Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

(Liepos 25 diena)
Mihi autem
BIBLIJOS VOTUMAS

O kokios dailios kalnuose šauklio kojos, to, kuris ateina su linksmąja žinia, skelbdamas ramybę, nešdamas gerąją naujieną, garsindamas išganymą (Iz. 52,7).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Kokios nesuvokiamos man tavo mintys, Dieve, ir kiek jų daug! *
Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti.
(Ps) Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju, *
Iš tolo supranti mano mintis.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.139,17.1.2)

[Kokios nesuvokiamos man tavo mintys, Dieve, ir kiek jų daug! *
Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti.]

DIENOS MALDA

Viešpatie Jėzau Kristau, tu atvėrei savo šlovę mokiniui Jokūbui ir nepaisant jo silpnumo, tu leidai jam dalyvauti tavo kentėjimuose; padėk mums kartu su juo pasiruošti gerti tavo taurę; meldžiame to tave, kuris gyveni ir viešpatauji su Tėvu ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

Senasis test.: 1Kar.19, 9-18 III
Laiškas: Rom.8, 28-39 II
Evangelija: Mt.20, 20-23 I

SENASIS TESTAMENTAS

Ten, įlindęs į olą, praleido naktį. Tada jį pasiekė Viešpaties žodis: “Ką čia veiki, Elijau?” Jis atsakė: “Aš degu uolumu Viešpačiui, Galybių Dievui, nes izraelitai atmetė tavo Sandorą, nuvertė tavo aukurus ir išžudė tavo pranašus kalaviju. Tik aš vienas likau, o jie nori man gyvastį atimti.” “Išeik laukan, ­ pašaukė jis, ­ ir stovėk ant kalno prieš Viešpatį, nes Viešpats praeis.” Pūtė didelis vėjas ir buvo toks stiprus, kad skaldė kalnus ir trupino į gabalus uolas prieš Viešpatį, bet Viešpaties nebuvo vėjyje. Po vėjo ­ žemės drebėjimas, bet Viešpaties nebuvo žemės drebėjime. Po žemės drebėjimo ­ ugnis, bet Viešpaties nebuvo ugnyje. O po ugnies ­ švelnus tylus dvelksmas. Išgirdęs jį, Elijas apsigaubė veidą skraiste ir išėjęs atsistojo prie olos angos. Tada į jį balsas kreipėsi: “Ką čia veiki, Elijau?” Jis atsakė: “Aš degu uolumu Viešpačiui, Galybių Dievui, nes izraelitai atmetė tavo Sandorą, nuvertė tavo aukurus ir išžudė tavo pranašus kalaviju. Tik aš vienas likau, o jie trokšta man gyvastį atimti.”
Viešpats tarė jam: “Grįžk keliu, kuriuo atėjai, į Damasko dykumą. Ten nuėjęs, patepsi Hazaelį Aramo karaliumi. Patepk ir Nimšio sūnų Jehuvą Izraelio karaliumi, o Šafato sūnų Eliziejų iš Abel Meholos patepk pranašu vietoj savęs. Kas tik pabėgs nuo Hazaelio kalavijo, tą sunaikins Jehuvas, o kas tik pabėgs nuo Jehuvo kalavijo, tą Eliziejus sunaikins. Aš paliksiu Izraelyje septynis tūkstančius ­ visus tuos, kurie nesiklaupė Baalui ir kurių lūpos jo nebučiavo.”

1Kar.19, 9-18

LAIŠKAS

Be to, žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems. O kuriuos jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į jo Sūnaus pavidalą, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių. Kuriuos jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė, kuriuos pašaukė, tuos ir išteisino, kuriuos išteisino, tuos ir išaukštino.
Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, tai kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?! Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! Tai kas pasmerks? Ar Kristus Jėzus, kuris numirė, bet buvo prikeltas, kuris sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus?! Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas? Parašyta: Dėl tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi pjautinomis avimis.
Tačiau visa mes lengvai nugalime per tą, kuris mus pamilo. Aš juk esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.

Rom.8, 28-39

ALELIUJA POSMAS

Džiūgaukite, teisieji, Viešpatyje; dera, kad dorieji jį šlovintų! Aleliuja! (Ps.33,1)

EVANGELIJA

Tuomet prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, parpuolusi prie jo kojų, norėjo kažko prašyti. Jėzus paklausė: “Ko nori?” Toji atsakė: “Sakyk, kad šitie abu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje.” Jėzus atsakė: “Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?” Jie atsakė: “Galime.” Tuomet jis tarė: “Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje ­ ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta.”

Mt.20, 20-23