Diakonija

Kasdienybę skaidrino ne tik artimieji

Po renovacijos čia įsikūrė 40 gyventojų, kurių amžius nuo 45-erių iki 98-erių metų. Slegiančias mintis, jog ligos ir senatvė – neišvengiamos žmogaus gyvenimo kelyje, į nenuspėjamas situacijas nubloškiančios, slopino suvokimas, jog šie žmonės gyvena šiltuose, patogiuose kambariuose, jie prižiūrimi, globojami. Kai kurių rankas savo delnuose šildė artimieji. Salėjo sėdėjo, su gyventojais bendravo darbuotojai.

Iš uostamiesčio atvykęs senjorų trio „Klaipėdos retro“ – dainininkai Irena ir Grigas Aleinikovai bei Stefanija Butienė dainavo jausmingas dainas apie meilę, gyvenimą, Tėvynę. Jas galėjo girdėti ir tie, kurie prikaustyti prie ligos patalo gulėjo savo kambariuose.

„Čia lankomės nebe pirmą kartą. Juk reikia žmonėms dvasinės atgaivos“, – po koncerto ištarė trio vadovas G. Aleinikovas.

Šių namų sielovadininkas evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis visada akcentuoja, jog tai šeimyniški namai: gyventojai ir darbuotojai – kaip viena šeima. Taigi ir šventes kartu švenčia. Šį kartą dainininkai su gimtadienio sukaktimi pasveikino globos namų „Gyvenimo viltis“ direktorę Dalią Jašmantaitę, taip pat kunigą L. Fetingį. Jie linkėjo globos namų gyventojams stiprybės, kantrybės, dėkojo artimiesiems, kad šie savo apsilankymu pradžiugina globojamuosius. Įstaigos vadovė pasidžiaugė, kad prieš dieną čia taip pat lankėsi Plikių Evos Labutytės pagrindinės mokyklos ikimokyklinukai su mokytoja Aiva Raišuotiene. „Gyventojai labai šiltai juos priėmė“, – kalbėjo D. Jašmantaitė. Ji pridūrė, kad per maža ši salė – ateityje teks didinti.

Dėkingi už paslaugas

Pavasarį atšvęstos įkurtuvės atnaujintose, jaukiose patalpose. Globos namai tapo erdvesni, nes iškilo priestatas. Jame įrengta salė, įsikūrė administracija, kabinetai – pagerėjo darbuotojų darbo sąlygos. Senyviems gyventojams ir neįgaliesiems pritaikytos erdvės – jaukesnės ir patogesnės. Dabar įrengti vienviečiai ir dviviečiai kambariai su sanitariniais mazgais, neįgaliesiems skirta įranga. Dviejų aukštų pastate yra liftas (keltuvas). Direktorė labai džiaugiasi modernia virtuve, kurios seniai reikėjo. Dabar maistas gaminamas vietoje.

Globos namuose „Gyvenimo viltis“ padaugėjo vietų, bet kaip ir anksčiau čia daugiausia moterų, klaipėdiškių. Prie lovos ligų prikaustyti 12 gyventojų, kiti juda neįgaliojo vežimėliais, su vaikštynėmis. Įvairios lemtys čia atveda žmones. Pasak direktorės pavaduotojos Otilijos Valnickytės, trečdalio globojamųjų vaikai emigravę į užsienį, bet jie neapleido tėvų – rūpinasi jais. O štai šiemet čia apsigyveno gyvenimo saulėlydį sutikti panoręs našlys Kazimieras iš Toronto. 98-erių metų vyras – vyriausias šiuose namuose. D. Jašmantaitės teigimu, norinčiųjų apsigyventi eilėje laukia 12 žmonių.

Šiuose globos namuose dirba 26 darbuotojai: slaugytojos, jų padėjėjos, socialiniai darbuotojai, virėjos, valytojos, 2 masažuotojos, lankosi gydytoja.

„Daugumos gyventojų artimieji dėkoja už paslaugas, džiaugiasi mūsų slaugos ir globos namais. Gyventojai ir darbuotojai – kaip viena šeima“, – kalbėjo O. Valnickytė.

Gyvenimas šiuose namuose kainuoja nuo 650 iki 750 eurų per mėnesį. Žinant, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija – 255 eurai, apima liūdesys. Tačiau D. Jašmantaitė patikino, jog lėšų neturintiems žmonėms daranti nuolaidą: šie gyvenantys už minimalų mokestį.

Globos namuose yra koplytėlė. Čia nuolat lankosi pravoslavų dvasininkas, atvyksta ir katalikų kunigas.

Nedideli, jaukūs globos namai Doviluose. Paskutinieji namai oriai senatvei. Reikalingi namai.

Virginija LAPIENĖ

"Banga"