Naujienos

Paroda, kurią įkvėpė peršautas krucifiksas

2012 Biželio mėn. 11 d.

Kintuose atidaryta paroda „Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčių genocidas sovietiniu laikotarpiu“. Jai parinkta netradicinė vieta: norint su šia paroda susipažinti – teks užkopti į evangelikų liuteronų bažnyčios palėpę. Neseniai ši patalpa taip pat atgimė naujam gyvenimui.

Įžanga – bendra malda

Prieš atidarant parodą bažnyčioje, kurią vietos gyventojai vadina Mažąja, parapijiečiai ir svečiai susitelkė bendrai maldai. Jai vadovavo šios bažnyčios kunigas Mindaugas Žilinskis. O taip pat į svečius atvykęs kunigas Liudvikas Fetingis. Pabūti su Kintų bendruomenės žmonėmis bei kartu pasimelsti, o taip pat pasidžiaugti prasmingais darbais iš Vilniaus atvyko Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.

Labai džiugu, kad prieš keletą metų šiai bažnyčiai padovanoti vargonai yra naudojami. Maldos metu giesmėms vargonais akomponavo kintiškė, aštuntos klasės mokinė Augustė Ežerskytė. Ji kaip ir Jonas Vitkauskas, Nedas Neimantas bei kiti vidurinės mokyklos mokiniai lanko Šilutės meno mokyklos Kintų fortepijono klasę. Padedami savo mokytojos Astos Rupšausienės, jie taip pat mokosi groti ir vargonais. Todėl šie muzikantai susirinkusiems suteikė labai malonių akimirkų pagrodami vargonais keletą kūrinių.

Kunigas L.Fetingis pasidalino savo atsiminimais apie pokario laikus, kai evangelikų liuteronų buvo labai mažai, nes po karo dauguma jų pasitraukė į Vokietiją ir į pamaldas rinkdavosi labai nedaug tikinčiųjų. Jis taip pat prisiminė, kaip su Šilutės bažnytiniu choru ne kartą yra lankęsis Kintuose. Ir pasidalino savo įspūdžiais iš to meto aplinkos.

Kunigas M.Žilinskis savo kalbą pradėjo nuo padėkos vietos bendruomenei, kuri atsiliepė į kvietimą įrengti čia parodą. Tam reikėjo labai nemažai pastangų, nes vieta, kurioje jie ketino tai padaryti – bažnyčios palėpė – buvo užgriozdinta nereikalingais daiktais bei visokiu niekam nereikalingu šlamštu. Tad visų pirma, reikėjo ją iškuopti. Kintų vidurinės mokyklos aštuntų – devintų klasių mokiniai šiai metais įsijungė į respublikinį savanorystės projektą „TAPK“. Todėl mielai atsiliepė į kvietimą padėti: per keturis kartus moksleiviai išnešė visa, kas per daugybę metų čia atsidūrė. Todėl kunigas padėkojo moksleiviams, juos paskatinusiems mokytojams bei bendruomenės nariams, kurių pastangomis buvo galima įrengti čia patalpas parodoms.

Kunigas M.Žilinskis prisiminė, kaip prieš daug metų kilo minti visiems papasakoti apie sudėtingą šio buvusio Mažosios Lietuvos krašto bažnyčių likimą. O ji kilo dar tuomet, kai tik ką šiose vietose pradėjęs kunigauti rado laiko apžiūrėti šios bažnyčios palėpę. Tarp ten esančių daiktų į akis krito Nukryžiuotojo, dar vadinamo krucifiksu, dalis. Tuomet kunigas supratęs, kad Kristus yra nuluptas nuo pagrindinio bažnyčios kryžiaus. Bet labiausiai sukrėtė, kad ir jo galvoje ir širdies vietoje buvo kulkų skylės. Tuomet apėmęs liūdesys, kad toks menkas tų į Kristų šaudžiusių žmonių supratimas, kad taikiniu pasirinko būtent Kristų. Tačiau supratęs, kad kaip tik jis, Kristus ir vėl gali suburti žmones. Nors dar iki minties apie parodą dar buvo tolokai, tačiau tai buvo aišku, kad kažką daryti reikia.

Parodos link

Per keletą metų ėmė ryškėti, ką reikia daryti – tai galėtų būti paroda apie šio krašto bažnyčių tragišką likimą. Taip pat tai taptų iš šio krašto žmonių pagerbimu, kurie labai dažnu atveju neteko ne tik namų, bet daugeliu ir savo maldos namų. Tuo pačiu tai būtų pasakojimas augančiai kartai apie sudėtinga ir tragišką šio krašto likimą.

Kintų bendruomenė Kultūros rėmimo fondui pateikė paraišką. Ji buvo pripažinta tinkama ir jai skirtas finansavimas. Beliko tik susitelkus įvykdyti šį projektą. Tam reikėjo ne tik mokinių savanorių paramos, bet ir daugelio žmonių darbo, kol buvo parengta vieta parodai – sutvarkyta bažnyčios palėpė. O taip pat reikėjo parengti parodą. Tai ir medžiagos surinkimas, susisteminimas ir parodos rengimas. Kad ji būtų populiaresnė, tekstinę jos dalį išvertė į vokiečių ir anglų kalbas. Vėliau pagamino stendus. Tai didelis turtas, nes viskas padaryta taip, kad parodą būtų galima rodyti ne tik Kintuose, bet ir pervežti į kitas bažnyčias.

Paroda

Parodos atidarymas prasidėjo evangelikų liuteronų vyskupo M.Sabučio pašventinimu. O ekspoziciją, padedama daugybės talkininkų, parengė Gargždų krašto muziejaus filialas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus vadovė Sabina Vinciūnienė.

Paroda yra iš kelių dalių, kurias jos rengėja trumpai ir pristatė. Pirmajame stenduose pasakojama bendra evangelikų-liuteronų bažnyčios istorija. Kitame pasakojama apie per keletą šimtmečių nusistovėjusį bažnyčių tinklą. Toliau trumpai kalbama apie kunigus. Čia nemažai dėmesio skiriama sakytojams kantoriams, kurie po Antrojo pasaulinio karo, rizikuodami savo bei savo šeimos laisve, o dažnai ir gyvybe, atlikdavo būtinas apeigas, nes dauguma kunigų pasitraukė į Vakarus. Istorija tęsiama pasakojant apie tragišką bažnyčių likimą Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Vėliau, koks likimas maldos namų laukė sovietiniais laikais. Paroda baigiama pasakojant, kaip atgimė evangelikų liuteronų bažnyčios po 1990 metų.

Paroda gausiai iliustruota. Daug informacijos pateikiama žemėlapiuose. Visi parodos dalyviai gauna po lankstinuką, kuriame trumpa informacija apie šio krašto bažnyčių likimą bei informatyvus žemėlapis. Kartu su šia paroda yra eksponuojami ir su Kintų bažnyčios praeitimi susiję daiktai ar jų dalys.

Po pažinties su šia paroda surinkusius į jos atidarymą kintiškiai pakvietė paskanauti tradicine žuviene.

 

Saulius SODONIS

"Šilainės sodas"