Pamokslai

Šio sekmadienio evangelija toliau liudija Jėzaus prisikėlimo tikrovę. Joje atpasakojamas Jėzaus susitikimas su apaštalais prie Tiberiados ežero. Evangelistas Jonas jį įvardija trečiuoju kartu, kai prisikėlęs iš numirusių Jėzus pasirodė mokiniams, bet tai ne paskutinis, nes Lukas apaštalų darbuose sako: „Po savo kančios jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir aiškindamas apie Dievo karalystę.“

Aplankydamas apaštalus Galilėjoje Jėzus išpildė savo pažadą duotą Didįjį Penktadienį: „O kai prisikelsiu, aš nueisiu pirma jūsų į Galilėją.“ Šį pažadą dar kartą priminė angelas moterims ankstyvą Velykų rytą prie tuščio Kristaus kapo: „Skubiai duokite žinią jo mokiniams: ‘Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją.’“

Kaip ir per pirmąjį susitikimą, kai Jėzus pašaukė Galilėjos žvejus tapti jo mokiniais, taip ir šį kartą apaštalai žvejojo. Po Jėzaus prisikėlimo jie stengėsi laikytis drauge. Jei tuomet valtyje buvo tik Petras ir Andriejus, tai dabar valtyje jų buvo septyni. Tarp abiejų įvykių galime įžvelgti panašumų, tarp kurių bene ryškiausias yra nesėkminga nakties žvejyba. Ir šį kartą visą naktį triūsę jie nieko nesugavo.

Tai įvyko tame pačiame ežere, su kuriuo susieta daugybė evangelijose aprašytų įvykių. Jame Jėzus mokė žmones ir valties, jame Jėzus nutildė audrą, jame kartą Jėzus atėjo pas apaštalus vandens paviršiumi. Pagaliau, ir kai kartą Jėzus išvarė demonus iš dviejų apsėstųjų, ir tiems suėjus į kiaules bei joms gavus galą vilnyse, tai atsitiko Galilėjos ežere. Šį kartą jis vadinamas Tiberiados ežeru, nes Tiberiada, kaip ir Genezaretas, buvo vienas iš jo pakrantėje esančių miestelių.

Taigi ir dabar prisikėlęs Jėzus nusprendė aplankyti mokinius prie ežero. Evangelistas rašo: „Rytui auštant ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus.“ Mokiniai turbūt nesitikėjo tokiu Jėzaus apsilankymu, nes evangelistas Jonas, kuris pats buvo toje valtyje, sako, kad jie „nepažino, kad ten Jėzaus esama,“ nors Jėzų ir apaštalus teskyrė tik maždaug 120 metrų. Apaštalams pasiguodus, kad tą naktį jie nieko nesugavo, Jėzus jiems tarė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite.“ Ir Jonas liudija, kad apaštalai sugavo tiek žuvies, kad nebeįstengė patraukti tinklo dėl žuvų gausybės. Ir tada jie suprato, kad ežero krante stovi prisikėlęs Jėzus. Apaštalas Jonas tarė Petrui: „Juk tai Viešpats,“ ir Petras, negalėdamas sulaukti, kol valtis su žuvimis pilnu tinklu nusiirs į krantą, džiaugsmingas šoko į ežerą ir plaukė jo pasitikti.

Jėzus pakvietė apaštalus valgyti. Valgymas kartu yra bendrystės ženklas. Ir šiandien Kristus savo Bažnyčią kviečia prie bendro stalo, ir tam kad lankyti mus čia žemėje, įsteigė Altoriaus Sakramentą. Jame, duonoje ir taurėje priimdami Kristų – jo kūną ir kraują, mes susivienijame su juo ir gauname „malonę po malonės.“ Ši evangelija taip pat simbolizuoja tą amžinybės puotą, kuomet „daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.“

Tinklas irgi turi simbolinę reikšmę. Jėzus sako: „Dangaus karalystė dar panaši į ežeran metamą tinklą, užgriebiantį įvairiausių žuvų.“ Jėzus Petrą pakvietė tapti jo mokiniu tokiais žodžiais: „Nebijok! Nuo šiol jau žmones žvejosi.“ Tas tinklas yra Kristaus Evangelija, – geroji Dievo žinia apie išgelbėjimo kelią per Kristų, tai jo žodžio skelbimas ir mokymas. Dangun žengimo dieną išsiųsdamas apaštalus į pasaulį, Jėzus pasakė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“

Bažnyčia negali egzistuoti pati iš savęs. Ji yra tik ten, kur skelbiamas Dievo Žodis ir dalijami Krikšto ir Altoriaus sakramentai. Pirmosios Bažnyčios mokytojas Tertulianas rašė: „Mes, mažos žuvelės, kaip mūsų Žuvis, Jėzus Kristus, plaukiojame Krikšto vandenyje ir būsime išgelbėtos likę jame.“ Ir žuvis, graikiškai "ichthus," tapo Kristaus Simboliu. Tai graikiškas akrostikas, kurio pirmosios raidės reiškia: „Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, Išgelbėtojas.“ Mes, Bažnyčios žmonės, esame tos mažos žuvelės, kurios turime liudyti tikėjimą į Jėzų, mesti Evangelijos tinklą į pasaulį, skelbdami, kas yra Jėzus Kristus, kad jis vardan mūsų mirė ant kryžiaus ir prisikėlė, arba bent paprasčiausiai pakviesti artimą ateiti į Kristaus laivą – Bažnyčią - išgirsti Jėzaus Velykų pergalę. Gaila, kad dažnai mes užmirštame šią krikščionišką pareigą ir praleidžiame progą, kaip Kristus sako, „mesti į ežerą Dievo karalystės tinklą.“

Evangelistas Jonas pasako tikslų tos dienos sugautų žuvų skaičių – 153. Kai kurie mano, kad šis skaičius atspindi tuo metu žinomų žuvų skaičių, tačiau toks šios evangelijos aiškinimas paplito tik 2 amžiuje. Apaštalai vienu tinklo metimu turbūt negalėjo sugauti tiek daug skirtingų žinių. Šis skaičius greičiausia nurodo į sugautų žuvų gausumą ir praneša faktą, kad tinklas netrūkinėjo, kaip tai atsitiko per pirmąją apaštalų žvejybą. Iki Kristaus mirties tinklą paliko ne vienas jo sekėjas, tačiau jam prisikėlus ir įsteigus žemėje Bažnyčią, pirmųjų krikščionių skaičius augo eksponentiškai ir jie verčiau sutiko mirti, nei išsižadėti Kristaus.

Evangelistas rašo, kad tai buvo trečias jo aprašytas kartas, kai prisikėlęs iš numirusių Jėzus pasirodė mokiniams. Šį kartą Jėzui nereikėjo rodyti rankų vinių žymių, kad apaštalai nemanytų jog mato dvasią. Evangelistas Jonas tvirtina, kad dabar „nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: ‚Kas tu esi?‘ ­ nes jie aiškiai matė, jog tai Viešpats.“ Kaip Jėzaus atsimainymas ant Kalno, kai jo veidas ėmė šviesti kaip saulė, taip ir šis įvykis paliko gilų pėdsaką Petro gyvenime. Pagonių tarpe jis ištars: „Mes esame liudytojai visko, ką jis yra padaręs žydų šalyje ir Jeruzalėje. Jį nužudė pakabindami ant medžio. Tačiau trečią dieną Dievas jį prikėlė ir leido jam pasirodyti, beje, ne visai tautai, o Dievo iš anksto paskirtiems liudytojams, būtent mums, kurie su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių.“

Iš tiesų, didelį džiaugsmą patyrė apaštalai vėl pas juos apsilankius prisikėlusiam Jėzui. Jie „aiškiai matė, jog tai Viešpats“ ir jį tikėjo. Jėzus sako, kad dar labiau esate palaiminti jūs, kurie „nors nematėte, o tačiau tikite.“ Mūsų tikėjimo sutvirtinimui jis aplankė apaštalus prie Galilėjos ežero, pažadėdamas visiems jį tikintiems amžiną gyvenimą ir nesibaigsiančią puotą su juo ir visais jo išrinktaisiais nuostabiose dangaus menėse. Amen.