Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

ŠVENTAS MOTIEJUS, APAŠTALAS

(Vasario 24 diena; jei vasaris turi 29 dienas, tuomet - vasario 25 d.)
Quam incomprehensibilia
BIBLIJOS VOTUMAS

O kokios dailios kalnuose šauklio kojos, to, kuris ateina su linksmąja žinia, skelbdamas ramybę, nešdamas gerąją naujieną, garsindamas išganymą (Iz. 52,7).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Kokios nesuvokiamos man tavo mintys, Dieve, ir kiek jų daug! *
Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti.
(Ps) Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju, *
Iš tolo supranti mano mintis.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.139,17.1.2)

[Kokios nesuvokiamos man tavo mintys, Dieve, ir kiek jų daug! *
Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti.]

DIENOS MALDA

Viešpatie, dangiškasis karaliau, tu išrinkai savo bažnyčiai dvylika apaštalų ir paskyrei juos būti tavo prisikėlimo liudininkais; padėk mums ištikimai priimti jų liudijimą, kad vaikščiotume amžinos dienos šviesoje šlovindami tavo vardą; meldžiame to kuris gyveni ir viešpatauji su Tėvu ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

Senasis test.: Iz.66, 1-2 III
Laiškas: Apd.1, 15-26 II
Evangelija: Mt.11, 25-30 I

SENASIS TESTAMENTAS

Tai kalba Viešpats: “Dangus ­ mano sostas, o žemė ­ suolelis mano kojoms. Kur tie namai, kuriuos galėtumėte man pastatyti? Kur ta mano poilsio vieta? Mano ranka sukūrė visa tai, visa tai mano”, ­ tai Viešpaties žodis. “Aš rūpinuosi žmogumi, suvargusiu ir besisielojančiu, drebančiu nuo mano žodžio.

Iz.66, 1-2

LAIŠKAS

Vieną dieną, atsistojęs tarp brolių ­ ten buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt asmenų, ­ Petras tarė: “Broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos Šventoji Dvasia pranašingai ištarė Dovydo lūpomis apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėjų vadovu. Jis juk buvo mūsų būryje ir turėjo dalį šioje tarnystėje. Bet jis niekšybės kaina įsigijo sklypą, paskui stačia galva puolė žemyn, plyšo pusiau, ir visi jo viduriai išėjo. Tai pasidarė žinoma visiems Jeruzalės gyventojams, ir anas sklypas jų kalba buvo pavadintas Hakeldamachu; tai reiškia ‘Kraujo sklypas’. Beje, Psalmyne parašyta: Jo kiemas dykviete tepavirsta, ir tegul niekas tenai nebegyvena, ir: Tegul kitas perima jo pareigas. Taigi vienam vyrų, kurie drauge su mumis vaikščiojo visą laiką, kol Viešpats Jėzus buvo tarp mūsų, pradedant Jono krikštu ir baigiant Jėzaus iš mūsų paėmimu, reikia kartu su mumis tapti jo prisikėlimo liudytoju.”
Ir jie pasiūlė du: Juozapą, vadinamą Barsabu, pravarde Justą, ir Motiejų. Paskui meldėsi: “Tu, Viešpatie, kuris visų širdis pažįsti, parodyk, katrą iš šiųdviejų pasirenki, kad užimtų tą apaštalo tarnystės vietą, nuo kurios nuklydo Judas, pasukdamas į savo kelią.” Tada metė burtus, ir burtas krito Motiejui, ir jis buvo priskaitytas prie vienuolikos apaštalų.

Apd.1, 15-26

ALELIUJA POSMAS

Džiūgaukite, teisieji, Viešpatyje; dera, kad dorieji jį šlovintų! Aleliuja! (Ps.33,1)

EVANGELIJA

Anuo metu Jėzus bylojo: “Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus pano-rės apreikšti. Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva.”

Mt.11, 25-30