Naujienos

Sudargo evangelikų liuteronų parapija įkurta 1842 metais. 1843 pradėtos vesti metrikų knygos. Parapijai be Sudargo tada priklausė Burgaičių, Grinaičių, Režgalių, Kirkilų, Šiaudinės, Bosų, Šilininkų, Žiūrių, Slavikų, Beržinių, Šilupiškių, Žilių, Iltrakių, kaimai. 1842 metais vasario mėnesį parapija nutarė pasistatyti savo maldos namus. Statyba daugiausiai rūpinosi parapijos nariai zalsburgiečiai. Jie gyveno Sudargo, Grinaičių ir Šiaudinės kaimuose. Jie buvo amatininkai. Tai jie labiausiai rėmė bažnyčios statybą lėšomis.Pirmoji bažnyčia buvo medinė. Ji Sudarge stovėjo iki 1916m.

Superintendento H.D. Srokos paskatinti, Sudargo parapijos nariai 1912 metais nutarė pasistatyti mūrinę bažnyčią. 1912 metų rudenį buvo padėtas kertinis akmuo. 1913 metais buvo išmūrytos sienos ir uždengtas bažnyčios stogas, o 1914 metais – pastatytas bokštas.1916 metais spalio 22 dieną Sudarge pašventinta naujai pastatyta mūrinė bažnyčia. 1944 metais, siautėjant antrajam pasauliniam karui, Sudargo apylinkių gyventojai buvo evakuoti. Grįžę į savo gimtasias vietas, Sudargo parapijiečiai neberado savo bažnyčios. To meto liudytojų teigimu, ją prieš pasitraukdama susprogdino Vokietijos kariuomenė.

Okupacinė sovietų valdžia ir jai palankūs vietiniai gyventojai visiškai išardė griuvėsių likučius. Iš jų buvo statomi tvartai, krosnys ir kitos to meto “vertybės”.

Vėliau, pasityčiojant iš parapijos istorijos, iš parapijiečių jausmų, bažnyčios vietoje buvo pastatyta maisto ir alkoholinių gėrimų parduotuvė.

Po antrojo pasaulinio karo sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, Dievo malonės ir parapijiečių atkaklumo dėka, pamaldos vyko parapijos klebonijoje įrengtoje maldos salėje. Iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tai buvo vienintelė veikianti parapija visoje Užnemunėje, į kurią tikintieji atvažiuodavo iš Rusija tapusio Karaliaučiaus krašto, Vilniaus, Kauno, Marijampolės bei kitų vietovių, kur okupacinis režimas buvo nacionalizavęs bažnyčias ir uždraudęs parapijų veiklą. 2011-05-10 klebonija buvo sudeginta (tyčinis padegimas).

Dabartinė Sudargo Emauso evangelikų liuteronų bažnyčia nuo 1953 iki 1996 metų stovėjo Visbeke (Vokietija, Žemutinė saksonija). Tai viena iš prof. dr. Otto Bartningo (1883–1959) architekto suprojektuotų 33 vadinamųjų „Kančios“ bažnyčių. 1995 m. partnerinius ryšius su Visbeko parapija užmezgė kunigė Tamara Kelerytė-Schmidt. 1996 m. kunigo Virginijaus Kelerto iniciatyva bažnytėlė buvo demontuota, parvežta į Lietuvą. 1996 12 23 kun.Virginijus Kelertas pašventino bažnyčios kertinį akmenį. 1997 m. rugpjūčio 17 d. bažnyčia pašventinta ir pavadinta Emauso vardu. Šįmet bus švenčiamas šios bažnyčios pašventinimo Sudarge 20 metų jubiliejus. Tai pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia po antrojo pasaulinio karo naujai pastatyta ir pašventinta Lietuvoje.

Sudargo parapijos administratoriais buvo šie kunigai: Voronovičius, Baumbachas, Saksas, Močiulskis, po to - superintendentas p. H. Sroka, kuris Sudargą aptarnavo iki 1915 metų. Per pirmą pasaulinį karą, kaizerinės okupacijos laikotarpyje, tai yra nuo 1915 metų rugsėjo mėnesio, okupacinė valdžia į Sudargą atsiuntė pasiuntinį (misionierių) iš Afrikos, Martyną Kybelką, kuris čia ištarnavo apie 10 metų. Tame laikotarpyje Kybelka vienus metus buvo paskirtas kunigu Piktupėnuose, Klaipėdos krašte. Jį tuomet pavadavo kunigas Petrikas (taipogi buvęs misionierius). Pastarasis, Sudarge ištarnavęs vienerius metus, parapiją aptarnauti vėl perdavė kun. Kybelkai, kuris tuo metu tapo išrinktas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios prezidentu. Vėliau Kybelka išvyko į Jurbarką, iš kur aptarnaudavo Sudargo parapiją. Kybelka Jurbarke tarnavo neilgai. Jam pavyko Vokietijoje gauti vidaus misijos kunigo vietą. Jam išvykus, Sudargo parapiją aptarnavo kunigas Jekšas, Gelžinius, Jurbarko kunigas Stanaitis. Po to Sudargo parapijos administratoriumi buvo paskirtas Skirsnemunės-Žvyrių parapijos kunigas Jekelis.

Sovietmečiu parapiją aptarnavo kunigai Jurgis Gavėnis (NKVD Sudarge kunigą areštavo ir išsivedė pamaldų metu, ištremtas į Sibirą), Jonas Kalvanas senj., Arvydas Briedis. Nesant kunigo ir siekiant, kad parapija nebūtų uždaryta, gavęs kantoriaus pažymėjimą, pamaldas laikė Jonas Vanagaitis. Grįžęs iš tremties pamaldas vėl laikydavo Jurgis Gavėnis. Nuo 1980 kunigavo Liudvikas Fetingis, nuo 1994 parapijos kunigas - Virginijus Kelertas.

Daiva Kalinauskaitė

Nuotraukos autorės