Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms
NEKALTŲJŲ VAIKELIŲ DIENA
(Gruodžio 28 diena)
Ex ore infantium
BIBLIJOS VOTUMAS
Skaudi Viešpačiui jo ištikimųjų mirtis, tad atnašausiu tau bendravimo auką
ir šauksiuosi Viešpaties vardu (Ps.116,15.17).
ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS
Mažylių ir kūdikių lūpomis, [Viešpatie],*
Įkūrei tvirtovę prieš savo priešus.
(Ps) Viešpatie, mūsų Dieve, *
Koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai.
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.8,3a.1)
[Mažylių ir kūdikių lūpomis, [Viešpatie],*
Įkūrei tvirtovę prieš savo priešus.]
DIENOS MALDA
Dieve, tave nekaltieji Kankiniai šiandien pagarbino ne žodžiais, bet atiduodami savo gyvybes; numarink visą mūsų nuodėmes piktenybę, kad išpažintume tikėjimą ne tik žodžiais, bet ir pamaldžiu gyvenimu; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI
| Senasis test.: Jer.31, 15-17 | III |
| Laiškas: Apr.12, 1-6 (13-17) | II |
| Evangelija: Mt.2, 13-18 | I |
SENASIS TESTAMENTAS
Taip kalba Viešpats: “Pasigirdo aimanos šauksmas Ramoje, raudojimas ir graudus verksmas! Rachelė rauda savo vaikų; ji nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra.” Taip kalba Viešpats: “Nustok aimanavusi, nusišluostyk ašaras, nes už tavo vargą bus atlyginta, tai Viešpaties žodis, jie sugrįš iš priešų krašto! Viltinga tavo ateitis, tai Viešpaties žodis, tavo vaikai sugrįš į savo tėvynę!
Jer.31, 15-17
LAIŠKAS
Ir pasirodė danguje didis ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. Ji buvo nėščia ir dejavo, kentėdama sąrėmius bei gimdymo sopulius. Pasirodė ir kitas ženklas danguje: štai didžiulis ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis, su dešimčia ragų ir su septyniomis diademomis ant galvų. Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn. Slibinas tykodamas sustojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų kūdikį. Ir ji pagimdė sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie jo sosto. O moteris pabėgo į dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta būstinė, kad tenai ji būtų maitinama tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų.
Slibinas, pamatęs, kad yra nutrenktas žemėn, puolė persekioti moterį, kuri buvo pagimdžiusi berniuką. Bet moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai skristi į dykumą, į savo būstinę, kur bus maitinama ir saugoma nuo gyvatės per laikotarpį, du laikotarpius ir pusę laikotarpio. Gyvatė paskui moterį iš savo nasrų paleido upę lyg vandenį, kad srovė ją pagriebtų. Bet žemė pagelbėjo moteriai: žemė atvėrė savo žiotis ir sugėrė upę, kurią slibinas buvo paliejęs iš savo nasrų. Ir įnirto slibinas prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir saugoja Jėzaus liudijimą.
Apr.12, 1-6 (13-17)
ALELIUJA POSMAS
Skaudi Viešpačiui jo ištikimųjų mirtis, tad atnašausiu tau bendravimo auką ir šauksiuosi Viešpaties vardu! Aleliuja! (Ps.116,15.17)
EVANGELIJA
Išminčiams iškeliavus, štai vėl pasirodo Juozapui sapne Viešpaties angelas ir sako: “Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti.” Atsikėlęs nakčia, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą. Ten jis prabuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų.
Erodas, pamatęs, kad jį išminčiai apvylė, baisiai įniršo ir pasiuntė išžudyti Betliejuje ir jo apylinkėje visus berniukus, dvejų metų ir jaunesnius, pagal laiką, kurį buvo patyręs iš išminčių. Tuomet išsipildė pranašo Jeremijo žodžiai: Pasigirdo šauksmas Ramoje, garsios dejonės ir aimanos; tai Rachelė rauda savo vaikų, ir niekas jau jos nepaguos, nes jų nebėra.
Mt.2, 13-18
