Bažnyčia išeivijoje

Ad memoriam kunigui Alfredui Vėliui

2009 m. vasario 3 d. mirė Alfredas Vėlius – kunigas, pedagogas, mažlietuvių veikėjas.

A. Vėlius gimė 1918 m. Stankiškėse, Šilutės apskrityje. Baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją, studijavo teologiją Cüricho universitete, Šveicarijoje. Antrojo pasaulinio karo metu studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose, baigė aukštuosius ped. mokslus. Nuo 1941 m. dėstė vokiečių kalbą Šiaulių mokytojų seminarijoje, vėliau – Šiaulių prekybos institute.

1944 m. paimtas priverstiniams Karaliaučiaus fortifikavimo darbams. Baigiantis II pasauliniam karui atsidūrė Vakarų Vokietijoje, JAV zonoje.

Po karo dirbo JAV ir Jungtinių Tautų tremtinių įstaigose Vokietijoje. 1948 m. pakviestas skaityti teologines pedagogines paskaitas išeiviams lietuviams Jungtinių Tautų - Pasaulinės liuteronų federacijos centre Vokietijoje.

Išvykęs į JAV studijavo Čikagos ir Ilinojaus universitetuose anglų kalbą ir sociologiją. Sudarė galimybes keliems išeiviams atvykti į JAV. Gavęs pilietybę, 1956–58 m. mokytojavo vietos vid. mokykloje. Laisvalaikiu vertė į lietuvių kalbą Bibliją. Jo parengtas Švento Rašto vertimas su Apokrifinėmis knygomis išleistas 1988 m. Vėlius išleido 4 ped. pobūdžio veikalus: Keletas amžinybės tiesų ir įstatymų, Aukla, Malūnas, Pagarba tam, kuriam tokia pritinka. 1992 m. balandžio 26 d. ordinuotas kunigu Evangelikų liuteronų bažnyčioje Šilutėje. 1992-1994 m. dėstė dogmatiką Klaipėdos universiteto to Evangeliškosios teologijos centre, laikydavo pamaldas Vilniaus liuteronų parapijoje.

L:Alfredas Vėlius // Mokslas ir gyvenimas, 1994. Nr. 9, p. 16; Laiškas iš Čikagos // Keleivis, 1953, Nr. 9; Keleivis, 1954, Nr. 6; Svečias // 1992, Nr. 2.

Alfredas su broliu Kurtu (dešinėje) ir tėvais gimtuosiuose Stankiškiuose

Kartu su Šiaulių mokytojų seminarijos studentais