Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

(Lapkričio 30 diena)
Quam Incomprehensibilia
BIBLIJOS VOTUMAS

O kokios dailios kalnuose šauklio kojos, to, kuris ateina su linksmąja žinia, skelbdamas ramybę, nešdamas gerąją naujieną, garsindamas išganymą (Iz. 52,7).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Kokios nesuvokiamos man tavo mintys, Dieve, ir kiek jų daug! *
Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti.
(Ps) Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju, *
Iš tolo supranti mano mintis.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.139,17.1.2)

[Kokios nesuvokiamos man tavo mintys, Dieve, ir kiek jų daug! *
Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti.]

DIENOS MALDA

Viešpatie Jėzau Kristau, pažadink mumyse norą sekti tavimi kaip tai darė tavo mokinys Andriejus, nešdamas kryžių tyrame paklusnume; meldžiame to tave, kuris gyveni ir viešpatauji su Tėvu ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

Senasis test.: 5Moz.30, 11-14 III
Laiškas: Rom.10, 9-18 II
Evangelija: Mt.4, 18-22 I

SENASIS TESTAMENTAS

Tikrai šis įsakymas, kurį šiandien tau duodu, nėra tau nei per sunkus, nei per tolimas. Jis nėra danguje, kad turėtumei sakyti: ‘Kas iš mūsų gali užkopti į dangų jo parnešti ir perduoti, kad galėtume jo laikytis?’ Jis nėra nei anapus jūros, kad turėtumei sakyti: ‘Kas iš mūsų gali persikelti anapus jūros jo parnešti ir perduoti, kad galėtume jo laikytis?’ Ne! Tas žodis tau labai arti, jis tavo lūpose ir tavo širdyje, kad jį vykdytumei.

5Moz.30, 11-14

LAIŠKAS

Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas ­ į išganymą. Raštas juk sako: Kas tik jį tiki, neliks sugėdintas. Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turįs turtų visiems, kurie jo šaukiasi: Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.
Kaipgi jie šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?! O kas gi skelbs nesiųstas? Juk parašyta: Kokios dailios kojos skelbiančių gerąją naujieną! Bet ne visi pakluso evangelijai. Antai Izaijas sako: Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu? Taigi tikėjimas ­ iš klausymo, klausymas ­ kai skelbiamas Kristaus žodis.
Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo?! Kaipgi ne! Po visą žemę pasklido jų garsas, iki pasaulio pakraščių ­ jų žodžiai.

Rom.10, 9-18

ALELIUJA POSMAS

Džiūgaukite, teisieji, Viešpatyje; dera, kad dorieji jį šlovintų! Aleliuja! (Ps.33,1)

EVANGELIJA

Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius ­ Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų ­ metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai. Jis tarė: “Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais.” Tuodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo.
Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius ­ Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė. Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo.

Mt.4, 18-22