Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

(Sausio 25 diena)
Scio enim
BIBLIJOS VOTUMAS

Dievo malone esu, kas esu, ir jo man suteiktoji malonė nenuėjo veltui (1Kor.15,10).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Aš žinau, kuo įtikėjau, ir esu tikras, *
Kad jis gali išlaikyti man patikėtąjį turtą iki anos dienos.
Todėl manęs laukia teisumo vainikas, *
Kuriuo mane tą Dieną apdovanos Viešpats, teisingasis Teisėjas.
(Ps) Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti, *
Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(2Tim.1,12; 2Tim.4,8a; Ps.139,1.2b)

[Aš žinau, kuo įtikėjau, ir esu tikras, *
Kad jis gali išlaikyti man patikėtąjį turtą iki anos dienos.
Todėl manęs laukia teisumo vainikas, *
Kuriuo mane tą Dieną apdovanos Viešpats, teisingasis Teisėjas.]

DIENOS MALDA

Dieve, tu visą pasaulį mokei šventojo Povilo pamokslais; padėk mums, (šiandien) džiaugiantis jo atsivertimu, jo pavyzdžiu artėti prie tavęs; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

SENASIS TESTAMENTAS

Mane pasiekė Viešpaties žodis: “Dar prieš sukurdamas įsčiose, aš tave pažinau, dar prieš tau gimstant, tave pašventinau, pranašu tautoms tave paskyriau.” “Ak, Viešpatie Dieve! ­ sudejavau. ­ Aš juk nemoku kalbėti! Esu tik vaikas!” Bet Viešpats man atsakė: “Nesakyk: ‘Esu tik vaikas!’ Kur tik tave siųsiu, ten eisi, ką tik tau liepsiu, tą kalbėsi! Nebijok nieko, nes aš su tavimi ir tave apsaugosiu”, ­ tai Viešpaties žodis. Tuomet Viešpats ištiesė ranką ir palytėjo mano lūpas, tardamas: “Štai dedu savo žodžius į tavo lūpas! Įsidėmėk! Šią dieną paskiriu tave tautų ir karalysčių prievaizdu, kad išrautum ir nugriautum, sunaikintum ir nuverstum, atstatytum ir atsodintum.”

Jer.1, 4-10

LAIŠKAS

Tuo tarpu Saulius, tebealsuodamas grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius, nuėjo pas vyriausiąjį kunigą ir išgavo raštus Damasko sinagogoms, kad, užtikęs to kelio sekėjus vyrus ir moteris, galėtų juos suiminėti ir gabenti į Jeruzalę. Kai atjojo netoli Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa. Nukritęs žemėn, jis išgirdo balsą: “Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?” Jis klausė: “Kas tu esi, Viešpatie?” Šis atsakė: “Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Kelkis, eik į miestą; tenai tau bus pasakyta, ką turi daryti.” Jo kelionės draugai stovėjo be žado: mat girdėjo balsą, tačiau nieko nematė. Saulius atsikėlė nuo žemės, bet, atmerkęs akis, nieko nebematė. Paėmę už rankų, jie nuvedė jį į Damaską. Jis tris dienas išbuvo neregintis, nieko nevalgė ir negėrė.
Damaske gyveno mokinys, vardu Ananijas. Jam apsireiškęs Viešpats prabilo: “Ananijau!” Šis atsakė: “Štai aš, Viešpatie.” Viešpats tęsė: “Nueik į gatvę, vadinamą Tiesiąja, ir Judo namuose teiraukis tarsiečio, vardu Sauliaus. Štai jisai meldžiasi ir regėjime pamatė vyrą, vardu Ananiją, ateinantį ir uždedantį ant jo rankas, kad praregėtų.” Ananijas atsakė: “Viešpatie, iš daugelio esu girdėjęs apie tą žmogų, kiek pikta jis yra padaręs tavo šventiesiems Jeruzalėje. Ir čia jis turi aukštųjų kunigų įgaliojimus suiminėti visus, kurie šaukiasi tavojo vardo.” Viešpats jam tarė: “Eik, nes jis yra mano rinktinis įrankis, kuris neš mano vardą tautoms, karaliams ir Izraelio vaikams. Aš jam parodysiu, kiek daug jam teks iškentėti dėl mano vardo.” Taigi Ananijas nuėjo į tuos namus, uždėjo ant Sauliaus rankas ir tarė: “Broli Sauliau! Viešpats Jėzus, kuris tau pasirodė kelyje, atsiuntė mane, kad tu vėl regėtum ir taptum pilnas Šventosios Dvasios.” Bematant jam nuo akių lyg žvynai nukrito, ir jis atgavo regėjimą. Pakilęs priėmė krikštą ir užvalgęs įgijo jėgų.
Kelias dienas jis buvo su Damasko mokiniais ir beregint ėmė skelbti sinagogose, kad Jėzus yra Dievo Sūnus. Visi, kurie tatai girdėjo, stebėjosi ir klausinėjo: “Argi čia ne tas pats, kuris Jeruzalėje persekiojo visus šio vardo išpažinėjus?! Argi jis nėra atvykęs jų suiminėti ir gabenti pas aukštuosius kunigus?!” O Saulius kaskart drąsiau kalbėjo ir kėlė sąmyšį tarp Damaske gyvenančių žydų, įrodinėdamas, kad Jėzus yra Mesijas.

Apd.9, 1-22

ALELIUJA POSMAS

Viešpats tarė: “Paulius yra mano rinktinis įrankis, kuris neš mano vardą tautoms, karaliams ir Izraelio vaikams”! Aleliuja! (Apd.9,15)

EVANGELIJA

Tada Petras jį paklausė: “Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Kas mums bus už tai?” O Jėzus jiems atsakė: “Iš tiesų sakau jums: pasaulio atgimime, kai Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių. Ir kiekvienas, kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą. Tačiau daugel pirmų bus paskutiniai, ir daugel paskutinių ­ pirmi.

Mt.19, 27-30