Bažnyčia išeivijoje

In memoriam: Marija Luiza Kibelkaitė - Kilienė

2010 Vasario mėn. 26 d.

Mūsų bažnyčią pasiekė žinia, šių metų sausio 8 d. Pie­tų Vokietijoje, Švarcvaldo mieste Lio­rache (Lörrach) eidama 98-sius metus mirė Marija Luizė Ki­lienė (Killus), aktyvi bažnyčios tarnaitė, liuteroniškos spaudos bendradarbė, dvasiškų giesmių eiliuotoja.

Marija gimė 1912 m. birželio 27 d. Afrikoje, Dar es Salame (dab. Tanzanija) klaipėdiškio misionieriaus Martyno Kybelkos šei­moje. Didesnę dalį savo vaikys­tės ir jaunystės metų praleido Sudarge ir Jurbarke, kur kunigavo jos tėvas. Lankė mokyklą, gimnaziją. 1928 m. su tėvais teko persikelti į Rytprūsius, ten mokėsi Karaliau­čiaus Luizės gimnazijoje, padėjo na­muo­se. 1933 m. šeima persikėlė į Berlyną. Marija kurį laiką mokėsi Harce, susi­pa­žino su Joachimu Hansu Kilium (būsimu vyru), gimusiu irgi Afri­koje. Marija 1937-39 m. mokosi Biblijos mokykloje Berlyne. Nors naciai ir persekioja, ji dirba kunigo padėjėja Berlyno Nikolassee pa­rapijoje. 1942 m. gruodžio 12 d. Kybelkaitė atšvenčia vestuves ir su vyru grįžta į Klai­pėdos kraš­tą, kur Lauksargiuose aktyviai dar­buojasi šalia mylimo vyro parapijoje.

Artėjant karo frontui tenka eva­kuotis, o 1944 m. spalyje su pas­kutiniu traukiniu bėgti į Rytprūsius, iš ten, per Dancigą, pasiekti Berlyną. Karo pabėgėlių kelias nuveda į Pietų Vokietiją, Švarcvaldą. Tėvas gauna dvasininko darbą netoli Ulmo. Gimsta pirmieji vai­kai (jie užaugę eis tėvų pėdomis, taps teologais).

Marija vis aktyviau įsitraukia į krikščionišką visuo­meninį darbą. Ji veda Biblijos valandėles, rengia vaikų pamaldėles, lanko ligonius, mirštančiuosius, rūpinasi jau­nimo sielovada. Marija Kilienė palaiko ryšiuis su lietuvių evangelikų liuteronų bendruomenėmis, tampa išei­vijos liuteroniško žur­nalo “Sve­čias” bendradarbe. Spaus­dina homilijas, savo sukurtas giesmes.

1984 metais persikėlus gyventi pas dukrą, Marija globoja sergantį vyrą (mirė 1995 m), darbuojasi darže ir sode, augina gė­les, prižiūri gyvulėlius ir, svarbiausia, nenutraukia ryšių su buvusiomis para­pijomis. Ypač suaktyvėja jos epistoliarinė kūryba ir bendravimas su Vilniaus evangelikų liute­ronų parapija, „Liuteronų bal­so” redakcija.

Pastarąjį dešimtmetį nebuvo Ka­lė­dų, Velykų ar Sekminių, per kurias Marija Kilienė neatsiųstų pluoš­tą savos kūrybos giesmių, proginių atvirukų su sveikinimo žodžiais Vilniaus parapijiečiams.

Žengdama į amžiaus 98-sius, 2009 m. lapkričio 25 d., Marija pa­­rašo giesmę „Atsisveikinimas”:

 

“Mein Leben geht zu Ende,
Ich leg’s in deine Hände,
O mein Herr Jesus Christ.
Du bist mir gut gewesen.
Ann Dir bin ich genesen,
wenn’s schwer gewesen ist.

– – – – – – – –

Dann Segne die Vervandten
und alle mir Bekannten,
die hier mich kannten,
wie ich hier war
Herr Jesus Christ.”

Gyvenimas jau mano baigias,
tiesiuos į Tavo delnus.
o manas Jėzau Kristau.
Tu geras toks buvai
Tavyj radau stiprybę,
kai buvo man sunku

- - - - - - - - - -
Palaimink artimuosius
ir mano sendraugius visus,
kam prie širdies buvau –
Tu pone Jėzau Kristau.

(Povilo Pukio laisvas vertimas)

 

Marijos Kilienės visas sąmoningas gyvenimas buvo pa­švęstas Jėzui Kristui, mūsų Išga­nytojui. Jos darbai nebus už­miršti.

Povilas Pukys