Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

(Birželio 29 diena)
Nunc scio
BIBLIJOS VOTUMAS

O kokios dailios kalnuose šauklio kojos, to, kuris ateina su linksmąja žinia,
skelbdamas ramybę, nešdamas gerąją naujieną, garsindamas išganymą (Iz. 52,7).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Dabar tikrai žinau, kad Viešpats atsiuntė savo angelą *
Ir išvadavo mane iš Erodo rankų.
(Ps) Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti, *
Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai.
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Apd.12,11; Ps.139,1.2)

[Dabar tikrai žinau, kad Viešpats atsiuntė savo angelą *
Ir išvadavo mane iš Erodo rankų.]

DIENOS MALDA

Viešpatie, visagali Dieve, dangiškasis Tėve, tu leidai apaštalams Petrui ir Povilui tapti tiesos liudytojais; pažadink mus ir pamokyk jų liudijimo, kad kaip jie galėtume visais laikais ištikimai ir uoliai išpažinti šį tikėjimą; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

Senasis test.: Ez.34, 7-16 III
Laiškas: Apd.12, 1-11 II
Evangelija: Mt.16, 13-19 I

SENASIS TESTAMENTAS

Todėl, ganytojai, klausykitės Viešpaties žodžio: ‘Kaip aš gyvas, ­ tai Viešpaties Dievo žodis, ­ kadangi, nesant ganytojo, mano kaimenė tapo grobiu ir mano avys ­ ėdesiu visiems plėšriems žvėrims, kadangi mano ganytojai nesirūpino mano kaimene, bet, užuot ganę mano avis, ganė patys save’, klausykitės, ganytojai, Viešpaties žodžio.” Taip kalba Viešpats Dievas: “Tikėkite manimi, aš prieš ganytojus; išreikalausiu iš jų rankų savo avis, atleisiu juos nuo kaimenės ganymo! Daugiau nebeganys ganytojai patys savęs, nes išgelbėsiu savo avis iš jų nasrų, idant jos nebebūtų jiems maistas.”
Juk taip kalba Viešpats Dievas: “Štai aš pats rūpinsiuosi savo avimis ir jų ieškosiu. Kaip piemuo rūpinasi savo kaimene, kai jo kaimenės avys išblaškytos, taip ir aš rūpinsiuosi savo avimis. Išgelbėsiu jas iš visų vietų, kur debesų ir tamsybės dieną jos buvo išblaškytos. Išvesiu jas iš visų tautų ir surinksiu iš visų kraštų, parvesiu į jų žemę. Ganysiu jas Izraelio kalnuose, paupiuose ir visose krašto gyvenvietėse. Ganysiu jas vešlioje ganykloje, Izraelio kalnų aukštumos bus jų buveinė. Izraelio kalnų aukštumose jos ilsėsis, geroje buveinėje, ir ganysis vešlioje ganykloje. Aš pats ganysiu savo kaimenę, aš pats jas ilsinsiu, ­ tai Viešpaties Dievo žodis. ­ Suieškosiu paklydusias, sugrąžinsiu išblaškytas, aptvarstysiu sužeistas ir pastiprinsiu silpnas, o riebias ir stiprias sunaikinsiu. Ganysiu jas teisingumu!”

Ez.34, 7-16

LAIŠKAS

Tuo pačiu metu karalius Erodas pradėjo persekioti kai kuriuos Bažnyčios žmones. Jis nukirsdino Jokūbą, Jono brolį. Pamatęs, jog tai patinka žydams, įsakė suimti ir Petrą. Buvo Neraugintosios duonos dienos. Suėmęs Petrą, įmesdino jį į kalėjimą ir pavedė saugoti keturgubai sargybai po keturis kareivius. Po Velykų ketino išduoti jį miniai. Taigi Petras buvo uždarytas kalėjime. O Bažnyčia karštai meldėsi už jį Dievui.
Paskutinę naktį prieš Erodui išduodant Petrą, tasai, supančiotas dviem grandinėmis, miegojo tarp dviejų kareivių. Prie durų sargybiniai sergėjo kalėjimą. Staiga ten atsirado Viešpaties angelas, ir kamerą nutvieskė šviesa. Jis sudavė Petrui į šoną ir žadindamas tarė: “Kelkis greičiau!” Ir nukrito jam grandinės nuo rankų. Angelas kalbėjo toliau: “Susijuosk ir apsiauk sandalus!” Jis taip ir padarė. Angelas tęsė: “Užsimesk apsiaustą ir eik paskui mane!” Išėjęs Petras sekė paskui jį. Tik jis nesuvokė, kad angelo veiksmai tikri, jis tarėsi matąs regėjimą. Šitaip juodu praėjo pro pirmą ir antrą sargybą ir prisiartino prie geležinių vartų į miestą. Vartai savaime atsidarė. Išėję pro juos, jie leidosi tolyn viena gatve. Staiga angelas nuo jo pasitraukė. Petras atsipeikėjęs tarė: “Dabar tikrai žinau, kad Viešpats atsiuntė savo angelą ir išvadavo mane iš Erodo rankų ir žydų minios kėslų.”

Apd.12, 1-11

ALELIUJA POSMAS

Džiūgaukite, teisieji, Viešpatyje; dera, kad dorieji jį šlovintų! Aleliuja! (Ps.33,1)

EVANGELIJA

Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: “Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?” Jie atsakė: “Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų.” Jis vėl paklausė: “O kuo jūs mane laikote?” Tada Simonas Petras atsakė: “Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!” Jėzus jam tarė: “Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras ­ [uola]; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje.”

Mt.16, 13-19