Naujienos

Po ilgėlesnės pertraukos grupelė jaunimo, šįkart lydima trijų suaugusiųjų, išsirengė į aštuntą išvyką ir lapkričio 7-8 d. parapijos autobusiuku aplankė penkias šiaurės vakarų Lietuvos parapijas. Susipažinome su Alkiškių, Mažeikių, Skuodo, Būtingės ir Kretingos bažnyčiomis. Buvo įdomu klausytis pasakojimų apie parapijų istoriją, patirtus įvairius persekiojimus bei džiaugsmus, apie išsaugotą tikėjimą ir šiandienos rūpesčius. Jokios vadovėlių istorijos neatstos gyvų liudytojų pasakojimų. Jų pateikta istorija visuomet palieka atmintyje gilų įspaudą. Taip ir šį kartą labiau buvome paliesti tikėjimo bei pasakojimo gyvumo, nei istorinių faktų naujumo.

Po trijų ramių ir mieguistų valandų – mat išvykome iš Vilniaus ryto prieblandoje – pasiekėme Alkiškius, įsikūrusius pačiame Akmenės rajono centre. Čia mus maloniai pasitiko parapijos tarybos pirmininkės pavaduotojas Paulius Švageris, kurio svetingumas, rodos, net žvarbų orą sušildė. Smagu buvo klausytis jo gyvo pasakojimo apie bendruomenę, buvusius ganytojus, kurių vienas – Edvinas Švageris (1912–2001) – pirmininkės pavaduotojo tėvas. Apžiūrint 1865 m. pašventintos, kapinių apsuptos, bažnyčios pastatą, buvo leista pamaigyti senųjų vargonų klavišus. Vėliau buvome pakviesti sušilti prie klebonijos krosnies bei pasistiprinti Dzidros Švagerienės paruoštais sumuštiniais ir arbata.

Atsisveikinę su Alkiškiais, patraukėme link Akmenės. Čia Akmenės krašto muziejuje pasigrožėję iš viso pasaulio suvežtais drugeliais (apsilankymo metu buvo parengta drugelių ir fosilijų ekspozicija), vykome į Mažeikius. Nelengvomis istorijos ir nūdienos akimirkomis pasidalijo parapijos tarybos pirmininko pavaduotoja Lidija Svobutienė. Iš jos sužinojome, kad Mažeikių parapijos pirmosios pamaldos laikytos nuo 1893 m. privačiuose namuose. Vėliau, didelėmis tikinčiųjų pastangomis, 1906 m. buvo pastatytas bažnyčios pastatas, kuris gerokai perstatytas stovi ir šiandien. „Didieji“ vidaus sienų pakeitimai vyko sovietmečiu, mat valdžios nusavinti maldos namai buvo pritaikyti miesto priešgaisrinei tarnybai. Atkūrus Nepriklausomybę, pastatas buvo grąžintas parapijai, kuri sugebėjo jį iš dalies atnaujinti. Buvo įdomu pavartyti aprašytą ir tvarkingai susegtą šių dienų bendruomenės istoriją su nuotraukose įamžintais žmonėmis, tiek jau iškeliavusiais į Amžinybę, tiek esančiais su mumis.

Atsisveikinę su mažeikiškiais, atvykome į Skuodą. Pirmoji ev. liuteronų bažnyčia čia buvo pastatyta dar 1564–1569 m. Per ilgus šimtmečius skuodiškių maldos namai ne kartą degė, buvo karų niokojami. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1821 m., po Pirmojo pasaulinio karo parapijos lėšomis pastatas buvo kapitališkai suremontuotas, tačiau Antrojo pabaigoje vėl stipriai nukentėjo. Bažnyčią parapija vėl atstatė ir nuo 1957 m. joje reguliariai vyko pamaldos, tačiau netrukus bažnyčia buvo konfiskuota, joje įrengtas muziejus. Parapija atsikūrė tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Graži ir jauki bažnytėlė, tik gaila, kad į pamaldas pastaruoju metu susirenkama itin retai ir negausiai. Bažnyčioje šiuo metu veikia tautodailės paroda-parduotuvė „Margutis“...

Būtingėje mus pasitiko parapijos tarybos pirmininkas Edvardas Brigmanas su žmona. Visi buvome sužavėti jų pasakojimais apie bendruomenės istoriją ir šių dienų gyvavimą. Ši evangelikų liuteronų parapija yra viena seniausių liuteroniškų bendruomenių Lietuvoje. Jos istorija prasideda net nuo 1560 m. Taip pat nustebome išgirdę, jog pamaldų metu giedama latviškai. Mat didžioji parapijiečių dalis yra latvių tautybės. Beje, šį latvišką akcentą jutome visose aplankytose šiaurės Lietuvos parapijose. Kadangi diena jau krypo vakarop, atsisveikinę bendra malda, išskubėjome į Kretingą, paskutinį šioje kelionėje lankytą miestelį.

LELB Jaunimo centro valdybos pirmininkės Rūtos Šulskienės rūpesčiu Kretingoje nakvynei įsikūrėme parapijos namuose. Šiltai išsimiegoję, prieš sekmadienio pamaldas 1899 m. pašventintoje bažnyčioje spėjome aplankyti grafų Tiškevičių dvarą, kuriame įsikūrę muziejus ir žiemos sodas. Po pamaldų bendravome su parapijos kunigu dr. Darium Petkūnu. Jo turtingų pasakojimų apie bendruomenę išties buvo malonu klausytis.

Šalia parapijų istorijų ir vaizdų kelionėje pasisėmėme ir kitų gražių, vaikiškų-jaunatviškų, įspūdžių: tai ir Alkiškių klebonijos krosnies šiluma bei didelis gauruotas šuo, mažeikiškių obuoliai „Auksis“, Būtingės bažnyčioje kabantis burlaivis, Kretingos parapijos namų šiltos grindys, ant kurių kaip tikri keliautojai saldžiai išmiegojome, ir daug daug kitų.

Visur buvome šiltai priimti, pavaišinti, praturtinti gyvu tikėjimu bei papasakotomis istorijomis. Už visa tai nuoširdžiai dėkojame mumis pasirūpinusiaisiais bei siunčiame šiltus linkėjimus iš Vilniaus. O taip pat ačiū mūsų parapijietei Palmirai Hakaitei, kuri mus saugiai vežiojo abi kelionės dienas.

Miroslavas Krasovskis

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2015 Nr.12

Nuotraukose Skuodo ev. liuteronų bažnyčia, kurioje pamaldos pastaruoju metu laikomos tik per didžiąsias šventes...