Naujienos
Šilalės bažnyčiai suteiktas Jono Tartylavičiaus Batakiškio vardas
Šiais metais mūsų bažnyčia reformacijos šventę buvo pakviesta švęsti į Šilalę spalio 28 dieną. Šilalės liuteronų parapija šventė 200 metų jubiliejų, kai buvo pastatyta pirmoji liuteronų bažnyčia, o taip pat prieš 15 metų – 1991 metais, rugsėjo 29 d., archangelo Mykolo sekmadienį, vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas senjoras, 51-osios Psalmės žodžiais “Viešpatie, daryk gera Sionui, atstatyk Jeruzalės sienas” pašventino atstatytą Šilalės evangelikų liuteronų bažnyčią, kuri pirmosiosmis antrojo pasaulinio karo dienomis buvo sudeginta.
Šilalė yra viena pirmųjų vietovių, kur buvo pradėtas skelbti liuteroniškas tikėjimas. Čia jau 1525-1527 metais, iš Batakių kilęs katalikų kunigas Jonas Tartilavičius-Batakiškis, kunigaudamas Šilalėje skelbė evangeliškus pamokslus ir skleidė reformacijos idėjas. Persekiojamas išvyko į Karaliaučių, kur 1531 m. kunigaikštis Albrechtas jį paskyrė Karaliaučiaus miesto lietuvių liuteronų.
Šilalės evangelikų liuteronų parapija įsikūrė 18-tojo šimtmečio pabaigoje, kai į Šilalę ir jos apylinkes atkeliavo didelis skaičius įvairių amatininkų iš Rytprūsių, kurių daugelis rado uždarbį šalia Šilalės esančiame dvare ir čia apsigyveno. Pradžioje jų kūdikiai dažniausiai būdavo krikštijami Romos katalikų bažnyčioje, o jų gimimai ir krikštai būdavo registruojami Šilalės Romos katalikų bažnyčios knygose. 1806 m. Šilalės Romos katalikų bažnyčios vikaras M. Jurkovskis įvedė atskirą evangelikams liuteronams atliktų dvasinių apeigų knygą, kurioje krikštai, jungtuvės būdavo įrašomi lotynų kalba.
Kun. Mindaugas Dikšaitis įteikia parapijos pirmininkui Jurgiui Juozupaičiui senosios Šilalės bažnyčios nuotrauką.
Dvaro savininkas Pilsudskis Šilalės evangelikams padovanojo žemės sklypą su sąlyga, kad ant dovanoto žemės sklypo prie Šilalės miestelio būtų statoma bažnyčia. 1806 m. Šilalės miestelio evangelikai pastatė medinę bažnyčią. Tuo metu Šilalę aptarnavo kunigas iš Tauragės - Čėsna. 1833 m. ši bažnyčia sudegė. Vasaros metu pamaldos būdavo laikomos po atviru dangumi. Žiemos metu ir kai pamaldos būdavo su Šventa vakariene jos vykdavo kurio nors parapijiečio namuose. 1838 m. Šilalės evangelikai liuteronai nudegusios vietoje, pastatė antrą, medinę bažnyčią. Prie bažnyčios buvo pastatyta medinė varpinė, į kurią buvo įkeltas nedidelis varpas. 1882 m. ši bažnyčia buvo suremontuota, o ant bažnyčios vakarinio galo pastatytas medinis bokštas ir įkeltas varpas. 1941 m. birželio 24 d., pirmosiomis karo dienomis, bažnyčia vėl sudegė. Parapijos centras persikėlė į Obelyno kaimą. Čia Julius ir Marė Gėrkiai, dalį savo namo paskyrė bažnyčiai, kur vykdavo pamaldos. Obelyne, Gėrkių namuose, pamaldos vyko iki 1991 metų, kol Šilalės prapijiečiai vėl atstatė savo bažnyčią.
Vyskupo Mindaugo Sabučio pamokslas pagal 46-osios Psalmės žodžius buvo tarsi padėka žmonėms išsaugojusiems bažnyčią tada, kai jai buvo bandoma atimti pamatą – Jėzaus Kristaus Evangeliją. Tai vyko ir reformacijos laikais, tai vyko sovietų okupacijos metais, tokias apraiškas kartais pastebime net ir šiuo metu. Todėl, mūsų, visų krikščionių atsakomybė Evangelijos žinią išlaikyti ir perduoti. Pamaldose kartu su vyskupu dalyvavo kunigai R. Moras, dr. Ch. Evanson, dr. D. Petkūnas, M. Žilinskis, R. Tamulis, L. Fetingis, S. Varanavičius, V. Klesevičius, R. Šemeklis, diak. Ričardas Dokšas.
Prisimenant pirmuosius evangelijos skelbėjus, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos nutarimu Šilalės bažnyčiai suteikiamas Šilalėje 16-ame amžiuje evangeliją pradėjusio skelbti, Jono Tartilavičiaus – Batakiečio vardas.
Kun. Mindaugas Dikšaitis