichas Vilhelmas III (1797–1840). Pati unija paskelbta 1817 10 31.

 

1907 09 27 pašventinta Žukų ev. liuteronų raudonų plytų bažnyčia (sovietmečiu sandėlis), kuriai kampinis akmuo dėtas 1906 m. Parapija įsteigta 1900 04 01, 1990 08 04 pirmosios atkurtos parapijos pamaldos, atgimusiai parapijai 1992 06 01 grąžinta klebonija (1903 m.), kurioje vyksta pamaldos, nes bažnyčia (grąžinta 1998 m.) niekaip nebaigiama restauruoti. 2014 08 15 pirmos ekumeninės pamaldos kartu su katalikais. 2014 m. pradėtas klebonijos remontas, uždengtas naujas čerpių stogas.

 

1857 09 30 Macikuose (Gaidelių vls., Šilokarčemos aps.) gimė Hermanas Zudermanas (Sudermann), vokiečių rašytojas rašęs ir lietuviška tematika. Antras krikšto vardas Eduardas. Vyksta visuomenės kova dėl H. Zudermano memorialinės ekspozicijos (įsteigta 1989 m.) išsaugojimo gimtajame name.

 

Mirė 1928 11 21 Berlyne (Vokietija).

 

 

 

2017 m. spalis

 

 

 

1957 10 ?? Rimstinge (Bavarijos žemė, Vokietija) mirė Anusis Pėteraitis, sakytojas, parašęs kn. „Surinkimai Prūsų Lietuvoje“ (1952 m.).

 

Gimė 1867 08 06 Anužiuose (Rukų vls., Tilžės aps.).

 

1602 10 01 Karaliaučiuje mirė Jonas Bretkūnas, ev. liuteronų kunigas, istorikas, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, išleido giesmynus (1589 m.) ir maldaknygę (1589 m.), pamokslų rinkinį Postilla (1591 m.), pirmasis išvertė į lietuvių kalbą Bibliją (1570–1590, liko neišspausdinta).

 

Gimė 1536 Bambaliuose, netoli Friedlando.

 

1857 10 01 įkurta Vyžių ev. liuteronų parapija. 1865 05 21 padėtas bažnyčios kertinis akmuo. 1866 11 07 mūrinė bažnyčia su bokštu pašventinta. Po karo 1948 08 22 parapija vėl įregistruota. Apie 1960 m. sovietų valdžia bažnyčią uždarė ir pavertė grūdų sandėliu. 1993 05 29 pirmosios atkurtos parapijos pamaldos atgautoje bažnyčioje. Aptarnauja kun. Valdas Miliauskas (oficialiai paskirtas 2016 02 15, iki tol ketverius metus administravo pagal įgaliojimą). 2008 06 10 parapijoje įregistruotas reabilitacijos centras VšĮ „Gabrielius“ (nuo 2010 04 01 direktorius V. Miliauskas).

 

1857 10 02 Kretingoje gimė Aleksandras Teodoras Kuršaitis, mokytojas, žymus žodynininkas, kraštotyrininkas, redaktorius.

 

Mirė 1944 08 17 Kiefersfeldene (Bavarija, Vokietija).

 

1927 10 02 Pagausančiuose II (Jurbarko aps.) gimė Kazimieras Banys, agronomas, kraštotyrininkas, 1997 m. su šeima įsteigęs Rusnės etnografinę sodybą–muziejų.

 

Mirė 2015 03 15 Rusnėje.

 

1887 10 06 pašventinta Lauksargių mūrinė ev. liuteronų bažnyčia. Parapija (kaip Vilkyškių parapijos filija) įsteigta 1864 m., vėl ėmė veikti 1947 06 30 (ofic. įregistruota 1948 07 31). 2014 m. sutvarkytas bažnyčios stogas, fasadai, pakeisti langai ir durys. Aptarnauja kun. Edikas Šulcas.

 

1857 10 09 pašventinta dabartinė stačiakampė, raudonų plytų su nedideliu bokšteliu aukšta masyvi Saugų ev. liuteronų bažnyčia, kurios kertinis akmuo pašventintas 1854 08 30, o 1948 08 27 įregistruota parapija. Aptarnauja kun. Mindaugas Žilinskis.

 

2012 10 13 Rusnėje diakono tarnystei įšventintas Valdas Miliauskas (g. 1984 12 16 Galnėje Vainuto sen., Šilutės raj.), kun. Liudo Miliausko brolis. 2014 07 12 Tauragėje įšventintas į kunigus. Aptarnauja Rusnės, Žemaičių Naumiesčio, o 2016 02 15 paskirtas dar trijų parapijų kunigu – Katyčių, Švėkšnos (nuo 2013 m. čia nuolat tarnavo. Faktiškai pamaldas (žodžio liturgiją) su pertraukomis jis laikė nuo 2007 m., nors oficialiai Švėkšnos parapiją administravo kun. M. Žilinskis) ir Vyžių (iki tol administravo pagal įgaliojimą ir joje veikiančio reabilitacijos centro „Gabrielius“ direktorius).

 

1867 10 14 Vėveriškiuose (Klemiškės vls.) gimė Jokūbas Brožaitis, ūkininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas, bendradarbiavo laikraštyje „Lietuviška ceitunga“.

 

Mirė 1928 01 11 Trušeliuose (Klaipėdos aps.).

 

10 16Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena, kurią LR Seimas 2006 07 19 paskelbė atmintina diena.

 

1552 10 17 Karaliaučiuje mirė Andreas Osianderis, Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius, išvystęs savitą požiūrį į išteisinimą, dėl ko kilo „osiandrinis ginčas“, kurio neišvengė ir M. Mažvydas, nes jis nepagrįstai buvo apkaltintas Osianderio šalininku.

 

Gimė 1498 12 19 Gunzenhausene (Bavarija).

 

1992 10 17 Švedijos karalius Carl XVI Gustaf ir karalienė Silvia aplankė restauruojamą Vilniaus ev. liuteronų bažnyčią.

 

1957 10 18 Gautingene (Bavarijos žemė, Vokietija) mirė Jonas Endrikis Grigolaitis, žurnalistas, visuomenės veikėjas, nacių kalintas koncentracijos stovyklose (1941–1945). Parašė kn. „Nacių pragare: Kalinio Nr. 40627 išgyvenimai nacių koncentracijos stovyklose, 1941–1945“ (1948, 2012 m.).

 

Gimė 1902 07 30 Poviluose (Kintų vls., Šilokarčemos aps.).

 

1977 10 21 Melburne (Australija) mirė dr. Valteris Didžys, Tilžės Akto signataras, gydytojas, visuomenės veikėjas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, pasirašė antrąjį Fuldos aktą (1947 01 15). Nuo 1949 m. gyveno Australijoje. Urnos su jo ir žmonos Liudvikos palaikais 2013 09 07 palaidotos Bitėnų-Rambyno kapinėse.

 

Gimė 1896 11 21 Angerburge (Unguroje, Gumbinės aps.).

 

1897 10 24 Paberžiuose (prie Tauragės) gimė Mikas Preikšaitis, Batakių, Skaudvilės, Šilutės ir Klaipėdos ev. liuteronų kunigas, bibliofilas. Įšventintas kunigu 1944 08 13 Tauragėje.

 

Mirė 1972 10 27 Gerviečiuose šalia Batakių, palaidotas Mažintų ev. kapinėse.

 

1992 10 28 Vilniuje mirė (palaidotas Rokantiškių kapinėse) Jonas Kęstutis Gocentas, inžinierius elektromechanikas, ilgametis Valstybinio plano komiteto darbuotojas, Vilniaus ev. liuteronų parapijos diakonas. 1990 07 15 oficialiai paskirtas Dievo žodžio skelbėju (sakytoju) Vilniuje, o po metų – diakonu.

 

Gimė 1931 08 19 Paberžiuose (dab. Tauragės m.).

 

1907 10 30 Jankaičiuose (Kunkių vls., Klaipėdos aps.) gimė Martynas Brakas, žymus lietuvininkų veikėjas, teisininkas, istorikas, dailininko Adomo Brako brolis.

 

Mirė 2000 01 25 Sioux Fallse (JAV).

 

1517 10 31 augustinų vienuolis dr. Martynas Liuteris prie Vittenbergo pilies bažnyčios durų prikalė 95 tezes, kuriomis pakvietė reformuoti katalikų bažnyčią. Kasmet šią dieną evangeliškasis pasaulis švenčia Reformacijos dieną. Seimo 2016 05 12 d. nutarimu 2017 m. Lietuvoje paskelbti Reformacijos metais.

 

1922 10 31 Karaliaučiuje mirė Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger), Karaliaučiaus universiteto prof., vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas, baltų kalbų tyrinėtojas.

 

Gimė 1851 04 14 Kaselyje (Vokietija).

 

1992 10 31 Žeimelyje (Pakruojo raj.) mirė kun. Teodoras Valteris (Teodors Hermanis Valters), palaidotas Rygos Miško kapinėse, Latvijoje. 1923–1934 m. studijavo teologiją Rygoje Latvijos universitete, kurį baigė 1934 05 18. Kunigu ordinuotas 1928 01 22 Rygos katedroje. 1928 08 26–1951 05 15 gyveno Budbergyje, aptarnavo Budbergio ir Jaunsaulės parapijas, laikydavo pamaldas ir Biržų parapijoje. Beje, Budbergio (Butbergės) parapija tarpukariu kurį laiką priklausė Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios Konsistorijai. 1947 10 15 išrinktas Bauskės dekanu. 1951 05 15 suimtas ir išvežtas į Sibiro lagerius (iš pradžių Kemerovo srityje, vėliau Omske), paleistas 1956 08 09. Grįžęs į Latviją, kunigavo įvairiose parapijose, 1963–1971 m. vėl aptarnavo Budbergį. 1984 02 25 suteiktas Latvijos ev. liuteronų bažnyčios vyriausiojo kunigo titulas. Nuo 1984 04 29 – emeritas. 2003 m. Latvijoje išleista jo prisiminimų knyga „Manas dzīves gājuma atmiņas“.

Gimė 1898 01 10 Žeimelyje (Šiaulių aps., Kauno gubernija).

 

 

2017 m. lapkritis

 

 

 

1647 11 02 Karaliaučiuje mirė Kristupas Vilkas (Wilcke), poetas, J. Bretkūno vaikaitis. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dirbo archyvaru, mokytojavo. Parašė vokiškų eilėraščių, kurių viename įterpė lietuviškų eilučių (1640 m.).

 

Gimė 1598 02 03 Karaliaučiuje.

 

1562 11 06 Lübecke (Vokietija) gimė Lozorius Zengštokas (Sengstock), ev. liuteronų kunigas Rusnėje, Klaipėdoje, Karaliaučiuje, religinių raštų redaktorius ir leidėjas. 1912 m. Karaliaučiuje išleido savo sudarytą giesmyną „Giesmės krikščioniškos ir duchauniškos“.

 

Mirė 1621 02 21 Karaliaučiuje.

 

1747 11 07 Didlaukiuose (Įsruties aps.) mirė Fabijonas Ulrichas Glazeris, ev. liuteronų kunigas, raštijos darbuotojas, giesmių kūrėjas ir vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Sueiliavo giesmių, išleido jų rinkinį „Kelios nobažnos giesmės...“ (1736 m.) kartu su J. Berendu.

 

Gimė 1688 02 17 Dovydėliuose (Juodlaukių vls., Įsruties aps.).

 

1927 11 08 Tilžėje mirė Mikelis Kiošis, Maž. Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, spaudos darbuotojas, redaktorius.

 

Gimė 1868 08 01 Smeltėje (dab. Klaipėda).

 

2002 11 09 Plikiuose įšventintas į kunigus Mindaugas Žilinskis (g. 1977 04 14 Plikiuose (Klaipėdos raj.)), KU bakalauras (2000 m.), 2001 01 07 įvestas į diakonus, tęsė studijas Leipcigo universitete (2003–2004). 2014 09 09 Kintuose įteiktas tarnybinis sidabrinis kryžius. Aptarnauja Kintų, Saugų ir Karklės parapijas.

 

1677 11 11 Įsrutyje gimė Adomas Fridrichas Šimelpenigis, mokytojas, ev. liuteronų kunigas, vienas iš J. H. Lysiaus katekizmo (1722 m.) tikrintojų ir Biblijos (1735 m.) vertėjų.

 

Mirė 1740 10 23 Skaisgiriuose (Pakalnės aps.).

 

1872 11 11 Naujakiemyje (Smilgių vls., Pilkalnio aps.) gimė Jurgis Storosta, istorijos mokytojas Klaipėdoje, filos. dr., Vydūno brolis. Bendradarbiavo brolio darbuose, vokiečių k. išsp. Lietuvos istoriją (1921 m.).

 

Mirė 1937 11 14 Klaipėdoje.

 

1677 11 12 Karaliaučiuje gimė Kristupas Konradas Gericas (Göritz), ev. liuteronų kunigas, vyskupas, vertėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

 

Mirė 1752 04 22 Vėluvoje.

 

1892 11 12 Drevernoje (Priekulės vls., Klaipėdos aps.) gimė Martynas Banšėrius, prozininkas, dramaturgas, poetas; lietuviška kūryba liko neišleista.

 

Mirė 1916 03 01 Kleveje (prie Duisburgo Vokietijoje).

 

1962 11 13 Frankfurte prie Maino (Heseno žemė, Vokietija) mirė Evaldas Svaras (Ewald Swars), mokytojas, rašytojas, rašęs vokiečių k. romanus ir apsakymus apie gimtąjį kraštą.

 

Gimė 1890 08 09 Rubokuose (Gaidelių vls., Šilokarčemos aps.).

 

1897 11 14 Gargžduose (Kretingos aps.) gimė Martynas Arminas Kavolis, teisininkas, ev. liuteronų kunigas, dr., spaudos bendradarbis, sociologo Vytauto Kavolio (1930–1996) tėvas.

 

Mirė 1979 08 10 Čikagoje (JAV).

 

1747 11 17 Didlaukiuose (Įsruties aps.) mirė Fabijonas Ulrichas Glazeris (Glaser), baigęs Karaliaučiaus universitetą, kunigavo Didlaukiuose, giesmyno parengėjas (1736 m.).

 

Gimė 1688 02 17 Dovydėliuose (Juodlaukių vls., Įsruties aps.).

 

1897 11 19 Tilžėje mirė Dovas Didlaukis, Gossnerio misijos misionierius Rytų Indijoje, spaudos darbuotojas.

 

Gimė 1836 06 06 Mažuosiuose Vanagupiuose (Stalupėnų aps.).

 

1942 11 24 Oranienburge (Sachsenhauseno koncentracijos stovykloje, Brandenburgo žemė, Vokietija) mirė Eduardas Simaitis, Mažosios Lietuvos lietuvių visuomenės veikėjas, Klaipėdos Donelaičio pradžios mokyklos vedėjas (1926–1932), 1932 02 27–06 06 Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas. Išleido Viliaus Bajoraičio ir Ernsto Grosso parengtą liet. liaudies dainų rinkinį su gaidomis „Dainos“ (1926 m.).

 

Gimė 1897 01 16 Juknaičiuose (Vyžių vls.).

 

1862 m. pirmąjį advento sekmadienį pašventinta Raseinių ev. liuteronų bažnyčia (1853 m. įsigyta nebaigta statyti mūrinė karmelitų bažnyčia), kurią sovietų valdžia 1953 m. uždarė ir nugriovė. 2001 09 08 pirmosios atkurtos parapijos pamaldos. 1818 m. pastatyta medinė bažnyčia (parapija įsteigta 1816 m.). Dabar liuteronai glaudžiasi ortodoksų (stačiatikių) cerkvėje. Aptarnauja kun. Arvydas Malinauskas.

 

1757 11 28 Įsrutyje mirė Adomas Henrikas Piligrimas, ev. liuteronų kunigas, išvertė dalį Biblijos (1735 m.), rengė spaudai jos 1755 m. leidimą, laikomas poros kitų religinių leidinių vertėju.

 

Gimė 1702 m. Kalveliuose (Rautenberkis, Ragainės aps.).

 

11 30Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena, kurią LR Seimas 1998 06 25 paskelbė atmintina diena.

 

 

 

2017 m. gruodis

 

 

 

1992 12 Vilniuje (2015 m. Marijampolėje, red. Algis Vaškevičius) pradėtas leisti K. Donelaičio draugijos mėnraštis „Donelaičio žemė“ (red. Steponas Lukoševičius, skirtas Karaliaučiaus krašto mylėtojams. 2016 m. Nr. 2 (215) – jau žurnalas.

 

1977 12 01 Niujorke (JAV) mirė Petras Dagys, ev. liuteronų kunigas, visuomenės veikėjas, „Lietuvos evangelikų kelio“ redaktorius. 1930 m. baigęs VDU, paskirtas Būtingės kunigu. Per Švediją 1946 m. atvyko į JAV. 1951 m. Niujorke įkūrė evangelikų parapiją, kurioje (ir kitur) kunigavo iki mirties.

 

Gimė 1904 03 15 Peikšteniuose (Biržų vls.).

 

1982 12 03 Čikagoje (JAV) mirė Vilius Jurgis Erikas Trumpjonas, futbolininkas, lietuvininkų veikėjas, palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse.

 

Gimė 1908 03 14 Traksėdžiuose (Šilokarčemos aps.).

 

1902 12 06 Mazsalacės parapijoje (Latvija) gimė kunigas dekanas Gustavas Aleksandras Rauskinas. Baigęs Rygos teologinį institutą, 1932 09 18 įšventintas kunigu ir pakviečiamas į Alkiškių parapiją (aptarnavo ir kitas latviškas liuteronų parapijas), kurioje dirbo visą savo gyvenimą, išskyrus laiką Sibiro tremtyje (1945–1955). 1970 08 23 išrinktas LELB Konsistorijos sekretoriumi, 1976 06 20 – 1-uoju pirmininko pavaduotoju.

 

Mirė 1979 04 11 Alkiškiuose.

 

1977 12 07 Tauragėje mirė (patikslintas mėnuo, palaidotas Šikšniuose (Sartininkų apyl., Tauragės raj.)) Jonas Bicka, mokytojas, kraštotyrininkas, išleidęs „Tikybos knygeles“ (1937 m.) – vadovėlį evangelikų vaikų mokykloms, perspausdintas (1991 m.), kartu su su F. Tumosu – „50 gražiausių Mažosios Lietuvos padavimų“ (1938 m.).

 

Gimė 1900 12 01 Užlaukėje (Naumiesčio vls., Raseinių aps.).

 

1827 12 08 Gedvilaičiuose (Pakalnės aps.) gimė Mikelis Šapalas, mokytojas, vertėjas, pasaulietinės ir religinės poezijos eiliuotojas. Išvertė iš vokiečių kalbos „Nusidavimą apie luoštąjį Pričkų“ (1855 m.), parengė giesmyną (1858 m.), eilėraščius skelbė periodikoje.

 

Mirė 1884 12 03 Lankupiuose (Venckų vls., Klaipėdos aps.).

 

1847 12 09 Mažojoje Lietuvoje gimė Jerkmonas (Erdmannas) Penčiukas, mokytojas, poetas. 1869 m. baigė Karalienės mokytojų seminariją.

 

Mirė 1896 04 11 Būdupėnuose (Trapėnų vls., Ragainės aps.).

 

1867 12 10 Uogaliuose (Kintų vls., Šilokarčemos aps.) gimė Endrikis Šadagys, laiškanešys, lietuvių visuomenės, kultūros ir spaudos veikėjas.

 

Mirė 1911 08 11 Lankupiuose (Venckų vls., Klaipėdos aps.).

 

1947 12 13 Kaune gimė doc. dr. Martynas Purvinas, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, MLE rengėjas, senųjų kaimų, urbanistikos ir kraštovaizdžio tyrėjas, architektas. Baigęs Kauno vid. dailės mokyklą, 1965–1970 m. studijavo KPI Statybos fakultete, 1971–1987 m. VISI Architektūros f-to aspirantas, dėstytojas. 1980 m. Centriniame miestų statybos mokslo tyrimų ir projektavimo institute apgynė disertaciją „Architektūrinės-landšaftinės analizės teoriniai-metodiniai klausimai“; humanitarinių mokslų daktaras. 1997 m. Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) I–II t. vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, III t. vyriausiasis redaktorius, 2000–2007 m. MLE grupės vedėjas. Nuo 1972 m. sistemingai tiria Lietuvos senuosius kaimus ir liaudies architektūrą, urbanistiką, kraštovaizdį, o nuo 1980 m. ir Mažosios Lietuvos kultūros paveldą. Paskelbė daugiau nei 2500 mokslinių, enciklopedinių ir publicistikos straipsnių apie kultūros paveldą, senuosius kaimus, liaudies architektūrą, Maž. Lietuvos kultūros paveldą, jo naikinimą sovietmečiu, urbanistiką bei kt. Asmeniniame archyve turi tūkstančius nuotraukų, dokumentų ir pan. M. Purvinas išleido dešimt knygų: „Mažosios Lietuvos tradicinė kaimo architektūra“, „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“, „Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida“, „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiai“ (kartu su Marija Purviniene), „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ ir kt. Dr. Martynas Purvinas ir Marija Purvinienė – 2013 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai. Jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ vicekomandoras, Etninės kultūros globos tarybos ekspertas.

 

1982 12 15 išspausdintas giesmyno „Maldų ir giesmių knygelė“ II pataisytas ir papildytas leidinys pavadintas „Giesmių ir maldų knygele“ (330 giesmių, 392 p.), 1988 m. – III patais. ir papild. leid. (376 giesmės, 390 p.), o šis 1991 m. perspausdintas vėl kaip 1988 m. III leid. su įrištu klaidų atitaisymo lapeliu, 1997 m. – IV patais. leid. (376 giesmės, 404 p.).

 

2007 12 17 įregistruota VšĮ „Liuteronų diakonija“, direktorius – kun. Mindaugas Kairys.

 

1937 12 19 paskutinis prieškarinis Lietuvos ev. liuteronų sinodas (lietuvių) Kaune.

 

1952 12 19 Šilutėje gimė Astrida Petraitytė, literatė, Lietuvos Rašytojų sąjungos narė, Vilniaus ev. liuteronų bažnyčios parapijietė, nuo 2010 m. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narė.

 

1897 12 23 Gardame (Naumiesčio vls., Raseinių aps.) gimė Jonas Jurgis Gocentas, teisininkas, literatas, kraštotyrininkas, sakytojas, sukaupė Mažosios Lietuvos spaudinių kolekciją.

 

Mirė 1974 07 08 Klaipėdoje. Palaidotas Žemaičių Naumiesčio evangelikų kapinėse.

 

1997 12 26 diakonas (1996 09 28 Žemaičių Naumiestyje) Jonas Liorančas (g. 1975 03 16 Tauragėje) ordinuotas ev. liuteronų kunigo tarnystei Nidoje ir Juodkrantėje. 2000 m. nesėkmingai kandidatavo rinkimuose į Neringos savivaldybės tarybą Lietuvos liberalų sąjungos sąraše. 2002–2005 m. buvo Čikagos lietuvių „Tėviškės“ parapijos kunigas. Šiuo metu aptarnauja Nidos ir Juodkrantės parapijas. Išrinktas LELB Konsistorijos kandidatu 2011 m.

 

 

 

Parengė Birutė Žemaitaitytė,

 

Algirdas Mikas Žemaitaitis

 

 

 

 

 

Vilnius,

 

2017 01 14