Parapijos istorija

Šilalės bažnyčia

Šilalė yra viena pirmųjų vietovių, kur buvo pradėtas skelbti liuteroniškas tikėjimas. Čia jau 1525-1527 metais, iš Batakių kilęs katalikų kunigas Jonas Tartilavičius-Batakiškis, kunigaudamas Šilalėje skelbė evangeliškus pamokslus, skleidė reformacijos idėjas žemaitijoje. Persekiojamas išvyko į Karaliaučių, kur 1531 m. kunigaikštis Albrechtas jį paskyrė Karaliaučiaus miesto lietuvių evangelikų parapijos kunigu
18-tojo šimtmečio pabaigoje į Šilalę ir Šilalės apylinkes atkeliavo didelis skaičius įvairių amatininkų iš Rytprūsių, kurių daugelis rado uždarbį šalia Šilalės esančiame dvare ir čia apsigyveno. Pradžioje jų kūdikiai dažniausiai būdavo krikštijami Romos katalikų bažnyčioje, o jų gimimai ir krikštai būdavo registruojami Šilalės Romos katalikų bažnyčios knygose. 1806 m. Šilalės Romos katalikų bažnyčios vikaras M. Jurkovskis įvedė atskirą evangelikams liuteronams atliktų dvasinių apeigų knygą, kurioje krikštai, jungtuvės būdavo įrašomi lotynų kalba.
Dvaro savininkas Pilsudskis Šilalės evangelikams padovanojo žemės sklypą su sąlyga, kad ant dovanoto žemės sklypo prie Šilalės miestelio būtų statoma bažnyčia. 1806 m. Šilalės miestelio evangelikai pastatė medinę bažnyčią. Tuo metu Šilalę aptarnavo kunigas iš Tauragės - Čėsna. 1833 m. ši bažnyčia sudegė. Vasaros metu evangelikai laikydavo pamaldas po atviru dangumi. Žiemos metu ir kai pamaldos būdavo su Šventa vakariene jos vykdavo kurio nors parapijiečio namuose. 1838 m. Šilalės evangelikai liuteronai nudegusios vietoje, pastatė antrą, medinę bažnyčią. Prie bažnyčios buvo pastatyta medinė varpinė, į kurią buvo įkeltas nedidelis varpas. 1882 m. ši bažnyčia buvo suremontuota, o ant bažnyčios vakarinio galo pastatytas medinis bokštas ir įkeltas varpas. 1941 m. birželio 24 d., pirmosiomis karo dienomis, bažnyčia vėl sudegė. Parapijos centras persikėlė į Obelyno kaimą. Čla Julius ir Marė Gėrkiai, dalį savo namo paskyrė bažnyčiai ir čia vykdavo pamaldos. Obelyne, Gėrkių namuose, pamaldos vyko iki 1991 metų, kol Šilalės prapijiečiai vėl atstatė savo bažnyčią.
1840-1845 m. Šilalės parapija įsigjjo nuosavą kantoratą. Vienas Šilalėje gyvenęs rusų policijos pareigūnas dovanojo žemės sklypą ir savo lėšomis ant to sklypo pastatė kantoratą. Minėto ruso pavardė nežinoma. 1910 m. degant Šilalei, sudegė ir kantoratas. Tais pačiais metais Šilalės evangelikai pasistatė naują kantoratą, kurį 1937-1939 m. perstatė ir įrengė kleboniją.
Šilalės parapija savo mirusiuosius iš pradžių laidodavo šventoriuje. Vėliau Šilalės evangelikai liuteronai įsigijo žemės sklypą dvaro girioje, kur atidarė liuteroniškas kapinėms. 1916 m. Šilalės liuteronai iš dvarininko Rašinsko nusipirko papildomą miško plotą ir kapines padidino. 1934 m. Šilalės liuteronams paprašius, Šilalės parapijos kapinėms, vyriausybė nemokamai paskyrė dar pusę hektaro miško. Po II-jo Pasaulinio karo bolševikinė valdžia, kovodama su tikinčiaisiais ir drausdama tikėjimą, evangelikų kapines uždarė. 1989 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Šilalės rajono savivaldybė kapines evangelikų liuteronų tikintiesiems sugrąžino, jas 1990 m. pašventino vyskupas J. Kalvanas.
1840 m. sudarytas Šilalės evangelikų liuteronų parapijos narių sąrašas rodo parapijiečių kilmės vietas. Dauguma jų yra iš: Karaliaučiaus, Įsruties, Gumbinės, Darkiemio, Ragainės, Tilžės, Klaipėdos. Kitą dalį sudaro žemaičiai evangelikai, kurie liuteronų tikėjimą priėmė reformacijos laikais.
Nuo 1837 m. Šilalėje kantoriavo šie asmenys: Vildas, Pekokas, Gronavas, Cinavas, Pukas, Avižius, Korys, Šlakaitis, Borkertas, Lemkė, Kaningas, Mirbachas, Šneideraitis, Megnius, Šperberis, Gėrtkė ir kt.
Seniausios išlikusios Šilalės metrikacijos knygos yra 1806-1808-ųjų metų, kurias vedė minėtas šilalės Romos katalikų kunigas M. Jurkovskis. 1808-1830 m. Šilalės parapiją aptarnavo kun. Čėsna iš Tauragės. 1831-1871 m. kun. Karolis Julius Čėsna iš Tauragės, 1871-1883 m. garsus knygnešys, kunigas Jonas Pipiras iš Tauragės, 1883-1893 m. — knygnešys kunigas Martynas Keturakaitis iš Tauragės, 1893-1911 m. kunigas Matisonas, 1911-1935 m. — kun. Augustas Vymeris. Kun. Vymeris buvo švietėjas, įsteigęs Tauragės mokytojų seminariją. Nuo 1935 iki 1936 m. Šilalės liuteronus aptarnavo kun. Albertas Hirša, jis gyveno Šilalėje. 1936 m. kun. Hiršas buvo perkeltas į Panevėžį, todėl Šilalės parapija nuo 1936 m. iki 1938 m. vėl buvo aptarnaujama kun. A. Vymerio iš Tauragės. Nuo 1938 m. parapiją aptarnavo kun. Fridrichas Nikštaitis iš Žvyrių. 1940-1941 m. Ansas Trakis. 1941-1995 parapiją aptarnavo vyskupas Jonas Kalvanas iš Tauragės, 1995-2001 m. vysk. J. Kalvanas Jr. Šiuo metu kunigauja kunigas Mindaugas Dikšaitis.