Jaunimo veikla

Manote, jog kovo 2–6 dienomis Oslo centre, visai šalia Karališkųjų rūmų, vykęs WSCF Europos tarnautojų ir savanorių pasitarimas reikšmingas tik jame dalyvavusiems? Kviečiu pagalvoti iš naujo. Arba dar geriau – jau dabar pradėkite žymėti iki kitų metų pavasario likusias dienas. Mat kitas toks susitikimas turėtų vykti Vilniuje.

Kodėl apie tai rašau? Pirmiausia todėl, kad rytas dienos, kai manasis lėktuvas nusileido Osle, galėjo ir neišaušti. O taip tikrai būtų nutikę, jei manęs pačios kelis kartus nebūtų paraginę ir padrąsinę dalyvauti. Antra, žinau, jog daugelis dalyvavusiųjų planuoja apsilankyti ir Lietuvoje. Trečia, jei reikėtų trumpai apibūdinti įvykusį susitikimą, neišvengčiau mane kurį laiką persekiojusio klausimo: kodėl apie WSCF veiklą nesužinojau kiek (daug) anksčiau?

Taigi, apie viską iš pradžių. Šių metų susitikimo diskusijos susijusios su komunikacija, žmogiškaisiais bei finansiniais ištekliais. Pastarąsias temas aptarti kviesti kalbėtojai: Marianne Ejdersten (Pasaulio Bažnyčių Tarybos – WCC komunikacijos vadovė), Annegret Kapp (WCC interneto svetainės koordinatorė) bei François David Freschi (veiklos sritys – savanorystė, projektai). Be minėtųjų, turėjome galimybę susipažinti su WSCF Europos regiono sekretore Natia Tsintsadze, kuri dalijosi žiniomis apie įvairių projektų finansavimo galimybes Europos mastu, anksčiau Norvegijos studentų krikščionių draugijoje (SCM) Osle aktyviai veikusiais žmonėmis.

Išgirstų įžvalgų reikšmingumą galėjome patikrinti dar susitikimo metu, mat bendravimas ir aptarimai mažesnėse grupelėse leido kiekvieną jų pritaikyti konkrečiai situacijai. Todėl ir svarstymai, kaip tinkamai ir aiškiai komunikuoti socialinių medijų pagalba (kuo trumpiau, tuo geriau), dalintis istorijomis, bendrauti su žiniasklaida, būsimais ir esamais organizacijos nariais (atsakomybė, sprendimų priėmimas, palaikymas), rėmėjais – kiekvienas jų įgavo visai kitą prasmę. Juk viena – girdėti ką nors apie, o visai kas kita – prieš savo akis išvysti žmones, kurie ilgą laiką kaip tik komunikacija, viešaisiais ryšiais, nuolatiniu Bažnyčių, tarpkultūriniu, tarpreliginiu bendradarbiavimu, socialinių projektų sklaida ir rūpinasi. Galbūt vienas kitam ir buvome tos nepakeičiamos Bažnyčios ir žmonių vienybės liudytojai. Vienu iš tokių ženklų tapo ir pabėgėlius palaikantis plakatas, tuoj pat atsidūręs internete.

Tiesa, diskusijos neužėmė visos mūsų dienotvarkės. Kokia gi bendrystė be maldos, giesmių, žaidimų, švenčių, šokių? Dar dabar prisimenu prie pusryčių stalo nuskalbėjusius žodžius: „sveika atvykus į šeimą“, linkėjimus, kuriuos žadėjau perduoti. Taip pat – trapistų vienuolio Thomo Keatingo pavardę ir raginimą melstis tyloje. Sužavėjo ir brolių ortodoksų atliekamos giesmės, maistas, Tautų mugė, bendra išvyka į Vigelando skulptūrų parką, laisvalaikis mieste, rytiniai pasivaikščiojimai.

Visa ši patirtis, žinoma, reikalinga laiko, išgirsti pasiūlymai – įveiksminimo. Tačiau neabejoju, jog naujos pažintys bei veikla ilgainiui iš tiesų gali tapti vis reikšmingesnės. Dar daugiau – juk WSCF Europos tarnautojų ir savanorių pasitarimas man tebuvo proga susipažinti su WSCF veikla. Proga, kuria, tikiuosi, pasinaudos dar daugiau studentų iš Lietuvos.

Augustė Žičkytė

Pasitarimas tikrai praėjo labai sėkmingai. Visi buvo patenkinti susitikimo vieta, apgyvendinimu, ypač Norvegijos SCM būstinės patalpomis, kur ir vyko pasitarimas. Dalyviai buvo labai atviri mezgant naujus kontaktus, dalijantis patirtimi, patarimais, teko išgirsti nemažai puikių naujų ateities planų benradarbiauti, kurti bendrus skirtingų valstybių organizacijų (SCM’ų) projektus. Kaip jau minėjo Augustė, mokymus vedė tikrai geri savo srities profesionalai ir žinovai. Dauguma dalyvių išgirdo naudingų François Davido Freschi patarimų, kaip pagerinti organizacijos darbą ir savanorių motyvaciją. Labai ypatinga buvo ir visa šio susitikimo dvasinė būsena. Būsimasis kunigas iš Švedijos rytais vedė tylos maldas, kurios padėjo visiems susikaupti dienai ir nusiteikti darbui. Visų dalyvių atsiliepimai apie susitikimą labai teigiami ir motyvuojantys kurti stipresnius mūsų organizacijų ryšius, daugiau bendradarbiauti ir padėti vieni kitiems tobulėti.

Kitais metais toks pasitarimas numatomas Lietuvoje, greičiausiai Vilniuje, tad labai raginu visus prisidėti savo idėjomis, pasiūlymais. Taip pat sekite informaciją apie kitus WSCF bei seserinių organizacijų renginius Facebook’e, elektroninio pašto konferencijos „bendruomenė“ susirašinėjime, WSCF Europos regiono interneto svetainėje www.wscf-europe.org

Jurgita Koženiauskaitė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.3