Psalmynas

1 psalmė

¹ Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimą,*
kas vengia nusidėjėlių kelio
ir nebendrauja su pašaipūnais,
² bet Viešpaties Įstatymu džiaugias*
ir šnabžda Jo Mokymą dieną ir naktį.
³ Jis yra lyg medis, prie sraunių vandenų pasodintas, *
duodantis vaisių laikui atėjus; jo lapai nevysta.
Ką jis bedarytų, jam sekas.
⁴ Ne tokie nedorėliai, ne tokie,*-
jie lyg pelai, blaškomi vėjo!
⁵ Todėl neatsilaikys Teisme nedorieji*
nei nusidėjėliai sueigoj teisiųjų,
⁶ nes Viešpats globoja teisiųjų kelią,*
O nedorėlių kelias į pražūtį veda.

2 psalmė

¹ Dėl ko niršta gentys,*
ko tautos tuščiai maištauja?
² Žemės karaliai ruošiasi mūšiui*
ir valdovai eina iš vieno
prieš Viešpatį ir Jo pateptąjį:
³ „Veržkimės iš jų jungo grandinių*
ir nusikratykime jų pančių!“
⁴ Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi;*

Viešpats iš jų pasityčioja.
⁵ Paskui Jis pratrūksta ant jų įniršęs,*
sukeldamas klaiką savo pykčiu:
⁶ Juk aš pasodinau soste savo karalių*
ant Siono - savo šventojo kalno!“
⁷ Viešpaties įsaką aš paskelbsiu.*
Viešpats man tarė:
„Tu mano sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau.
⁸ Prašyk manęs, ir tautas tavo valdomis padarysiu, *
visus žemės pakraščius - tavo nuosavybe.
⁹ Geležiniu skeptru gali joms kirsti,*
kaip molio indus į šukes daužyti.“
¹⁰ Tad supraskite nūnai, karaliai; *
būkite įspėti, žemės valdovai.
¹¹ Tarnaukite Viešpačiui pagarbia baime,*
drebėdami ¹² reikškite jam pagarbą,
kad Jis neįnirštų ir kelyje nepražūtumėt,*
nes ūmus Jo pyktis.
Laimingi visi, kurie prie Jo glaudžias!

23 psalmė

¹ Viešpats - Ganytojas mano,*
- man nieko nestinga.
² Žaliose lankose mane paguldo,*
prie ramių tvenkinių mane gano.

³ Jis atgaivina mano gyvybę,*
veda teisumo takais, kaip ir dera Jo vardui.
⁴ Nors per tamsiausią slėnį einu, aš nebijau jokio pavojaus,*
nes Tu su manimi.
Tu - Ganytojas, tavo lazda ir vėzdas - jie mane gina.
⁵ Tu padengi man stalą mano priešų matomoje vietoje,*
dosniai patepi mano galvą aliejais - pripili sklidiną taurę!
⁶ Tiktai gerumas ir ištikimoji meilė
lydės kiekvieną mano gyvenimo dieną.*
Viešpaties Namuose visados aš gyvensiu.

27 psalmė

¹ Viešpats - mano šviesa ir pagalba, ko turėčiau bijotis?*
Viešpats - mano gyvenimo tvirtovė, prieš ką turėčiau drebėti?
² Kai nedorėliai užpuola, trokšdami mane suėsti - *
tie mano užpuolikai ir priešai suklumpa ir žūva.
³ Nors karių pulkai mane apgultų, mano širdis nedrebėtų;*
jei ir karas man paskelbtas būtų, net tada pasikliaučiau.
⁴ Vieno teprašau Viešpaties, tik vieno tetrokštu * -
Viešpaties Namuose gyventi kiekvieną savo gyvenimo dieną,
Viešpaties žavumu gėrėtis ir lankyti Jojo Šventyklą.
⁵ Juk vargo dieną Jis paslėps mane savo pastogėje,*

suteiks man globą savo Palapinėje, užkels mane aukštai ant uolyno.
⁶ Tad keliu galvą prieš visus mane supančius priešus*
ir atnašauju aukas Jo Palapinėje su džiaugsmo šūksniais,
giedu giesmę Viešpaties šlovei.
⁷ Viešpatie, išgirsk mano balsą, kai šaukiuosi,*
būk man maloningas, mane išklausyki!
⁸ „Eik? - sako man širdis, - Jo veido ieškoki!“*
Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau!
⁹ Neslėpk nuo manęs savo veido,
supykęs neatstumk savo tarno.*
Tu buvai mano pagalba, - neatmesk manęs,
neapleiski, Dieve, Gelbėtojau mano.
¹⁰ Nors mano tėvas ir motina mane paliktų,*
Viešpats mane priglaustų.
¹¹ Mokyk, Viešpatie, mane savo kelio,*
dėl budrių mano priešų lygiu taku mane veski.
¹² Neatiduok manęs priešininkų sauvalei;*
melagingi liudytojai prieš mane sukilo ir smurtu alsuoja.
¹³ Tikiu, kad patirsiu Viešpaties gerumą*
gyvųjų pasauly.
¹⁴ Pasitikėk Viešpačiu ir būk ištvermingas! *
Turėk drąsos ir Viešpačiu pasikliauki!


32 psalmė

¹ Laimingas, kam nusižengimas atleistas,*
kuriam nuodėmė dovanota.
² Laimingas žmogus, kurio Viešpats kaltu nelaiko,*
kurio dvasioje nėra apgaulės.
³ Kol tylėjau, dilo man kaulai*
nuo mano nuolatinių dejonių.
⁴ Juk Tavo ranka slėgė mane dieną ir naktį, - *
jėgos man išseko kaip nuo vasaros karščių.
⁵ Tada išpažinau Tau savo nuodėmę,
nebeslėpiau savo kaltybių.*
Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus Viešpačiui,“
- ir Tu, atleisdamas man nuodėmę, pašalinai kaltę.
⁶ Užtat prireikus Tau melsis visi ištikimieji žmonės;*
nors grėsmingi vandenys išsilietų jų nepasiektų.
⁷ Tu esi mano pastogė, - ištrauki mane iš vargo,*
apsupi džiugiais išganymo šūksniais.
⁸ Viešpats sako: „Mokysiu tave
ir parodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti;*
lydėdamas tave akimis, tau patarsiu.
⁹ Nebūk lyg arklys ar mulas, neturintis proto,*
kurio narsas tramdomas kamanomis ir žąslais,
nes kitaip jis tau nepaklūsta.“
¹⁰ Nedorėlis turės daug kentėti,*
o tą, kuris Viešpačiu pasikliauja, lydės ištikimoji meilė.

¹¹ Būkite smagūs Viešpatyje ir džiūgaukite, teisieji,*
šūkaukite iš džiaugsmo, visi doros širdies žmonės!

43 psalmė

¹ Išteisink mane, Dieve,
apgink mano bylą prieš nedoruosius,*
nuo klastūno, sukto žmogaus mane gelbėk.
² Juk Tu esi Dievas - mano tvirtovė;*
tai kodėl mane apleidai?
³ Kodėl turiu vaikštinėti nusiminęs,*
engiamas priešo?
⁴ Siųsk savo šviesą ir tiesą, tegu jos mane veda,* -
teparveda mane prie Tavo šventojo kalno - į Tavo buveinę!
⁵ Tada prie Dievo aukuro žengsiu -
pas savo didžio džiaugsmo Dievą* -
ir šlovinsiu Tave lyra, Dieve, mano Dieve.
⁶ Mano širdie, kodėl tu tokia nuliūdus?
Ko taip nerimsti mano krūtinėj?*
Viltį turėk Dievuje!
Juk aš jį dar šlovinsiu - savo Gelbėtoją - Dievą.

46 psalmė

¹ Dievas - mūsų prieglauda ir stiprybė,*
visados artimiausia pagalba varguose.
² Todėl nebijome, nors ir sverdėtų žemė,*
nors ir kalnai griūtų į jūrų gelmę;

³ net jei jų vandenys putotų ir šėltų,*
o kalnai drebėtų nuo jų šėlimo.
⁴ Upės srovės linksmina Dievo miestą,*
Aukščiausiojo šventą buveinę.
⁵ Dievas yra jame, jis nebus sunaikintas,* -
rytui auštant, Dievas ateis jam į pagalbą.
⁶ Siautėja tautos ir griūva karalystės,* -
dundant jo griausmui, apmiršta žemė.
⁷ Su mumis yra Galybių Viešpats,*
Jokūbo Dievas - mūsų tvirtovė!
⁸ Ateikite ir pamatykite, ką Viešpats padarė,*
pasižiūrėkite į nuostabius Jo darbus žemėj.
⁹ Karus visoje žemėje Jis sustabdo,*
lankus sulaužo, sutriuškina ietis, skydus ugnyje sunaikina.
¹⁰ „Taikykitės ir žinokit, kad aš esu Dievas! *
Iškilus tautose, išaukštintas žemėje.“
¹¹ Su mumis Galybių Viešpats,*
Jokūbo Dievas - mūsų tvirtovė!

51 psalmė

¹ Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo, *
iš savo begalinio gailestingumo
sunaikink maištingus mano darbus.
² Vėl nuplauk ir numazgok mano kaltę,*
nuvalyk nuo manęs mano nuodėmę!


³ Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu,*
ir nuolat man prieš akis mano nuodėmė.
⁴ Tau, tiktai Tau nusidėjau ir padariau, kas pikta Tavo akyse. *
Todėl esi teisus, kai mane kaltini,
ir teisingas, kai savo teisme mane pasmerki.
⁵ Štai su kalte esu aš gimęs,*
ir mano motina su nuodėme mane pradėjo.
⁶ Tu trokšti tiesos ir nuoširdumo,* -
tad širdies gelmėje išminties mane mokyk.
⁷ Apvalyk mane yzopu, ir būsiu tyras,*
nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą.
⁸ Leisk man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią,* -
kaulai, kuriuos išvarginai, tepradžiunga.
⁹ Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių*
ir panaikink visas mano kaltybes.
¹⁰ Sukurk man tyrą širdį, o Dieve,*
ir atnaujink manyje atsidavusią dvasią.
¹¹ Neatstumki manęs nuo savo Artumo,*
nenuimk nuo manęs savo Dvasios Šventosios.
¹² Išganymo džiaugsmą man vėl sugrąžinki,*
uoli dvasia mane tepalaiko.
¹³ Vesiu nedorėlius į Tavo kelią,*
ir nusidėjėlius pas Tave sugrąžinsiu.
¹⁴ Iš kraujo kaltės mane išlaisvink, Dieve,
mano išganymo Dieve,* -

tuomet mano liežuvis Tavo teisumu skonėsis.
¹⁵ Viešpatie, praverk mano lūpas,*
ir mano burna skelbs Tavo šlovę.
¹⁶ Juk džiaugsmą Tau teikia ne aukos,* -
jei atnašaučiau deginamąją auką, Tu nepriimtum.
¹⁷ Dievui tikroji auka - tai dvasia sugrudus,* -
Tu, Dieve, nepaniekinsi širdies,
sugrudusios ir atgailaujančios.
¹⁸ Būk dosnus Sionui iš savo gerumo,* -
tebus atstatytos Jeruzalės sienos.
¹⁹ Tada Tau patiks teisios aukos, -
deginamosios atnašos ir deginamosios aukos,* -
ant Tavo aukuro jaučius tada atnašausim.

66 psalmė

¹ Šlovinkite Dievą džiaugsmo šūksniais,*
visos šalys,
² giedokite šlovės giesmę Jo vardui,*
teikite Jam garbę iškilnią.
³ Kartokite Dievui: „Kokie Tavo darbai nuostabūs! *
Tavo galia tokia didžiulė, kad Tavo priešai prieš Tave gūžias!
⁴ Tegarbina Tave visa žemė,
tegieda Tau šlovės giesmę,*
tegarsina šlovės giesmė Tavo vardą!“
⁵ Ateikite ir pamatykite, ką Dievas padarė,* -

savo darbais Jis kelia žmonėms pagarbią baimę.
⁶ Jis jūrą pavertė sausuma,
per upę mūsų protėviai perėjo pėsti.*
Ten mes džiūgavom, Juo sužavėti.
⁷ Jis amžinai viešpatauja savo galybe,*
Jo akys stebi tautas -
maištautojai tenesididžiuoja.
⁸ Tautos, garbinkite mūsų Dievą,*
Jo šlovės garsai tegul skamba.
⁹ Jis mums gyvenimą davė*
ir neleido mūsų kojoms suklupti.
¹⁰ Dieve, juk Tu išbandei mus! *
Ištyrei mus, kaip ištiriamas ugnimi sidabras;
¹¹ mums leidai įpulti į pinkles,*
ant pečių uždėjai sunkią naštą.
¹² Tu leidai, kad žmonės jotų mums ant sprando,* -
perėjome per vandenį ir ugnį, -
bet išvedei mus vėl į saugią vietą.
¹³ Į Tavo Namus aš įžengiu nešdamas deginamąją auką, *
vykdau įžadus, Tau padarytus, -
¹⁴ įžadus, kuriuos ištarė mano lūpos*
ir davė Tau, kai nelaimė užgriuvo.
¹⁵ Deginamosioms aukoms atnašauju
Tau peniukšlius drauge su degančių avinų dūmais;*
aukoju jaučius ir ožius.
¹⁶ Ateikite ir klausykitės, visi pagarbiai bijantieji Dievo, *
kai skelbiu, ką Jis man padarė.
¹⁷ Balsu Jo šaukiausi,*
šlovės giesmė buvo man ant liežuvio.
¹⁸ Jeigu būčiau turėjęs širdyje piktą mintį,*
Viešpats nebūtų klausęsis.
¹⁹ Bet Dievas išgirdo,* -
Jis klausėsi mano maldos balso.
_²⁰ Pagarbintas Dievas, mano maldos neatstūmęs*
ir neatsakęs man savo gerumo.

67 psalmė

¹ Tebūna Dievas mums maloningas, telaimina mus *
ir tešviečia mums Jo veidas,
² kad Tavo kelias būtų žinomas žemėje,*
o visoms tautoms Tavo išganymas.
³ Dieve, Tave tegarbina tautos,* -
visos tautos Tave tešlovina!
⁴ Žmonės džiūgaus ir krykštaus iš džiaugsmo,*
nes Tu valdai tautas teisingai, —
žemėje Tu vesi žmones.
⁵ Dieve, Tave tegarbina tautos,* -
visos tautos Tave tešlovina!
⁶ Teduoda žemė savo derlių;*
telaimina mus Dievas, mūsų Dievas!

⁷ Telaimina mus Dievas,*
tebijo pagarbiai Jo visa žemė.

84 psalmė

¹ Galybių Viešpatie,*
kokios mielos Tavo buveinės,
² ilgiuosi, trokštu Viešpaties Šventovės kiemų;*
mano širdis ir kūnas gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui.
³ Net žvirblis namus sau atranda
ir kregždė lizdą savo jaunikliams*
prie Tavo aukurų, Galybių Viešpatie,
mano Karaliau ir mano Dieve.
⁴ Kokie laimingi, kurie Tavo Namuose gyvena,*
visada Tave šlovindami giesme!
⁵ Laimingas žmogus, užuovėją Tavyje atradęs,*
kurio širdis yra pakeliui į Siono kalną.
⁶ Jie eina per Bakos slėnį, laikydami jį šaltinių vietove,*
tartum ankstyvieji lietūs būtų palaimos jį pripildę.
⁷ Eidami jie stiprėja;*
jie matys dievų Dievą Sione.
⁸ O Viešpatie, Galybių Dieve, išgirsk mano maldą;*
klausykis, Jokūbo Dieve!
⁹ Dieve, maloniai pažvelk į mūsų skydą,*
pasižiūrėk į savo pateptojo veidą!
¹⁰ Juk viena diena Tavo kiemuos

yra vertesnė, negu kur kitur - tūkstantis.*
Verčiau gulėčiau prie Dievo Namų slenksčio,
negu gyvenčiau nedorėlių būstuos.
¹¹ Juk Viešpats Dievas yra ir saulė, ir skydas;
Jis teikia malonę ir garbę.*
Viešpats nešykšti nieko tiems, kurie dorai gyvena.
¹² Galybių Viešpatie, koks laimingas žmogus, *
kuris Tavimi pasikliauja!

90 psalmė

¹ Viešpatie, Tu buvai per kartų kartas*
mūsų priebėga.
² Dar prieš kalnams užgimstant,
dar prieš sukuriant dangų ir žemę,*
amžių amžiais Tu esi mūsų Dievas.
³ Tu sugrąžini mus į dulkes,*
sakydamas: „Grįžkite, mirtingieji.“
⁴ Juk Tau lyg viena diena ir tūkstantis metų,* -
tarsi vakarykštė diena, jau praėjus,
lyg vienos nakties sargyba.
⁵ Tu užpūti žmonių gyvenimą kaip sapną;*
jie yra tartum žolės, kurios auštant išdygsta, -
⁶ rytą sužaliuoja ir žydi,* -
o vakare nuvysta ir sudžiūsta.
⁷ Juk mus Tavo įniršis žudo,*

dėl Tavo pykčio mus apima šiurpas.
⁸ Tu mūsų kaltes prieš akis pasidėjai,*
savo veido šviesoje - slaptas mūsų nuodėmes.
⁹ Taip visos mūsų dienos Tavo pykty praeina,*
o gyvenimo metai su atodūsiu baigias.
¹⁰ Gyvename septynias dešimtis metų,
o jei tvirtesni - gal aštuonias. *
Bet dauguma tų metų — tik triūsas ir vargas,
jie greitai prabėga, ir mes iškeliaujam.
¹¹ Kas gali suprasti Tavo įtūžio galią?*
Tavo pyktis prilygsta pagarbiai Tavo baimei.
¹² Savo dienas išmokyk mus skaičiuoti,*
kad įgytume išmintingą širdį.
¹³ Viešpatie, sugrįžk! Ar ilgai dar?*
Elkis su savo tarnais gailestingai!
¹⁴ Savo gerumu pasotink mus auštant,*
kad giedotume iš džiaugsmo per dienų dienas, kol gyvensim.
¹⁵ Duok mums tiek laimės, kiek davei skausmo*
per visą mūsų nelaimių metą.
¹⁶ Leisk mums, Tavo tarnams, regėti Tavo didingus darbus,*
o mūsų palikuonims - Tavo garbingą galybę.
¹⁷ Viešpaties, mūsų Dievo, malonė su mumis tebūna:*
padaryk mūsų rankų darbus sėkmingus, -
palaimink mūsų triūsą!

91 psalmė

¹ Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėj,*
pasilieka Visagalio pavėsy,
² sakys Viešpačiui:*
„Mano Dieve, mano prieglauda ir tvirtove,
Tavimi pasikliauju!“
³ Jis juk yra tas, kuris išgelbės tave nuo medžiotojo kilpos *
ir nuo mirtį nešančio maro.
⁴ Jis tave uždengs savo sparnų plunksnom -
po Jo sparnais prieglaudą rasi,*
Jo ištikimybė - dengiantis skydas.
⁵ Nereikės tau bijoti nakties klaiko*
nei strėlės, laidomos dieną,
⁶ nei maro, sėlinančio patamsy,*
nei vidudienį čaižančios rykštės.
⁷ Nors tavo kairėje tūkstantis kristų
ir dešimt tūkstančių - dešinėje,*
tu nepaliestas liksi.
⁸ Tu žiūrėsi ir matysi,*
kokia bausmė ištinka nedoruosius.
⁹ Tu pasirinkai Viešpatį savo prieglauda,*
Aukščiausiąjį - savo užuovėja,
¹⁰ todėl tau neatsitiks nieko pikto,*
nepalies liga tavo palapinės.
¹¹ Jis juk palieps savo angelams*

kad saugotų tave visur, kur tik eisi.
¹² Jie neš tave ant savo rankų,*
kad kojos į akmenį neužsigautum.
¹³ Sumindžiosi liūtą ir gyvatę,*
sutrypsi liūtuką ir slibiną.
¹⁴ „Kas mane myli, tą aš gelbėsiu,* -
ginsiu jį, nes jis žino mano vardą.
¹⁵ Kai šauksis manęs, aš jo išklausysiu,* -
varge su juo būsiu, išgelbėsiu jį ir pagerbsiu.
¹⁶ Pasotinsiu jį ilgu amžium,*
savo išganymu jį pagirdysiu.“

98 psalmė

¹ Giedokite Viešpačiui naują giesmę,
nes Jis padarė nuostabių dalykų.*
Jo dešinė ir šventumo petys pergales skina.
² Viešpats paskelbė išganymą savo,*
tautoms parodė savo teisumą.
³ Jis atsiminė savo gerumą ir ištikimybę namams Izraelio,*
visi žemės pakraščiai pamatė išganingą mūsų Dievo veikimą.
⁴ Visos šalys, džiaugsmingai giedokite Viešpačiui,* -
džiugias šlovės giesmes užveskit!
⁵ Giedokite šlovės giesmę Viešpačiui su lyra;*
pritarkite lyra skambiai savo giesmei.


⁶ Rago gaudesiu ir trimitais*
Karaliaus, Viešpaties, Artume džiugųjį klegesį kelkit.
⁷ Teūžia jūra ir visi jos gyviai,*
pasaulis ir visa, kas jame gyvena.
⁸ Teploja rankomis upės;*
iš džiaugsmo drauge kalnai tegieda 9 Viešpaties artume,
nes Jis ateina, - Jis ateina valdyti žemės.*
Teisiai valdys Jis pasaulį ir tautas - kaip dera.

100 psalmė

¹ Džiaugsmu klegėkite visos šalys!*
² Tarnaukite Viešpačiui linksmos,
artinkitės prie Jo su džiugia giesme.
³ Žinokite, kad Viešpats yra Dievas.*
Jis mus sukūrė, Jo mes esam;
esame Jo tauta, - Jo kaimenės avys.
⁴ Pro jo vartus dėkodami ženkit,
į Jo kiemus su šlovės giesme.*
Dėkokite Jam, šlovinkite Jo vardą,
⁵ nes Viešpats geras, - Jo meilė amžina, *
o Jo ištikimybė per kartų kartas tveria.

102 psalmė

¹ Viešpatie, išgirsk mano maldą*
ir mano šauksmas Tave tepasiekia.

² Neslėpk nuo manęs savo veido širdgėlai užklupus,
atsuk man savo ausį* -
tą dieną, kai Tavęs šaukiuosi, skubėki manęs išklausyti.
³ Juk mano dienos nyksta lyg dūmai*
ir mano kaulai tartum nuodėguliai trupa.
⁴ Kaip žolė mano širdis suvytusi ir nudžiūvus,*
užmirštu net atsikąst savo duonos.
⁵ Nuo skaudžių dejonių*
iš manęs liko tik oda ir kaulai.
⁶ Esu lyg paukštis tyruos,*
tarsi pelėda apleistuos griuvėsiuos.
⁷ Užmigt negaliu, vis skundžiuos;*
nelyginant vienišas paukštis ant stogo.
⁸ Visą dieną priešai mane užgaulioja,*
mano vardas jiems keiksmažodžiu tapo.
⁹ Juk pelenus turiu valgyti vietoj duonos,*
o mano gėrimas - ašarom skiestas,
¹⁰ tai dėl Tavo apmaudo ir pykčio raudu,*
nes pakėlei mane ir nusviedei į šalį.
¹¹ Mano dienos nyksta lyg vakaro šešėliai;*
tartum žolynas aš vystu.
¹² O Tu, Viešpatie, amžinai viešpatauji,*
ir visos kartos mini Tavo vardą.
¹³ Pakilsi Tu ir būsi gailestingas Sionui,*
nes metas jo pasigailėti, - skirtasis laikas jau atėjo.

¹⁴ Jo akmenys Tavo tarnams juk malonūs*
ir jo dulkės jiems užuojautą kelia.
¹⁵ Tautos pagarbiai bijo Viešpaties vardo,*
Tavo garbės - visi žemės karaliai.
¹⁶ Juk Viešpats atstatys Sioną;*
apsireikš visoje savo didybėj.
¹⁷ Jis atsigręš į maldavimą vargšų,*
jų maldos nepaniekins.
¹⁸ Tebūna užrašyta ateinančiai kartai,*
kad ir būsimoji tauta garbintų Viešpatį:
¹⁹ „Viešpats pažvelgė iš savo šventumo aukštybių,* -
iš dangaus Viešpats pažiūrėjo į žemę,
²⁰ kad išgirstų belaisvių dejonę,*
išlaisvintų pasmerktuosius mirti.“
²¹ Idant Viešpaties garsas būtų skleidžiamas Sione,*
o Jeruzalėje - Jo šlovės giesmės;
²² kai tautos susirinks drauge su karalystėm*
Viešpačiui tarnauti.
²³ Jis išsekino man jėgas kelionėj;*
sutrumpino mano amžių.
²⁴ „O Mano Dieve, - sakau, -
nepaimk manęs iš čia dienoms įpusėjus* -
Tu, kurio metai per genkartes tęsias.“
²⁵ Kadaise Tu padėjai pamatus žemei, *
ir dangūs - tavo rankų darbas.

²⁶ Jie praeis, o Tu pasiliksi;*
susidėvės jie tartum drabužiai.
Kaip apdarą juos mainai, ir jie atsimaino,*
²⁷ o Tu - vis tas pats, ir Tavo metai be galo.
²⁸ Tavo tarnų vaikai gyvens saugiai,*
Tavo Artume jų palikuonys bus stiprūs.

103 psalmė

¹ Šlovink Viešpatį, mano siela,*
ir visa, kas manyje, tešlovina Jo šventąjį vardą!
² Šlovink Viešpatį, mano siela,*
ir neužmiršk, koks Jisai geras -
³ Jis tas, kuris atleidžia visas tavo nuodėmes,*
ir visas tavo negales išgydo,
⁴ Jis tas, kuris atperka iš duobės tavo gyvastį,*
apsupa tave gailestingumu ir meile,
⁵ Jis tas, kuris pripildo tavo gyvenimą gėrybėmis, *
kad būtum jaunas ir stiprus lyg erelis.
⁶ Viešpats vykdo teisumo darbus,*
daro, kas teisinga, visiems engiamiesiems.
⁷ Jis parodė savo kelius Mozei,*
savo veiksmus Izraelio tautai.
⁸ Viešpats yra mylintis ir gailestingas,*
lėtas supykti, kupinas ištikimosios meilės.


⁹ Ne visą laiką Jis barsis,*
ne amžinai bus įširdęs.
¹ Elgiasi jis su mumis ne pagal mūsų nuodėmių dydį,*
atmoka mums ne pagal mūsų kaltybes.
¹¹ Kaip aukštai nuo žemės yra dangūs,*
taip didis yra Jo gerumas pagarbiai Jo bijantiesiems;
¹² kaip toli Rytai yra nuo Vakarų,*
taip toli jis išsklaido mūsų nuodėmes.
¹³ Kaip tėvas gailisi vaikų,*
taip Viešpats gailisi Jo pagarbiai bijančiųjų.
¹⁴ Jis juk žino, iš ko mes padaryti,* -
atsimena, jog mes esame dulkės.
¹⁵ Žmogaus dienos panašios į žolę,* -
jisai pražysta lyg pievų žiedas,
¹⁶ bet vos pūstels vėjas ir jo nebėra,*
žymės nepalikęs išnyksta.
¹⁷ Betgi Viešpaties gerumas per amžių amžius
tiems, kurie pagarbiai Jo bijo,*
ir jo teisumas - vaikaičiams,
¹⁸ visiems, kas Jo Sandoros laikos*
ir ištikimai Jo įsakymus vykdo.
¹⁹ Viešpats danguose savo sostą pastatė*
ir Jo karališka galybė viską valdo.
²⁰ Šlovinkite Viešpatį visi Jo angelai,* -
Jo įsakymą vykdantys galingieji, paklusnūs Jo tartam žodžiui.


²¹ Šlovinkite Viešpatį, visos Jo galybės,* -
jūs, tarnai, vykdantys Jo valią.
²² Šlovinkite Viešpatį, visi Jo kūriniai,
kiekvienoj Jo viešpatijos vietoj.*
Šlovink Viešpatį, mano siela!

110 psalmė

¹ Viešpaties žodis mano viešpačiui:*
„Sėskis mano dešinėje,
kol tavo priešus padėsiu tau po kojom.“
² Viešpats duos tau galybės skeptrą iš Siono:*
„Valdyk tave supančius priešus!“
³ Tu buvai karališkai orus nuo savo gimimo,*
šventoji garbė lydėjo tave nuo įsčių,
nuo aušros tavo jaunystės.
⁴ Viešpats prisiekė ir jis nesigaili:*
„Tu kunigas amžiams, kaip Melchizedekas.“
⁵ Tavo dešinėje budi Viešpats,* -
Jis karalius sutriuškins įniršio dieną.
⁶ Teismą tautų Jis įvykdys*
ir nuklos mūšio lauką lavonais, -
visoje žemėje nugalės karalius.
⁷ Savo žygyje Jis gers iš upelio,*
ir bus galingas pergalei laimėti.

116 psalmė

¹ Myliu Viešpatį,*
nes Jisai girdi, klausosi mano maldavimų balso.
² Jis mane girdi,* -
šauksiuosi jo, kol būsiu gyvas.
³ Mirties kilpos mane apraizgė,
apėmė mane Šeolo kančios* -
sielvartas ir nerimas graužė.
⁴ Tada šaukiausi Viešpaties vardo:*
„O Viešpatie, Tavęs maldauju, mano gyvastį gelbėk!“
⁵ Viešpats teisus ir maloningas;*
mūsų Dievas - gailestingas.
⁶ Viešpats gina bejėgius,* -
kai buvau pavojuje, Jis išgelbėjo.
⁷ Nusiramink, mano širdie,*
nes Dievas buvo man geras.
⁸ Nuo mirties išgelbėjo mano gyvastį*
ir ašaras man nušluostė, neleido mano kojoms paslysti.
⁹ Viešpaties Artume aš keliauju*
pasaulyje - tarpe gyvųjų.
¹⁰ Pasitikėjau net kai skundžiaus :*
„Esu baisiai kančios prislėgtas!“ -
¹¹ net kai nustėręs bylojau:*
„Visi žmonės - melagiai!“

¹² Kuo atsilyginsiu Viešpačiui už visa,*
ką Jis dosniai yra man davęs?
¹³ Vyno atnašą Viešpačiui nešiu*
ir šauksiuosi Viešpaties vardo.
¹⁴ Savo įžadus Viešpačiui ištesėsiu*
visos Jo tautos akivaizdoj.
¹⁵ Viešpaties akyse brangūs*
mirštantys Jo ištikimieji.
¹⁶ O Viešpatie, aš Tavo tarnas, -
Tau tarnauju, kaip mano motina tarnavo.*
Mano pančius Tu sutraukei.
¹⁷ Tau atnašausiu padėkos auką*
ir šauksiuosi Viešpaties vardo.
¹⁸ Savo įžadus Viešpačiui ištesėsiu*
visos Jo tautos akivaizdoj –
¹⁹ Viešpaties Namų kiemuose,*
tavo viduryje, Jeruzale! Šlovinkite Viešpatį!

118 psalmė

¹ Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras,*
per amžius tveria ištikima Jo meilė!
² Tesako Izraelis: *
„Amžina yra ištikimoji Jo meilė“.
³ Tesako Aarono namai:*
„Amžina yra ištikimoji Jo meilė.“

⁴ Tesako visi, kurie pagarbiai Viešpaties bijo :*
„Amžina yra Jo ištikimoji meilė.“
⁵ Didelėje bėdoje Viešpaties šaukiausi,* -
Viešpats išklausė ir mane išvadavo.
⁶ Su manimi Viešpats, ko man bijoti,*
ką gali žmonės man padaryti?
⁷ Su manimi Viešpats, pasirengęs padėti,* -
matysiu savo priešus nugalėtus.
⁸ Geriau pas Viešpatį pagalbos ieškoti,*
negu žmonėmis pasikliauti.
⁹ Geriau užuovėjos pas Viešpatį ieškoti,*
negu pasitikėti didžiūnais.
¹⁰ Priešiškos tautos mane apipuolė;*
Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau!
¹¹ Jos apgulė mane, apsupdamos iš visų pusių,*
Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau!
¹² Jos apspito mane tartum bitės,
suliepsnojo lyg ugnis erškėtyne,*
Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau.
¹³ Buvau nuožmiai puolamas, beveik nugalėtas,*
bet Viešpats man padėjo.
¹⁴ Mano jėga ir drąsa yra Viešpats,*
Jis mane išvadavo.
¹⁵ Teisiųjų palapinės aidi džiugia pergalės giesme: *
„Viešpaties dešinė mums pergalę davė!


¹⁶ Išaukštinta Viešpaties dešinioji! *
Viešpaties dešinė mums pergalę davė!“
¹⁷ Nemirsiu aš, bet gyvensiu*
ir skelbsiu Viešpaties darbus.
¹⁸ Nors iš tikrųjų Viešpats mane plakė,*
bet mirčiai neleido pagrobti.
19 Teisumo vartus man atverkit,*
įeisiu pro juos ir Viešpačiui padėkosiu.
²⁰ Šie vartai pas Viešpatį veda,* -
pro juos įžengs teisieji.
²¹ Dėkoju Tau, kad išklausei mano maldą*
ir tapai mano išganymu.
²² Akmuo, kurį statytojai atmetė,*
kertiniu akmeniu tapo.
²³ Taip Viešpaties yra padaryta,* -
mums tai reginys nuostabiausias!
²⁴ Ši diena yra Viešpaties duota,* -
džiūgaukime ir linksminkimės.
²⁵ O Viešpatie, meldžiame, mus išgelbėk! *
O Viešpatie, prašome, suteik mums palaimą!
²⁶ Viešpaties vardu tebus palaimintas, kas įeina! *
Laiminame jus iš Viešpaties Būsto.
²⁷ Viešpats yra Dievas, - Jisai - šviesa mūsų.*
Su šakomis rankose iškilmę pradėkit,
žygiuodami eitynėse aplink aukurą.


²⁸ Tu mano Dievas, Tau aš dėkosiu;*
Tu mano Dievas, aš Tave aukštinsiu.
²⁹ Dėkokite Viešpačiui, nes Jisai geras, *
per amžius tveria ištikimoji Jo meilė.

121 psalmė

¹ Žvilgsnį keliu į kalnus* -
iš kur ateis man pagalba?
² Viešpats atsiųs man pagalbą,*
Jis dangų ir žemę sukūrė.
³ Tavo kojai Jis neleis suklupti,* -
budi tas, kurs tave globoja.
⁴ Štai Izraelio globėjas*
nei snaudžia, nei miega!
⁵ Viešpats tave saugo;*
tavo dešinėje Viešpats - užuovėja tavo.
⁶ tavęs neužgaus dieną saulė*
nei naktį mėnulis.
⁷ Viešpats saugos tave nuo viso, kas pikta,* -
saugos Jis tavo gyvastį.
⁸ Viešpats sergės tave išeinant ir grįžtant*
ir dabar, ir per amžius.


136 psalmė

¹ Dėkokite Viešpačiui, nes Jisai geras,*
nes amžina ištikimoji Jo meilė.
² Dėkokite dievų Dievui,*
nes amžina ištikimoji Jo meilė.
³ Dėkokite viešpačių Viešpačiui,*
nes amžina ištikimoji Jo meilė. -
⁴ Tam, kuris daro nuostabiai didingus darbus,*
nes amžina ištikimoji Jo meilė.
⁵ Tam, kuris savo išmintimi dangų sukūrė,*
nes amžina ištikimoji Jo meilė.
⁶ Tam, kuris patiesė ant vandenų žemę,*
nes amžina ištikimoji Jo meilė.
⁷ Tam, kuris didžiuosius šviesulius padarė,*
nes amžina ištikimoji Jo meilė.
⁸ Saulę - valdyti dienai,*
nes amžina ištikimoji Jo meilė.
⁹ Mėnulį ir žvaigždes - valdyti nakčiai,*
nes amžina ištikimoji Jo meilė.
²³ Tam, kuris mus atsiminė, kai pažeminti buvom, *
nes amžina ištikimoji Jo meilė,
²⁴ ir išgelbėjo mus nuo priešų,*
nes amžina ištikimoji Jo meilė.
²⁵ Tam, kuris maitina kiekvieną gyvūną,*

nes amžina ištikimoji Jo meilė.
²⁶ Dangaus Dievui dėkokit,*
nes amžina ištikimoji Jo meilė.

139 psalmė

¹ Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti.*
² Žinai, kada atsisėdu ir kada keliuosi, -
atspėji mano mintis iš tolo.
³ Stebi mano žingsnius ir poilsį mano,* -
visus mano kelius pažįsti.
⁴ Dar nespėjus mano liežuviui žodžio ištarti,*
štai, Viešpatie, Tu jau žinai jį visą.
⁵ Iš visų pusių mane apsiautęs,*
laikai ant manęs savo ranką.
⁶ Tavo žinojimas man tartum stebuklas,* -
per gilus, negaliu jo gilybės pasiekti.
⁷ Kurgi galėčiau pabėgti nuo Tavo Dvasios*
ar atsitolinti nuo Tavo Artumo?
⁸ Jei į dangų užžengčiau, Tu tenai būtum,*
jei Šeole pasikločiau guolį, ir ten Tave rasčiau.
⁹ Jei aušros sparnus aš įgyčiau*
ir nuskrisčiau prie tolimųjų jūros pakrančių,
¹⁰ net ir ten tavo ranka mane vestų*
ir tvirtai Tavo dešinė laikytų.


¹¹ Jei sakyčiau: „Tamsa paslėps mane iš tikrųjų*
ir mano šviesa taps naktimi,“ -
¹² juk Tau ir pati tamsa - ne tamsybė*
ir naktis kaip diena Tau šviečia.
Tamsa ir šviesa Tau vienodos.
¹³ Juk Tu mano širdį sukūrei,*
užmezgei mane motinos įsčiose.
¹⁴ Šlovinu Tave, kad taip nuostabiai mane sutvėrei.*
Tavo visi darbai - įstabūs, - labai gerai tai žinau aš.
¹⁵ Mano išvaizda Tau buvo žinoma,
kai slapta mane kūrei,*
žemės gelmėse rūpestingai žiedei,
¹⁶ mane dar negimusį tu regėjai.*
Į Tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos,
kai nė viena jų dar nebuvo prasidėjus.
¹⁷ Kokios nesuvokiamos man Tavo mintys, Dieve,*
ir kokia jų daugybė!
¹⁸ Mėginu jas suskaičiuoti -
jų daugiau negu smėlio grūdelių.*
Jei net ir visas suskaičiuočiau, vis dar su Tavimi tebebūčiau.
¹⁹ O Dieve, kad Tu nedorėlį sunaikintum*
ir anie engėjai nuo manęs pasitrauktų!
²⁰ Klastingai jie šaukiasi Tavo vardo,*
Tavo priešai melagingai prisiekia.
²¹ Argi aš pakenčiu tuos, kurie Tavęs, Viešpatie, nekenčia?*
Argi aš nesibjauriu tais, kurie prieš Tave maištauja?

²² Nekenčiu jų mirtina neapykanta,*
laikau juos savo priešais.
²³ Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį, *
išmėgink mane ir žinok, ką galvoju.
²⁴ Pažiūrėk, ar klystkeliais nevaikštau,*
ir vesk mane keliu amžinuoju.

145 psalmė

¹ Aukštinsiu Tave, mano Dieve ir Karaliau,*
Tavo vardą garbinsiu per amžius.
² Garbinsiu tave kasdieną*
ir šlovinsiu Tavo vardą per amžių amžius.
³ Didis yra Viešpats ir didžios šlovės vertas,* -
nesuvokiama Jo didybė.
⁴ Viena karta girs kitai Tavo darbus *
ir skelbs Tavo galybę.
⁵ Apie garbingą spindesį Tavo didybės*
ir apie Tavo nuostabius darbus - aš mąstysiu.
⁶ Žmonės garsins pagarbią baimę keliančius Tavo darbus, *
o aš skelbsiu Tavo didybę.
⁷ Jie apsakys Tavo dosnaus gerumo garsą*
ir džiugiai giedos apie Tavo teisumą.
⁸ Viešpats atlaidus ir gailestingas,*
lėtas pykti ir pilnas gerumo.


⁹ Geras kiekvienam yra Viešpats*
ir visiems savo kūriniams gailestingas.
¹⁰ Tau, Viešpatie, visi Tavo kūriniai tedėkoja*
ir tegarbina Tave visi tavo ištikimieji.
¹¹ Tepasakoja apie Tavo karalystės garbę,*
tegarsina Tavo galybę,
¹² visai žmonijai teskelbia Tavo darbus*
ir Tavo viešpatavimo spindesį garbingą.
¹³ Tavo viešpatavimas - per amžių amžius,*
per kartų kartas Tu - valdovas.
Viešpats ištikimas visais savo žodžiais,*
o visais savo darbais maloningas.
¹⁴ Viešpats prilaiko kiekvieną, kas klumpa,*
pakelia visus gyvenimo palaužtus.
¹⁵ Visų akys su viltimi į Tave žvelgia,* —
Tu duodi jiems peno, kai reikia.
¹⁶ Atveri savo ranką,*
patenkini kiekvieno gyvūno troškimą.
¹⁷ Visi Viešpaties keliai yra teisūs,*
ir visi Jo darbai gailestingi.
¹⁸ Viešpats yra artimas kiekvienam, kas Jo šaukias,* -
visiems, kas Jo nuoširdžiai trokšta.
¹⁹ Jis išpildo norus tų, kurie pagarbiai Jo bijo,* -
šauksmą jų girdi, juos gelbsti.


²⁰ Viešpats saugo kiekvieną, kas Jį myli,*
O nedorėlius Jis sunaikina.
²¹ Teskelbia mano lūpos Viešpaties šlovę,*
ir visa, kas gyva, tešlovina Jo vardą dabar ir per amžius!

150 psalmė

¹ Šlovinkite Viešpatį! *
Šlovinkite Viešpatį Jo Šventovėje,
šlovinkite Jį dangaus skliauto galybėj!
² Šlovinkite Jį už Jo didžius darbus,*
šlovinkite Jo begalinę didybę!
³ Šlovinkite Jį gaudesiu rago,*
šlovinkite Jį arfa ir lyra!
⁴ Šlovinkite Jį būgnelio žvangučiais ir šokiais,*
šlovinkite Jį stygomis ir trimitais!
⁵ Šlovinkite Jį skambiais cimbolais, *
šlovinkite Jį žvangančiais cimbolais!
⁶ Visa, kas gyva,*
tešlovina Viešpatį!