Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

Benedicta sit
BIBLIJOS VOTUMAS

Šventas, šventas, šventas yra Galybių Viešpats! Visa žemė pilna jo šlovės! (Iz.6,3).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Garbė tebūnie Šventajai Trejybei ir nedalomai jos vienybei. *

(Ps) Viešpatie, mūsų Dieve, *

Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *

(Lit. frz.; Ps.8,2)

[Garbė tebūnie Šventajai Trejybei ir nedalomai jos vienybei. *

DIENOS MALDA

Visagali amžinasis Dieve, tu mokei mus tikru tikėjimu pažinti ir išpažinti, kad esi trijuose asmenyse, lygiuose savo galia ir šlove, vienas amžinasis Dievas ir taip tave garbinti; laikyk mus nuolatos šiame tikėjime prieš visa, kas nori mus gundyti; meldžiame to tave, kuris gyveni ir viešpatauji, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Amžinasis trivienis Dieve Tėve, Sūnau ir šventoji Dvasia, tu mus sutvėrei, atpirkai ir pašventinai; dėkojame tau už tokią malonę bei gailestingumą ir meldžiame tave: stiprink ir tvirtink mums visuose sunkumuose bei gundymuose, kad galiausiai patektume į tavo amžinąją karalystę, kur mes visokiausiomis kalbomis liaupsinsime ir šlovinsime tave, kuris gyveni ir viešpatauji, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

SENASIS TESTAMENTAS

Karaliaus Uzijo mirties metais regėjau Viešpatį, sėdintį aukštame ir didingame soste. Šventyklą buvo pripildęs jo apdaras. Aplink stovėjo tarnauti pasirengę serafai. Kiekvienas turėjo šešis sparnus: dviem dengė veidus, dviem ­ kojas ir dviem plasnojo ore. “Šventas, šventas, šventas yra Galybių Viešpats! Visa žemė pilna jo šlovės!” ­ šaukė jie nepaliaudami vienas kitam. Nuo jų šauksmo drebėjo durų staktos, ir šventykla prisipildė dūmų. O aš tariau sau: “Vargas man, nes esu žuvęs! Aš ­ žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, ir savo akimis regiu Karalių, Galybių Viešpatį.”

Tuomet vienas iš serafų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją, kurią buvo paėmęs žnyplėmis nuo aukuro. Jis palietė ja mano burną. “Žiūrėk, ­ tarė jis, ­ žarija palietė tavo lūpas. Tavo kaltė panaikinta, ir tavo nuodėmė nuvalyta.” Tada išgirdau Viešpaties balsą: “Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?” O aš atsiliepiau: “Štai aš, siųsk mane!”

Jis tarė man: “Eik ir pasakyk šiai tautai: ‘Vis girdėsite ir girdėsite, bet nesuprasite, vis matysite ir matysite, bet niekada nepažinsite!’ Atbukink širdį šios tautos; jų ausys tokios kurčios, jų akys tokios aklos, jog jie negali pamatyti akimis nei išgirsti ausimis, nei suprasti širdimi, kad sugrįžtų ir būtų pagydyti.”

“Kiek ilgai, Viešpatie?” ­ paklausiau. Jis atsakė: “Kol miestai netaps griuvėsiais ir nebus ištuštėję, namai palikti be žmonių, ir kol žemė nevirs dykviete, kol Viešpats neišvarys žmonių toli toli, kol visas kraštas neliks tuščias ir negyvenamas. Bet jei nors dešimtadalis dar jame lieka, jis grįš pas Dievą, nors ir bus nuniokotas kaip liepa ar ąžuolas, kurių kelmas lieka net nukirtus medį.” Šventoji sėkla ­ jo kelmas.

Iz.6, 1-5 (6-13)

LAIŠKAS

Dievas visus įkalino neklusnume, kad visų pasigailėtų.

O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai! Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo jo patarėjas? Arba kas jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta? Iš jo, per jį ir jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.

Rom.11, (32) 33-36

ALELIUJA POSMAS

Šlovinkite jį už jo didžius darbus, šlovinkite jį dėl jo iškilios didybės! Aleliuja! (Ps.150,2)

EVANGELIJA

Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų didžiūnas. Jis atėjo nakčia ir kreipėsi į Jėzų: “Rabi, mes suprantame, kad esi atėjęs nuo Dievo kaip Mokytojas, nes niekas negalėtų padaryti tokių ženklų, kokius tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo.” Jėzus atsakė:

“Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės.”

Nikodemas paklausė: “Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?” Jėzus atsakė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę. Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia. Nesistebėk, jog pasakiau: jums reikia atgimti iš aukštybės. Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios.”

Nikodemas atsiliepė: “Kaip tai gali būti?” Jėzus jam atsakė: “Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, tik jūs nepriimate mūsų liudijimo. Jei netikite, man kalbant apie žemės dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius? Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus. Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą.”

Jn.3, 1-8 (9-15)